Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Marcinkonių Vyčio kryžius

Arūnas Amšiejus

Nekalbėk apie grožį brangiosios Tėvynės
Jį žinau ir jaučiu, jį nešioju širdy.
Ten tironai visus tautos žiedus nuskynė
Kruvina, ašarota ji lyg vergė skurdi.

Vycio kryzius MarcinkonyseSovietinį terorą vadiname „raudonuoju“, vokiškąjį – „ruduoju“, o kokia spalva pavadinti lenkiškąįį 1919–1939 m. terorą Dzūkijos krašte? Jis žiaurumu prilygo dviems pirmiesiems. Lietuvių laisvės kovos už Tėvynę, Lietuvos šaulių sąjungos , Šv. Kazimiero draugijos narių, kunigų patriotinė veikla bei tautinis nusiteikimas užtraukė lenkų okupacinės valdžios neapykantą bei represijas tiek Marcinkonių krašte, tiek visoje Pietryčių Lietuvoje.

1920 m. rugsėjo mėn. Marcinkonių kaimo smiltys sugėrė lenkų policijos nukankinto už lietuvišką veiklą parapijos klebono Pranciškaus Raštučio kraują. 1920 m. liepos 30 d. suimtas, kalintas bei muštas vietinis gyventojas Kodžius. 1922 m. gruodžio 16 d. dėl įtarimų priklausymu Šaulių sąjungai lenkų policijos bei baudžiamosios kuopos nužudytas 59 m. marcinkoniškis Tomas Sčesnulevičius (Česnulevičius), smarkiai sužalotas (viena akim apakęs) Petras Bruzgelevičius. 1923 m. kovo 9 d. pakariant už kojų, mušant lazdomis, plikinant karštu vandeniu bei badant peiliais buvo žiauriai nužudyti Jonas Gelčius (Galčius) bei Klimas Gaidys – Plokštys. 1923 m. sausio 31 d. lenkų suimta bei Lukiškių kalėjime kalinta Marcinkonių lietuvių mokyklos mokytoja P. Zavišaitė, į jos vietą atkeltas lenkas mokytojas. Nuo 1927 spalio 05 d. suimtas, Lukiškių, Balstogės bei Gardino kalėjimuose kalintas parapijos klebonas kun. A. Rūkas bei jo šeimininkė M. Baibokaitė (ji 1927 spalio 14 d. per Rūdiškių k. pasienio postą ištremta į Lietuvą ). Tuo metu Gardino kalėjimas garsėjo kaip ypač žiauri lietuvių kankinimo, luošinimo bei žalojimo „mėsmalė“.

1922 m. liepos 25 d. Gardino, Trakų, Vilniaus bei kt. valsčių 37 įgaliotiniai bendroje peticijoje Lietuvos prezidentui ir užsienio valstybių atstovybėms Kaune surašė daugybę faktų apie žiaurų lenkų elgesį ir žandarų žudynes minėtose okupuotose apskrityse, nurodydami vietas bei nukentėjusiųjų žmonių anketinius duomenis. Dokumente pasirašė lietuviai iš Marcinkonių, Kabelių bei kitų valsčių. 1922 m. rugpjūčio 10 d peticiją adresatams perdavė 4 įgalioti delegatai.

Marcinkoniu_kryzius291933 m. gruodžio 6 d. Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms paminėti bei vietinių žuvusių lietuvių atminimui pagerbti Marcinkonių kaime, žemiau klebonijos, šalia kapinaičių Šv. Kazimiero draugijos narių iniciatyva buvo pastatytas bei pašventintas 15 metrų aukščio Vyčio formos su dviem kryžmom bei koplytėle kryžius. Lenkų okupacinei valdžiai tai nepatiko. Policijos komendantas pareikalavo, kad kryžius būtų nuverstas. Statytojai nesutiko jo nugriauti. Kryžius buvo marcinkoniškių saugomas bei ginamas. Už tokią veiklą buvo sulaikyti, kalinti bei nubausti Pranas Jokubauskas, Antanas Vaitkevičius, Vytautas Jokubauskas bei Marytė Korsakaitė. Vyčio kryžių taip pat gynė Adolfas Korsakas, Stasys Jaskelevičius, Juozas Zenkevičius bei kt. Lenkų policija už atlygį ieškojo vyrų, kurie norėtų atlikti bedievišką bei išdavikišką darbą. Tokių neatsirado. Pasamdyti darbininkai iš kitur (kituose šaltiniuose nurodoma, kad pati lenkų policija) nuvertė kryžių, sulaužė bei sunaikino Krucifiksą – Kristaus kančią bei koplytėlę. Marcinkonių kaime kilo didelis lietuvių nepasitenkinimas. Buvo surašytas uždokumentuotas skundas Lenkijos aukščiausiajai valdžiai – Seimui. Jį lietuviams lenkų kalba surašė F. Jeremičius. Byla tapo rezonansinė, garsas apie ją nuskriejo per visą Lenkiją, Lietuvą bei JAV.

2008 m. vasarą Marcinkonių kaimo bendruomenės pastangomis pastatytas pats didžiausias ir originaliausias Lietuvoje, 15 metrų aukščio su dviem kryžmom bei trispalve kryžius. Jį nudirbo zervyniškis meistras Algis Svirnelis. Senu dzūkišku papročiu kryžius apjuostas balta prijuostėle bei aptvertas medine tvorele. Šis trečiasis iškilęs kryžius (1991 m. pastatytas antrasis) yra vienas svarbiausių laisvės simbolių šiame viename didžiausių Lietuvos kaimų. Jis pašventintas daugelio lietuvių krauju sulaistytoje, tačiau laisvoje nuo okupantų balto smėlio žemelėje. Mirusiųjų krauju ant jos užrašyta „Dulce est pro Patria mori“ – „Saldu mirti už Tėvynę“.

Literatūra:

1. B. Kviklys „Mūsų Lietuva“ I tomas. Vilnius, 1989.
2. B. Kviklys „Lietuvos bažnyčios“, t. 5, d. 2. Chicago, 1986.
3. M. Biržiška „Vilniaus Golgota“. Vilnius, 1992.
4. Z. Zinkevičius „Rytų Lietuva praeityje ir dabar“. Vilnius, 1993.
5. D. Alseika „Vilniaus krašto lietuvių gyvenimas 1919-1934. Vilnius, 1935.
6. V. Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939“. Vilnius, 1990.
7. M. Vileika „Dvidešimt penkeri metai Vilniaus krašte“. Vilnius, 1989.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas