Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Geležinkelio apsaugos pastatas Darželių kaime

Kalniškių kalneliais gražu pasivaikščiot,

Čia matos aplinkui gražiausi vaizdai.

Giria čia, laukelis, čia gimtas kaimelis

Ir gelžkeliu dunda ilgi traukiniai.

                                 Juozas Gaidys

Arūnas Amšiejus

Grūdos upės gelež. apsaugos pastatas1851 m. vasario 15 d. Rusijos caro Nikolajaus I įsaku valstybės iždo lėšomis buvo numatytas tiesti geležinkelis „Sankt-Peterburgas – Varšuva“. Nuo 1852 m. šios linijos statybos direktoriaus pavaduotoju paskirtas lietuvis, garsus Rusijos geležinkelių specialistas, inžinierius Stanislovas Kerbedis (1810 03 09 – 1899 04 19). 1857 m. sausio 26 d. įsigaliojo caro Aleksandro II įsakymas, kuriuo Vyriausiajai Rusijos geležinkelių bendrovei pavedama tiesti minėtą geležinkelį per Vilniaus miestą, Varėnos miestelį, Marcinkonių bei Darželių kaimus. 1857 m. prasidėjo geležinkelio tiesimo darbai. Miestus bei miestelius kertančiose geležinkelio linijose buvo suprojektuota bei statoma įvairios klasės geležinkelio stotys, tiltai, jų apsauginiai pastatai, viadukai bei kt. 1862 m. rugsėjo 5 d. pagal Julijaus kalendorių ant šimtų tautiečių kaulų, kraujo bei prakaito naujai nutiesta geležinkelio linija pravažiavo pirmasis traukinys.

pasato pietine pusėVarėnos rajone, Darželių kaimo ribose, tarp Marcinkonių k. bei Margionių k. geležinkelio stočių, ant Grūdos upės kranto, strateginėje vietoje geležinkelio darbininkų buvo pastatytas geležinkelio tilto apsauginis pastatas. Šis statinys buvo apie 5,5×5,5 m dydžio, šiaurinėje pusėje su masyviomis, apie 0,6 cm storio metalinėmis durimis, rytinėje pusėje su 5 šaudymo angomis, pietuose su 2 dideliais langais, apsaugotais iš vidaus metalinėmis langinėmis, vakarinė (prie geležinkelio linijos) gausiai aprašinėta, išraižyta siena bei skaldytų akmens luitų pamatu (kaip ir tilto per Grūdos upę). Pastatas buvo dengtas molinėmis čerpėmis, pagamintomis Lenkijoje. Sovietmečiu pastatas perdengtas asbestcemento lakštais. Sargybą prie Grūdos upės ėjo Rusijos caro geležinkelio „ochranka“, vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metu, lenkų žandarai lenkmečiu. Antrojo Pasaulinio karo metu vietiniai gyventojai „obchotsai“ pagal vokiečių administracinės valdžios sudarytą grafiką naktimis buvo priversti saugoti su „lektarniomis“ geležinkelį nuo „raudonųjų“ partizanų. Į frontą važiuojančių traukinių vokiečiai palydovai turėjo matyti šviečiančius geležinkelio sargų – „obchotsų“ žibintus.

IMGP1737Pastatas ne kartą matė Rusijos carus, vykusius imperijos valdymo reikalais į Varšuvą bei poilsio į Tatrus, Vilniaus krašto užgrobėją lenkų maršalą Juzefą Pilsudskį (1867 12 05 – 1935 05 12), generolą Lucijaną Želigovskį (1865 10 17 – 1947 07 09 ). Sovietmečiu pastatas buvo naudojamas kaip pagalbinis geležinkelio linijos statinys, kur buvo talpinama „drezina“, kiti įrankiai.

Prie šio pastato sienų lietėsi, paliko įamžinimą paprasti Lietuvos šalies patriotai. Jie Tėvynei sunkiais Rusijos carų valdymo laikais, lenkmečiu, sovietmečiu ant pastato geltonų plytų išbraižė meilę Lietuvai deklaruojančius žodžius: „Lietuvi! Atmink kas esi! Juozas Gaidys 1947 m. kovo 4 d.“ Žodžius išbraižė Margionių k. gyventojas, geležinkelietis, vėliau garsus Margionių klojimo teatro režisierius Juozas Gaidys (1908 04 10 – 1992 03 15) . Žodžiais „Atima laisvę, širdies – niekada!“ save įamžino laisvę išaukštinę margioniškiai Juozas,Vytautas Pugačiauskai, Adolfas Ilkevičius ir kt. Vieni įrašai buvo išrėžti ryškiau – geriau perskaitomi, kiti perskaitomi blogiau. Galima buvo rasti užrašus senąja rusų bei lenkų kalbomis. Grūdos upės apsauginis pastatas – tai kaip šio Dainavos krašto kampelio chronologinė lenta, užfiksavusi visus, kurie čia pabuvojo.

Gelež. psauginis pastatas nuo Marcinkonių pusės.Nuotr.iš V.Stravinsko asm.albumoMGP17952001 m. birželio 21 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ gen. direktoriaus K. Dirgėlos įsakymu traukinių eismas nutrauktas, išjungti signalizaciniai įrenginiai atkarpoje Marcinkonių k. – Senovės k. 2010 m. nuspręsta nugriauti senąją istorinę Margionių k. geležinkelio stotį, o po kelerių metų ir Darželių k. Grūdos upės tilto apsauginį pastatą (geodezinis ženklas Nr.15063). Pastatų nesugebėta panaudoti poilsiui, turizmui, rekreacijai. Savininkų savivalei nepasipriešino nei Dzūkijos Nacionalinio parko vadovybė, nei Varėnos savivaldybės vyrai.

Grūdos upės gelež. apsauginis pastatas pastatasNejaugi Varėnos rajonas toks turtingas savo istoriniais – architektūriniais objektais, kad juos taip lengvai galima griaut bei parceliuot? Įdomu, į kokią pilaitę bus įmūrytos plytos iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ su patriotiniais palinkėjimais ateities kartoms? „Tegu ciej ponai užspringsta tom plytom“ – palinkėjo vietiniai dzūkeliai…

Kokį kitą istorinį pastatą išparceliuos bei nugriaus barbariškoji AB „Lietuvos geležinkeliai“? Tikriausiai nuostolingai veikiančią Marcinkonių k. geležinkelio stotį!..

IPatriotiniai užrašaiMGP1741Naudota literatūra:

H.Gudavičius. „Margionys“, Marcinkonys, 1998.

V. Žeimantas. „Peterburgo–Varšuvos geležinkelis 1858-1915“. Lietuvos istorijos metraštis, 2003.

„Slownik geograficzny krolestwa polskiego I innych krajow slowianskich“, T. I. Warszawa: nakl. F. Sulimierskiego i Wl. Walewskiego, 1880–1914.

Visuotinė lietuvių enciklopedija.T. XV.

V. Česnulis. „Varėnos pradžia“, 2012.

V.Stravinsko asm.albumo nuotrauka

IMGP1747

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas