Gintarinė svajonė

Archive for kovo, 2016

2016 m. balandžio 1 d. 13 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks paskaita, skirta Pasaulinei paukščių dienai paminėti. 1906 m. balandžio 1 d. buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Šią dieną visame pasaulyje skatinama supažindinti visuomenę su nykstančiais paukščiais, kelti inkilus. Skaityti toliau »

Tiltai – vieni seniausių žmonijos statinių.

Jungiantys du upės krantus tiltai buvo regionų kultūros integracijos, gyvos prekybos ir valstybės galios simboliai. Stiprūs vėjai, žemės drebėjimai, medžiagų ir konstrukcijų korozija kelia daug problemų tiltų statytojams, todėl inžinieriai visais laikais siekė statyti tvirtus, ilgaamžius, lengvus (ekonomiškus) ir grakščius tiltus. Visa tiltų statybos istorija byloja apie kiekvieno laikotarpio kultūrą, statybos meną, mokslo ir technikos pažangą. Skaityti toliau »

Kalniškių kalneliais gražu pasivaikščiot,

Čia matos aplinkui gražiausi vaizdai.

Giria čia, laukelis, čia gimtas kaimelis

Ir gelžkeliu dunda ilgi traukiniai.

                                 Juozas Gaidys

Arūnas Amšiejus

1851 m. vasario 15 d. Rusijos caro Nikolajaus I įsaku valstybės iždo lėšomis buvo numatytas tiesti geležinkelis „Sankt-Peterburgas – Varšuva“. Nuo 1852 m. šios linijos statybos direktoriaus pavaduotoju paskirtas lietuvis, garsus Rusijos geležinkelių specialistas, inžinierius Stanislovas Kerbedis (1810 03 09 – 1899 04 19). 1857 m. sausio 26 d. įsigaliojo caro Aleksandro II įsakymas, kuriuo Vyriausiajai Rusijos geležinkelių bendrovei pavedama tiesti minėtą geležinkelį per Vilniaus miestą, Varėnos miestelį, Marcinkonių bei Darželių kaimus. 1857 m. prasidėjo geležinkelio tiesimo darbai. Miestus bei miestelius kertančiose geležinkelio linijose buvo suprojektuota bei statoma įvairios klasės geležinkelio stotys, tiltai, jų apsauginiai pastatai, viadukai bei kt. 1862 m. rugsėjo 5 d. pagal Julijaus kalendorių ant šimtų tautiečių kaulų, kraujo bei prakaito naujai nutiesta geležinkelio linija pravažiavo pirmasis traukinys. Skaityti toliau »

Vėl kviečiame kartu tyrinėti sprogimų duobėmis išvarpytą ir apkasais išmargintą slėpiningiausią Alytaus mišką. Prieš metus vaikščiojome šile už Alytaus aerodromo prieš Antrąjį Pasaulinį karą buvusio karinio miestelio teritorijoje. Tąkart padedant jums ir sau padarėme keletą įdomių atradimų. Šį kartą trumpai papasakosime teisingesnę istorijos versiją.

Kol neuždengė pavasarinė žalumą, vaikščiosime išnykusiomis jo gatvėmis, dairysimės lakūnų kareivinių pamatų su legendiniais rūsiais, prisiminsime ir nepelnytai pamirštą Alytaus – karinio miesto istoriją.

Kur: pradžia prie pirties (Tilto g. 2)
Kada: balandžio 2 d., 12:24
Numatoma trukmė ~ 3 val.
Atstumas ~ 7 km.

Minskas. Dramos teatras, kur buvo pasirašyta deklaracija

2016 m. kovo 25 d. 15.30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), minint Baltarusijos Liaudies Respublikos (BLR) paskelbimo 98-ąsias metines, įvyks vieša paskaita ir parodos „Kovo 25 – Baltarusijos laisvės diena“ („25 сакавiка – Дзень Волi Беларусi“) pristatymas.

15.30 val. bibliotekos fojė numatoma apžvalginė ekskursija, kurios metu bus pristatyta paroda. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugoma gausi senųjų periodinių leidinių kolekcija baltarusių kalba – iš viso daugiau nei 200 pavadinimų, tad parodoje, skirtoje Baltarusijos Liaudies Respublikos (BLR) paskelbimo 98-osioms metinėms, bus eksponuojamos 1918–1940 m. Vilniuje, Minske ir kituose miestuose leistų baltarusių laikraščių publikacijos, kuriose minima kovo 25-oji. Taip pat bus galima pamatyti ir bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomų XX a. pradžios unikalių dokumentų apie baltarusių politinių organizacijų, asmenų veiklą. Tarp jų eksponuojama Baltarusijos Liaudies Respublikos piliečio paso knygelė, įvairių BLR valstybės institucijų antspaudų pavyzdžiai, kovo 9 ir kovo 25 d. Antrasis ir Trečiasis įstatymų aktai. Parodoje taip pat pristatomos knygos apie BLR istoriją bei svarbiausias tuose įvykiuose dalyvavusias asmenybes, kartografiniai leidiniai. Skaityti toliau »

2016 m. kovo 17 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks knygos „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ sutiktuvės. Dalyvaus sudarytoja žurnalistė Aurelija Arlauskienė, kraštotyrininkas Kazimieras Karpičius ir kt. Vakaro metu bus rodoma 1997 m. apie šiuos dvaro rūmus sukurta televizijos laida iš ciklo „Vizijos ir tikrovė“, demonstruojamos fotografijos.

Knyga „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ – kruopštus autorių kolektyvo (sudarytoja Aurelija Arlauskienė, autoriai: istorikė dr. Reda Griškaitė, bibliotekininkė Irena Katilienė, menotyrininkė Brigita Rėbždaitė, parkotyrininkas dr. Laimis Januškevičius, žurnalistė Aurelija Arlauskienė, kraštotyrininkas Kazimieras Karpičius) kelerių metų darbas. Skaityti toliau »