Paieška
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Archyvai

IN MEMORIAM dr. Vincui Gudukui (1947–2016)

V.GudukasDr. Vincas Gudukas pašarvotas Alytaus (Vidzgirio) Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčios didžiojoje salėje (Jurgiškių g. 4).

Šv. Mišios – vasario 23 d. (antradienį), 18 val.

Karstas bus išnešamas vasario 24 d. (trečiadienį) 11 val. Bus laidojamas Alytuje, Daugų g-vės kapinėse.

2016 m. vasario 20 d., eidamas 69-uosius metus, mirė Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytojas, dimisijos pulkininkas, aviacijos veteranas, šaulys, dr. Vincas Gudukas. Skaudi netektis ištiko Pėsčiųjų žygio „Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais“, skirto Sembos žemės karvedžiui Glandui (1238–1274 m.) bei Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadui dm. brg. gen. Adolfui Ramanauskui-Vanagui (1949–1956 m.) atminti metu, paskutiniame šio žygio etape, įveikus 30 kilometrų, Lazdijų rajone.

Vincas Gudukas gimė 1947 m. balandžio 14 d. Alytaus rajone, Raitininkų seniūnijoje, Raitininkų kaime, valstiečių Vinco ir Onos (Dvareckaitės) Gudukų šeimoje. Tėvai, sukūrę šeimą, susilaukė penkių vaikų, iš kurių vyriausias – Vincas. Mokėsi Raitininkų septynmetėje mokykloje, vėliau Merkinės vidurinėje mokykloje. Besimokydamas Merkinėje, Vincas gyveno pas iš tremties Krasnojarsko krašte grįžusius senelius (mamos tėvus) – Joną ir Kristiną Dvareckus. Senelis buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis, Nepriklausomos Lietuvos laikais tarnavo pasienio policijoje.

1966–1972 m. Vincas Gudukas mokėsi ir baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų chirurgijos specialybę. 1973 m., baigęs Kauno Medicinos instituto Vaikų chirurgijos internatūrą, pradėjo dirbti Alytaus rajono centrinėje ligoninėje vaikų chirurgu. 1977 m. laimėjęs konkursą, kuriame dalyvavo 17 kandidatų, įstojo į Maskvos Pediatrijos ir vaikų chirurgijos Mokslo tyrimų instituto Urologijos ir operacinės nefrologijos specialybės dieninę aspirantūrą. 1980 m. lapkričio mėn. konkurso keliu pripažintas geriausiu instituto moksliniu darbuotoju, 1980 m. gruodžio 17 d. tapo medicinos mokslų kandidatu, vėliau tapo aukščiausios kategorijos karo urologu, docentu. 1983–1988 m. – 1-os kvalifikacinės kategorijos vaikų chirurgas.

Pirmasis karinis – medicinos tarnybos leitenanto – laipsnis, baigus Vilniaus universiteto Karinę katedrą, suteiktas 1971 m. rugsėjo 27 d. Tarnavo SSSR Ginkluotose pajėgose karo chirurgu: Maskvoje (Karo aviacijos inžinerinė akademija), Afganistane, Naujojoje žemėje, Prano Juozapo žemėje, Taškente. Paskutinis karinis – medicinos tarnybos pulkininko – laipsnis suteiktas 1981 m. balandžio 21 d.

Jadvyga (g. 1950) ir Vincas Gudukai susilaukė 3-jų sūnų: Vinco (1975–1985), Marijaus (g. 1976) ir Evaldo (g. 1977).

Nuo 1985 m. balandžio 1 d. Vincas Gudukas dirbo Alytaus rajono centrinėje ligoninėje urologijos skyriuje gydytoju. 1990 m. vasario 1 d. paskirtas Simno 2-osios rajoninės ligoninės vyriausiuoju gydytoju. 1991 m. sausio 7 d. paskirtas į Makniūnų ambulatoriją vyr. gydytojo pareigoms. 1997 m. sausio 20 d. išrinktas Alytaus rajono savivaldybės meru. 1997 m. balandžio 10 d. išrinktas Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotoju, kuriuo dirbo iki 2000 m. balandžio 21 d. Nuo 2002 m. gruodžio 30 d. dirbo Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Konsultacijų poliklinikoje gydytoju urologu.

1993 m. kovo 23 d. Lietuvos mokslo taryba Vincui Gudukui nostrifikavo mokslinį daktaro laipsnį, suteiktą už medicinos mokslų kandidato disertaciją, apgintą 1980 m. Maskvos pediatrijos ir vaikų chirurgijos tyrimų institute.

Studijuodamas ir dirbdamas baigė anglų, ispanų ir prancūzų kalbų kursus (laisvai skaitė medicininę literatūrą šiomis kalbomis), tobulinosi Maskvos, Leningrado ir Lietuvos urologijos ir operacinės nefrologijos klinikose. Recenzavo mokslinius straipsnius urologijos (urodinamikos) tematika. Už pasiekimus moksle, sporte, profilaktiniame-gydomajame ir organizaciniame darbe, už visuomeninio turto gelbėjimą gaisro metu, už skenduolio išgelbėjimą ir atgaivinimą, už nuoširdų darbą daug kartų apdovanotas Garbės ir Padėkos raštais.

Vincas Gudukas aktyviai sportavo: buvo daugkartinis rutulio stūmimo, ieties metimo, trišuolio, 100 m, 400 m, 800 m bėgimo, 3000 m kroso, kulkinio šaudymo (įvykdė kandidato į sporto meistrus normatyvus) moksleivių čempionas. Ypač domėjosi sklandymu ir parašiutizmu. Atliko 127 šuolius su parašiutu. Kelis metus buvo Vilniaus universiteto rankinio rinktinės vartininkas. Konkurso keliu buvo pripažintas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto geriausiu sportininku. Buvo sklandymo sporto meistras bei karinis parašiutininkų instruktorius.

2014 m. susidomėjo pažintiniais ir pėsčiųjų žygiais: dalyvavo 2014 m. rugsėjo 20 d. „Birutiečių“ žygyje Alytuje (įveikė 40 km trasą su papildomu 8 kg svoriu), 2015 m. gruodžio 12 d. Merkinėje (įveikė 25 km trasą), pasiryžo dalyvauti 2016 m. vasario 20 d. žygyje, kuris Vincui buvo paskutinis (įveikė 30 km iš 35 km)…

Nuo 1988 m. Vincas Gudukas dalyvavo Atgimimo renginiuose, Sąjūdžio veikloje. 1991 m. sausio 11–12 d. budėjo prie Parlamento: statė barikadas, teikė medicininę pagalbą. 1991 m. sausio 13 d. naktį SSSR armijos kariškiai Vincui Gudukui padarė apysunkį balistinį ir fizinį kūno sužalojimą. Įvykio vieta – prie Radijo ir televizijos komiteto Vilniuje, S. Konarskio g. 49. Buvo pripažintas 1991 m. sausio 13-osios karinės agresijos 3-čios grupės invalidu ir Lietuvos Nepriklausomybės gynėju, nukentėjusiu nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSSR agresijos. 1993 m. kovo mėn. išrinktas Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos Alytaus skyriaus pirmininku. 1997 m. gegužės mėn. iš šių pareigų atsistatydino, nes buvo išrinktas Alytaus rajono savivaldybės deputatu, Tarybos, Valdybos nariu, komitetų ir komisijų pirmininku.

1991–1997 m. Vincas Gudukas tarnavo SKAT savanoriu. 1991 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje priėmė priesaiką. 1991 m. rugpjūčio 19 d. paskirtas į Alytaus apskrities komendantūrą vyr. specialisto gydytojo pareigas. 1992 m. balandžio 1 d. paskirtas Specializuoto mokymo centro Alytaus filialo vyr. specialistu-dėstytoju.

Vincas Gudukas, dirbdamas kvalifikuotai, sąžiningai ir garbingai vykdė savo pareigas, pelnydamas daugelio Alytaus miesto ir rajono gyventojų pagarbą bei pripažinimą. Vinco Guduko dėka pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės metais buvo naujai įkurtos ir aprūpintos pažangia medicinos diagnostine-laboratorine aparatūra ir kvalifikuotais specialistais Makniūnų, Nemunaičio ir Pivašiūnų ambulatorijos, šiuolaikiškai atnaujintos Daugų ir Simno rajoninės ligoninės ir poliklinikos, dėl to ženkliai pagerėjo susirgimų profilaktika, ankstyva diagnostika ir gydymas bei reabilitacija. Aktyviai ir pagal naujausius karo medicinos pasiekimus, Vincas Gudukas padėjo SKAT Alytaus rinktinei organizuoti medicinos tarnybos veiklą, sustiprinti šios tarnybos materialinę-techninę bazę, o grėsmingomis ir tragiškomis 1991-ųjų rugpjūčio pučo dienomis, gresiant realiam pavojui gyvybei Vincas Gudukas pats vairuodamas medicinos transporto automobilį, aktyviai padėjo evakuoti Alytaus apskrities komendantūros dokumentus, ginkluotę ir kitą amuniciją.

Vincas Gudukas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: priklausė Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijai, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijai, Lietuvos aviacijos veteranų sąjungai, Lietuvos atsargos karininkų sąjungai, Lietuvos šaulių sąjungai, Lietuvos urologų draugijai. Labai domėjosi Dzūkijos krašto istorine praeitimi, finansiškai paremdavo istorinių knygų leidybą, pats rašydavo į spaudą.

Už nuopelnus Lietuvos valstybei apdovanotas: 1992 m. sausio 9 d. – Sausio 13-osios Atminimo medaliu, 2005 m. kovo 4 d. – Vyčio Kryžiaus ordino medaliu. Už aktyvią visuomeninę ir kultūrinę veiklą apdovanotas: 2008 m. – S. Dariaus ir S. Girėno atminimo medaliu, 2014 m. rugsėjo 20 d. – 3-čio laipsnio medaliu „Birutiečių žygis“, 2014 m. lapkričio 18 d. – LAKS jubiliejiniu medaliu, 2015 m. vasario 5 d. – LAKS medaliu „Už nuopelnus“, 2015 m. kovo 11 d. – „Laisvės atkūrimo“ kryžiumi ir kt., taip pat 8 Padėkomis bei Padėkos raštais. 2000-aisiais Vincui Gudukui suteiktas Nemunaičio parapijos Garbės parapijiečio vardas.

Vincas Gudukas, atlikdamas jam pavestas pareigas bei patikėtus darbus, visada stengėsi laikytis duoto žodžio. „Tiesa į akis“, santūrumas, pagarba kitam žmogui, jo nuomonei bei pasirinkimui, dėmesingumas, atjauta ir pagalba – tai labai svarbios jo gyvenimo vertybės. Buvo nepakantus kitų melui, pats melo netoleravo, elgėsi sąžiningai, nuolat analizavo savo žodžius, darbus, poelgius, kritiškai juos vertino. Buvo reiklus sau ne tik vykdydamas Hipokrato priesaiką, bet ir dirbdamas kiekvieną darbą. Kiekvienam linkėjo santarvės. Buvo įsitikinęs, kad nė vienas žmogus, kokias pareigas beužimtų, kokius titulus beturėtų, neturi teisės ne tik veiksmais, bet ir žodžiais įžeisti kitą asmenį, jį pažeminti, pasityčioti, išnaudoti ar šantažuoti. Tikėjo, kad teisinėje valstybėje turi išnykti korupcija, kad išklausymas, įsiklausymas, supratimas, įstatymų žinojimas ir jų laikymasis daro žmonių santykius, bendravimą šiltesnius, geresnius, o visuomenę – brandesnę, atsakingą už savo sprendimus ir darbus. Visada prisiminė, ko jį mokė patys artimiausi ir didžiausi autoritetai: tėvai, seneliai, kunigai, paprasti gimtojo kaimo žmonės, mokslo vyrai ir garbingi politikai.

Vincas Gudukas iki paskutinio savo atodūsio vykdė garbingą misiją Tėvynei ir pareigą žuvusiems Lietuvos patriotams atminti. Buvo puikus, korektiškas, santūrus ŽMOGUS. Iš tokių VYRŲ semiamės stiprybės, tarnystės žmonėms ir Tėvynei pavyzdžių. Tegul Vinco patriotiškumo, tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje.

Ilsėkis ramybėje, mielas bičiuli ir garbingas tautos patriote!

Sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą a. a. Vinco Guduko žmonai Jadvygai, sūnums Evaldui ir Marijui, seserims Gražinai, Laimai ir Vidai, broliui Jonui ir artimiesiems.

Šaulys, ats. ltn. Gintaras Lučinskas

P.S. apie šarvojimo vietą, laidojimo laiką ir vietą informuosime vėliau

Vincas Gudukas po pirmo savarankiško skridimo sklandytuvu KAI-12 "Primorec". Alytaus aerodromas, 1965 m. vasara

Vincas Gudukas po pirmo savarankiško skridimo sklandytuvu KAI-12 „Primorec“. Alytaus aerodromas, 1965 m. vasara

V.Gudukui liudijimas, 2012

Įveikus 40 km trasą "Birutiečių žygyje". Alytus, 2014 09 20.

Vincas Gudukas įveikęs 40 km trasą „Birutiečių žygyje“. Alytus, 2014 09 20.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas