Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Alytuje pagerbtos 1941 m. Birželio sukilimo ir karo pradžios aukos

DSCF9439Minint 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo 75-metį, birželio 22-ąją Alytaus miesto savivaldybės atstovai pagerbė 1941 m. birželį žuvusių Lietuvos karių sukilėlių atminimą uždegdami žvakeles šalia 45 lietuvių karių memorialo Alytaus Skardžio gatvėje.

Neabejingi Dzūkijos istorijai alytiškiai atminimo žvakes uždegė ir prie Tautos kančių memorialo „Nurimęs varpas“ Miesto sode, pagerbdami sukilėlius, kurie Alytuje žuvo birželio 22–25 d., bei pirmomis karo dienomis per vokiečių karių vykdytą „keršto“ akciją nužudytus per 300 civilių Alytaus gyventojų.

Memorialas „Nurimęs varpas“ skirtas pagerbti politiniams kaliniams, tremtiniams, Dainavos apygardos partizanams, 1941-ųjų birželio 22–28 d. Lietuvos kariuomenės sukilėliams.

DSCF9448Tenka pastebėti, kad Lietuvos kariuomenės sukilėliai su Alytumi niekaip nesusiję, nes Alytuje 1940 m. buvo įkurta didelė Raudonosios armijos karinė bazė; čia buvo dislokuota Raudonosios armijos 3-čio mechanizuoto korpuso 5-os tankų divizijos daug tankų ir buvo įrengtas karinis aerodromas. Alytuje 1941 m. Birželio sukilimą organizavo buvę šauliai, policininkai, tarnautojai, gimnazistai, keletas atsargos karininkų.

1942 m. gegužės–liepos mėn. į bendras vokiečių-lietuvių karių kapines Alytuje buvo perlaidoti visoje Alytaus apskrityje, daugiausiai Varėnos krašte, žuvę 45 lietuvių kariai-sukilėliai. Nei vieno alytiškio sukilėlio šiose, sovietmečiu sunaikintose, kapinėse nėra palaidota (2008 05 30 Lietuvos karių sukilėlių kapai Skardžio gatvėje įtraukti į Lietuvos Respublikos valstybės saugomų kultūros vertybių registrą).

Kadangi iki šiol Alytuje 1941 m. Birželio sukilimo Alytaus miesto sukilėlių atminimas niekaip neįamžintas, todėl, minint 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo 70-metį ir siekiant išsaugoti istorinį paveldą, kreiptasi į Alytaus miesto savivaldybės merą ir tarybos narius:

Prieš 75 metus, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę.

1941 m. birželio 23-iąją Alytaus gimnazijos mokytojo Mykolo Babiliaus iniciatyva buvo sušauktas vietos lietuvių susirinkimas, kad išrinktų Komitetą viešajai tvarkai palaikyti. Pirmomis karo dienomis Alytuje susiformavo trys šaulių-partizanų būriai: kpt. Domininko Jėčio būrys veikė dešiniajame Nemuno krante, ats. ltn. Vlado Šimoliūno būrys – prie kelio į Kauną, o ats. ltn. Benjamino Meškelio būrys – artilerijos kareivinių rajone. Nors šauliai-partizanai ant rankovių ryšėjo pogrindžio nurodytus baltus raiščius, o laikinosios policijos sargybiniai buvo aprūpinti liudijimais vokiečių kalba, tačiau vis tiek įvyko didelė tragedija – birželio 23 d. vokiečiai nuginklavo ir sušaudė ats. ltn. B. Meškelio vadovaujamą 42 šaulių-partizanų būrį, o birželio iš 24-osios į 25-ąją naktį sušaudė 8 Alytaus laikinosios policijos nuovados sargybinius ir 2 partizanus, padėjusius policininkams, taip pat buvo nužudyta virš 300 civilių miesto gyventojų.

1941 m. Birželio sukilimas, kuris truko apie savaitę laiko, paneigė sovietų propagandos teiginius, kad Lietuva savo noru 1940 m. įstojo į Sovietų Sąjungą. Toks visuotinis tautos sukilimas buvo vienintelis sovietų pavergtose teritorijose. Lietuvoje sukilėliai atkūrė savivaldos institucijas. Tik nacių okupacija neleido įtvirtinti atkurtos Nepriklausomos valstybės.

Iki šiol Alytuje 1941 m. Birželio sukilimo Alytaus sukilėlių atminimas niekaip neįamžintas. Todėl, minint 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo 75-metį ir siekiant išsaugoti istorinį atminimą, p r a š o m e:

  1. Alytuje pavadinti naujas gatves ar esant galimybei pervardinti senąsias – Birželio 23-osios, Sukilimo, Sukilėlių pavadinimais;
  2. Alytuje pavadinti naujas gatves ar esant galimybei pervardinti senąsias – Birželio sukilimo organizatorių ir dalyvių Alytuje vardais: Domininko Jėčio (žuvusio 1947-08-11), Benjamino Meškelio (žuvusio 1941-06-23), Prano Valiulio (žuvusio 1941-06-23), Algirdo Ražaičio (žuvusio 1941-06-24) pavadinimais;
  3. Atminimo memorialinėmis lentomis paženklinti 1941 m. Birželio sukilimo Alytuje reikšmingas vietas – sukilimo ginkluotos kovos dalyvių štabus (Šaulių namai, buvusios Gimnazijos pastatas).
  4. Įamžinti pirmomis karo dienomis žuvusių alytiškių (per bombardavimą žuvo ir Wermachto kariai per „keršto-atsiskaitymo“ akciją sušaudė apie 300 žmonių) atminimą, įrengiant memorialinę lentą.

1941 m. Birželio sukilimas – tai Tautos sukilimas, kuris įrodė, kad Lietuvos valstybingumo idėja buvo gyva. Sukilimo poveikis tęsėsi partizaninėse kovose ir rezistencijoje po antrosios sovietų okupacijos ir atvedė iki 1990 m. Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Gintaras Lučinskas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas