Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Varėnos poligone

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Varėnos poligone

Kpt. Eugenijus Petrauskas

Neramios mintys ir slogi nuotaika tada slėgė kiekvieną lietuvį, buvusį Varėnos poligone. Artimieji ginklo draugai, pasižymėję patriotiškumu, 1941 m. birželio 14-15 d. žiauriausiu būdu buvo išplėšti iš mūsų tarpo. Ir mes, dar nepaliesti budelio rankos, kankinomės iš nevilties ir artėjančių nelaimių nuojautos. O dienos ir nuotaikos buvo tikrai be prošvaisčių. Nuolatos persekiojo tremties siaubas. Momentais atrodė, kad štai jau sustojo sunkvežimis, tave paims ir išveš, o kai sumerkdavau akis, rūpėjo tėvai ir artimieji, dėl kurių likimo dar labiau sielojausi, negu dėl savęs.

Birželio 16 d. „fizpodgotovkos“ metu vienas įvykis dar labiau pakirto ūpą. Apsilankęs bataliono komisaras Kochonovas davė pastabą, kodėl mokau kareivius lietuvišku stiliumi, o nesilaikau Narkomo str. Nr. 30. Aiškinuosi, kad iš karto negalima pradėti jį taikyti, nes nebūtų racionalu. Reikia dirbti nuosekliai. Tai Kochonovui nesuprantama. Prie jaunų kareivių padarė pastabą, patardamas nesijaudinti, nes atvirkščiai, galima susilaukti nemalonių pasekmių. Jaučiau, ką reiškia tie jo žodžiai.

– Drauge kapitone, telegrama.

Gyslose užvirė kraujas. Po vieno nemalonumo – kitas, dar didesnis. Nerodydamas susijaudinimo, skaitau:

„Tėvai išvažiavo į Rusiją. Dėdė.“ Telegramos data birželio 14 d. Mano širdį surakino skausmas. Laikiausi, kad netrenkčiau į dantis ironiškai besišypsančiam komisarui. Būrio vadui įsakiau baigti pamoką. Pasitraukė ir komisaras.

Galvoje ūžė. Nebeišmaniau, kaip padėti namiškiams. Liūdesio prislėgti ir mano ginklo draugai. Susirūpinę savųjų likimu. O komisaras, jau prieš tai sužinojęs telegramos turinį, mane mėgina raminti:

– Žinoma, kad nemalonus dalykas. Greičiausiai tėvai yra kontrrevoliucionieriai ir sabotažininkai, taigi – liaudies priešai. Aišku, jiems čia pasilikti negalima, o saugių vietų yra pas mus. Tėvai ten apsigyvens, o paskui ir pats, draugas kapitone, gavęs atostogų, galėsi juos aplankyti. Dabar ką gi galiu tau patarti: parašykite raportą, išdėstykite visa tai ir man įteikite.

Birželio 17 d. įteikiau raportą, kuriame, išdėstęs apie tėvus, kaip Raudonosios armijos karys reikalavau grąžinti juos namo, nes už jų likimą aš atsakau.

Birželio 18 d. bataliono vadas praneša, kad korpuso vado įsakymu esu paleidžiamas iš Raudonosios armijos. Iki birželio 19 d. 10 val. ryto turiu palikti stovyklą. Perdaviau kuopą. Atraportavau bataliono vadui. Mano septyniolikos metų karinė karjera baigta.

Kiekvieną minutę turiu būti pasiruošęs tremčiai. Stovykloje pasilikti pavojinga. Draugų padedamas, sprukau į Vilnių, kur visas mūsų „kolchozas“ (gyvenome trys šeimos) nutarė, kad nedelsdamas persirengčiau ir pirmuoju traukiniu dumčiau į Saldutiškį. Toje apylinkėje yra daug patikimų žmonių, su kuriais galima pradėti partizaninę veiklą.

„Sukilimas. 1941 m. birželio 22 – 25 d.“ (sud. Antanas Martinionis). Vilnius, 1994, p. 94–95.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas