Paieška
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Archyvai

Naktinis žygis į partizanų vado KAZIMIERAIČIO žeminę Skroblaus rezervate (20 km)

Kazimieraicio vadavieteVisi kviečiami prisijungti – tai vienintelė proga metuose pabuvoti Skroblaus gamtiniame rezervate: naktinis žygis į Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žeminę. Sausio 12 d. 17:00 Marcinkonių kaimo žmonės renkasi prie kaimo koplytstulpio, kur prie laužo yra giedamos giesmės ir prisimenami 1991 m. sausio įvykiai Vilniuje. Po to iki 19 val renkamės į Dzūkijos nacionalinio parko Marcinkonių lankytojų centrą, (arba į „Gamtos mokyklą“, kuri yra šalia lankytojų centro), čia vyksta susipažinimas, taip pat kalbama apie pokario partizanų kovą. Apie 20 val iškeliaujame prie partizanų vadavietės. Žygio atstumas yra beveik 20 km. Einama dažniausiai pėsčiomis, bet galima, jeigu yra sniego, ir su slidėmis. Reikia pasiimti kažką užkąsti ir vandens arba arbatos. Prie vadavietės uždegame žvakelę čia 1946 m. sausio 12 d. žuvusiam partizanui Jonui Krauneliui – Ėgliui, kuris yra gimęs Rudnelės kaime. Žygis užtrunka apie 6 valandas.

Žygis vyksta jau nuo 1993 m. ir jo sumanytojas ir pradininkas yra Henrikas Gudavičius, kuris jau pirmaisiais Dzūkijos nacionalinio parko gyvavimo metais pradėjo be kitų darbų dar ir rezistencijos kovų mūsų krašte metraštį. Jisai surinko daug informacijos apie čia buvusius partizanus ir jų žemines bei vadavietes, kurių pirmoji buvo prie Grūdos upės netoli Kabelių kaimo, o Kabeliuose buvo paskutinioji legali Dainavos partizanų vienytojo pulkininko Juozo Vitakaus darbovietė. Ši informacija atsirado jau 1995 m. “Šalcinyje“ Nr.15. Šiuo metu dar daugiau apie Kazimieraitį ir apie visą pokario rezistenciją galima sužinoti iš daugybės knygų, tokių kaip 2001 m. išleistos „Pulikninkas Kazimieraitis“, Adolfo Ramanausko – Vanago „Daugel krito sūnų…“, Liongino Baliukevičiaus „Partizano Dzūko dienoraštis“ ir kitų.

Pačioje pradžioje šis žygis prasidėdavo Darželių kaime iš kur būdavo einama link Aukštagirio. Viena iš vadaviečių, kurioje 1945 m. pabaigoje ir 1946 m. pradžioje gyveno Kazimieraitis, buvo įkurta tarp Rudnelės kaimo ir Aukštagirio, šalia Maždžeraus šaltinio, įtekančio į Skroblų. Paprastai žygio maršrutas eidavo Skroblaus upelio pakraščiais. Dabar šio žygio pradžia ir pabaiga yra persikėlusi į Marcinkonių kaimą.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas