Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Virtuali paroda „Lietuvos tiltai ir tilteliai“

tiltaiTiltai – vieni seniausių žmonijos statinių.

Jungiantys du upės krantus tiltai buvo regionų kultūros integracijos, gyvos prekybos ir valstybės galios simboliai. Stiprūs vėjai, žemės drebėjimai, medžiagų ir konstrukcijų korozija kelia daug problemų tiltų statytojams, todėl inžinieriai visais laikais siekė statyti tvirtus, ilgaamžius, lengvus (ekonomiškus) ir grakščius tiltus. Visa tiltų statybos istorija byloja apie kiekvieno laikotarpio kultūrą, statybos meną, mokslo ir technikos pažangą.

Pirmosios žinios apie Lietuvos tiltus siekia XIII a. pabaigą. Seniausiais laikais tiltų statyba dažniausiai buvo susijusi su karo poreikiais. Pirmuosius medinius ir akmeninius tiltus Lietuvoje statė kariuomenė. Nuo XV a. progresavo pontoninių ir polinių tiltų statyba. Poliniai tiltai buvo stabilesni, bet juos suręsti buvo sudėtinga. Be to, neretai tokius tiltus nusinešdavo pavasario ledonešis. Ežeruose, kur ledonešių nebūna, tokių tiltų statyba buvo prasminga. Jau nuo XIX a. tiltų statybai pradėtas naudoti metalas, o vėliau ir gelžbetonis.

Žaliasis tiltas per Nerį Vilniuje – inžinerinis statinys, turintis bene ilgiausią ir sudėtingiausią istoriją1. Tiltas buvo medinis, bet laikėsi ant mūrinių (ar medinių apmūrytų polių) atramų, abiejuose jo galuose buvo sumūryti vartai, antrame aukšte įrengtos patalpos muitininkams ir tilto sargams. Ant tilto buvo įsikūrusios mažytės parduotuvėlės. 1739 metais tiltą nudažius žalia spalva, jam prigijo „Žaliojo“ vardas. 1944 metais vokiečių kariuomenė tiltą susprogdino. Tokio Žaliojo tilto, kokį matome šiandien, statybos baigėsi 1952 metais.

1901 metais, kaip Gedimino prospekto tęsinys, sujungiantis jį su Žvėrynu, buvo pastatytas medinis Žvėryno tiltas. 1906 metais iš mūro ir plieno buvo pastatytas naujas Žvėryno tiltas, atlaikęs du pasaulinius karus.

XIX a. pabaigoje vietoj buvusių senų medinių tiltų per Vilnią pastatyti Paplaujos, Užupio ir Antakalnio metaliniai tiltai su puošniomis atraminėmis sienelėmis ir turėklais.

Judantys tiltai, skirti laivų navigacijai, yra išlikę Klaipėdoje. Iš abiejų pusių pakeliamas plieninis Biržos tiltas turi istorinę, techninę ir architektūrinę vertę. Tiltas miestui duodavo nemažų pajamų, nes kiekvienas praplaukiantis laivas privalėjo mokėti tilto pakėlimo mokestį. Iki XIX a. vidurio tai buvo vienintelis tranzitinis tiltas. Biržos tiltas daug sykių buvo rekonstruotas ir perstatytas.

Nors Lietuvos tiltų istorija siekia XIII amžių, jokių tiltų iš to laikotarpio neliko – karai, gaisrai, stichinės nelaimės negrįžtamai nusinešė visus statinius. Senųjų tiltų atvaizdų galima pamatyti graviūrose, projektuose, atvirukuose, piešiniuose ar nuotraukose. Senosios išlikusios fotografijos – puikūs praėjusių metų liudijimai, ne tik gražūs, bet ir informatyvūs.

Kviečiame apžiūrėti parodą.

1Sinkevičiūtė, Aida. Lietuvos tiltų statybos raida ir architektūros bruožai. Kaunas, 2012 m. P. 16.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas