Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Juozas Petraška – „Patrimpas“, „Lapaitis“ (1916–2001)

Gintaras Lučinskas

Šiemet sukanka žymaus partizanų vado Juozo Petraškos 15-osios mirimo  ir 100-osios gimimo metinės.

Partizanų grupės vadas Juozas Petraška-Patrimpas, 1947 m.

Partizanų grupės vadas Juozas Petraška-Patrimpas, Lapaitis. 1947 m.

Juozas Antanas Petraška, Antano, gimė 1916 m. gruodžio 15 d. Marijampolės apskrityje, Balbieriškio valsčiuje, Mardosų kaime, ūkininkų šeimoje. Šeimoje augo 3 sūnūs ir dukra. Juozas mokėsi Balbieriškio pradinėje mokykloje, kurią baigė 1929 m. 1931 m., baigęs Balbieriškio žemesniąją žemės ūkio mokyklą, dalyvavo Jaunųjų ūkininkų organizacijoje: 1 metus buvo Balbieriškio skyriaus sekretorius, 5 metus – pirmininkas. Dirbo tėvų ūkyje. Dalyvavo Pavasarininkų federacijos veikloje, buvo Balbieriškio pavasarininkų kuopos pirmininkas. 1938 m. gegužės 3 d. pašauktas atlikti karo prievolę, tarnavo Lietuvos kariuomenės 2-ame Ulonų pulke. Baigus mokomąjį eskadroną, 1939 m. vasario mėn. suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Kartu su kitais stovėjo Garbės sargyboje atidarant A. Juozapavičiaus tiltą per Nemuną Alytuje. 1939 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos pasienyje internuojant lenkų karius. 1939 m. spalio mėn. dalyvavo žygyje į Vilnių, 1940 m. balandžio 29 d. paleistas į atsargą. Kilus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui, 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime, nuginkluojant milicininkus ir saugant vietinius gyventojus nuo raudonarmiečių smurto.

1944 m. rugpjūčio 11 d. išėjo pas partizanus, įstojo į Kazio Degučio-Raginio partizanų būrį, veikusį Balbieriškio ir Gudelių valsčiuose, pasirinkęs slapyvardį Patrimpas. Dalyvavo Gudelių ir Balbieriškio valsčių stribų užpuolime, apsirūpinant ginklais. Būriui išsiplėtus iki Vaidoto partizanų grupės, paskirtas šios grupės štabo viršininku. Žuvus Vaidoto partizanų grupės vadui Raginiui, nuo 1946 m. birželio 13 d. vadovavo Dzūkų rinktinės Vaidoto partizanų grupei, nuo tada konspiracijos tikslais pasirinkęs slapyvardį Lapaitis. 1947 m. rugpjūčio 11 d. kautynėse su MGB kariuomene, išdavus Dainavos apygardos partizanų vadavietės vietą (žuvo vadas D. Jėčys-Ąžuolis su 3 štabo nariais), Juozas Petraška su 2 štabo nariais bunkeryje Punios šile buvo apsvaiginti ir paimti į nelaisvę. Tardytas Alytuje, Vilniuje. Ypatingojo pasitarimo 1948 m. sausio 17 d. nuteistas 25 m. kalėti. Kalintas Minlage (Komija), nuo 1958 m. vasario 24 d. buvo tremtyje Intoje (Komija).

1969 m. Juozas Petraška nelegaliai grįžo į Lietuvą, gyveno Alytuje. 1971 m. gavo leidimą gyventi Lietuvoje. Žmona – Izabelė (1923–2008), duktė – Danutė (g. 1957), sūnus – Algimantas (g. 1959).

1989–1993 m. Dzūkijoje veikė Vytauto Ledo vadovaujama sąjūdiečių grupė, vėliau pavadinta Dzūkų rezistencijos istorijos tyrimo grupe. Ją sudarė nariai: Henrikas Rimkus, Algis Kašėta, Kazimieras Savičius, Juozas Petraška, Viktoras Zalanskas ir kt. Jau 1990 m. buvo išleista knyga „Sušaudytos dainos“. Buvo surinkti iš gyventojų išsaugoti dokumentai, partizanų nuotraukos, prisiminimai apie tragiškus okupacijos padarinius – žudynes, trėmimus, nežabotą okupantų ir jų parankinių veiklą. 1997 m. sausio 17 d. Alytaus savanorių rinktinėje (Ulonų g.) buvo atidarytas „Mūsų tautos istorinės atminties“ (Laisvės kovų) muziejus. Sukaupta muziejuje ekspozicija akcentuoja XX a. Lietuvos istorijos įvykius: Lietuvos kariuomenė 1918–1940 m. Jos kovos dėl Lietuvos Nepriklausomybės, partizaninis karas Dzūkijoje ir kitose Lietuvos vietovėse 1944–1953 m., rengimasis neginkluotam pasipriešinimui ekstremaliomis sąlygomis, siekiant nepriklausomybės Atgimimo laikotarpyje, jaunosios Lietuvos kariuomenės formavimasis sovietinės okupacijos sąlygomis ir išvedus okupacinę sovietinę kariuomenę.

Juozui Petraškai 1992 m. vasario 24 d. suteiktas dimisijos pulkininko leitenanto laipsnis. 1997 m. vasario 14 d. apdovanotas Vyčio Kryžiaus I-ojo laipsnio ordinu. 2000 m. liepos 1 d. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. Paskirtas LLKS Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1998 m. balandžio 28 d. pripažintas Kariu savanoriu, SKAT suteikė Garbės savanorio vardą.

Juozas Petraška aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Parašė atsiminimų knygą „Žvilgsnis atgal“ (2 dalys, 1992 m.), jo iniciatyva išleista knyga „Dainavos apygardos partizanų takais“ (1997 m.). Leidinyje „Laisvės kovų archyvas“ (9-ame tome) publikuoti Juozo Petraškos atsiminimai „Kunigaikščio Vaidoto grupės kūrimosi pradžia“.

Juozas Petraška mirė 2001 m. gegužės 12 d., palaidotas Alytuje, Savanorių g. kapinėse.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas