Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for birželio, 2016

Nusimesti kuprą valstybingumo vardan

Algimantas Zolubas

metamorfoze(1)Sakoma, kad kuprotą ištiesina tik grabas. Tačiau ne visi kupriai vienodi, nes visokių kuprų esama, todėl ne visus kuprius ištiesina grabas ir ne visų tiesinimui reikalingas grabas. SSRS, turėdama Komunistų partijos (SSKP) kuprą, ja pasidalino su okupuotomis šalimis, tarp jų, uždėdama Lietuvai LKP kuprą. 1989 m. pabaigoje LKP pati atliko kosmetinę operaciją – atsiskyrė nuo SSKP, tačiau ir po Nepriklausomybės atkūrimo iki 1990 m. gruodžio 8 d. dar vadinosi LKP, kol savo suvažiavime partija pakeitė pavadinimą ir pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). LKP nariai automatiškai tapo LDDP nariais, o 2001 m. sausį LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) susivienijo į vieningą LSDP. Taigi be kaltės pripažinimo, be atsiprašymo, išskyrus garbingai pasielgusį Seimo narį Česlovą Juršėną ir dar kelis, atsiprašiusius už komunistų nuodėmes, tebenešioja LKP kuprą, tik kitaip pavadintą. Kupros neatsikratė ir kitose partijose buvę LKP nariai. Skaityti toliau »

Kruvinos Joninės Dzūkijoje 1941 m. birželį

Gintaras Lučinskas

Lazdijai pirmosiomis karo dienomis. 1941 m. birželis.

Yra daug svarbių, neatskleistų, neišaiškintų Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo pradžios istorinių įvykių Dzūkijoje, kai vokiečių kariai pritaikė keršto akcijas prieš vietos civilius gyventojus. Šių represinių akcijų metu buvo nužudyta apie 300 alytiškių.

Lietuvos civilių gyventojų nuostolius ir aukas lėmė Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo veiksmai Lietuvos teritorijoje. Lietuva kaip valstybė šiame kare nedalyvavo, nes karo išvakarėse, 1940 m., ji buvo Sovietų Sąjungos okupuota ir aneksuota. Todėl Lietuvos gyventojai žuvo dviejų kariavusių imperialistinių valstybių ir jų kariuomenių ginkluotoje konfrontacijoje kaip nacių Vokietijos agresijos prieš Sovietų Sąjungą nekaltos aukos. Vokietijos reicho kaimynystėje buvusi Lietuva karo arena tapo nuo pat pirmųjų Vokietijos agresijos akimirkų 1941 m. birželio 22 d. rytą. Į Lietuvą įsiveržė didžiulė Vokietijos kariuomenė: visa „Šiaurės“ armijų grupė ir „Centro“ armijų grupės dalis – iš viso daugiau kaip 40 divizijų, apie 700 000 karių. Įsiveržę vokiečių kariai sutiko labai silpną Raudonosios armijos pasipriešinimą. Skaityti toliau »

Alytuje pagerbtos 1941 m. Birželio sukilimo ir karo pradžios aukos

DSCF9439Minint 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo 75-metį, birželio 22-ąją Alytaus miesto savivaldybės atstovai pagerbė 1941 m. birželį žuvusių Lietuvos karių sukilėlių atminimą uždegdami žvakeles šalia 45 lietuvių karių memorialo Alytaus Skardžio gatvėje.

Neabejingi Dzūkijos istorijai alytiškiai atminimo žvakes uždegė ir prie Tautos kančių memorialo „Nurimęs varpas“ Miesto sode, pagerbdami sukilėlius, kurie Alytuje žuvo birželio 22–25 d., bei pirmomis karo dienomis per vokiečių karių vykdytą „keršto“ akciją nužudytus per 300 civilių Alytaus gyventojų. Skaityti toliau »

Gražiai paminėjo Birželio 21–22 dienas

Alytus, gyvai jausdama kasdieninio gyvenimo pulsą, nepraleidžia nepaminėjęs nė vieno žymesnio įvykio, turinčio ryšio su mūsų tauta ir jos pergyvenimais. Alytaus visuomenė rado gyvą reikalą paminėti 21–22 dienas, kaip mums lietuviams ypatingai svarbias ir reikšmingas.

VI. 21 d., Savitarpinės Pagalbos Dieną, 10 val. Alytaus miesto bažnyčioje už išvežtuosius buvo atlaikytos iškilmingos pamaldos ir vietos kleb. kun. Šalčiaus pasakytas tai dienai pritaikintas pamokslas. Po pietų, 17 val. miesto parko paviljone įvyko iškilmingas posėdis, kuriame dalyvavo visų įstaigų viršininkai, vietos vok. įgulos v-kas maj. Rosenkranz, komendantas, kiti vokiečių karinės civilinės valdžios atstovai ir gausinga Alytaus miesto ir apylinkės visuomenė. Skaityti toliau »

1941 metų sukilimas

Povilas Dirkis

Birželio 23 dieną Sovietų Sąjungos liaudies komisaras užsienio reikalams Molotovas pats pirmas puolė lietuvių sukilimą per Maskvos radiją. Įtūžęs jis grasino Lietuvos fašistams. Tačiau tas neapgalvotas Molotovo puolimas lietuvių neišgąsdino, tik visam pasauliui išreklamavo sukilimo faktą. Po poros dienų jis susigriebė taisyti padarytą klaidą. Per savo padėjėją Lozovskį spaudoje paaiškino, kad jo puolimas buvo klaidingai suprastas, ir kad lietuviai savo sukilimą buvo nukreipę ne prieš bolševikus, bet prieš vokiečius. Skaityti toliau »

Dėl karaliaus Vladislovo Vazos atminimo įamžinimo Merkinėje

Karalius Merkineje

Žygis 1941 m. Birželio sukilimo 75-mečiui paminėti Kaune

Zygis Kaune

PATRIOTINIS BAIKERIŲ ŽYGIS, SKIRTAS 1941 m. BIRŽELIO SUKILIMUI PAMINĖTI

vokasŠiemet birželio 23 d. Lietuva minės 75-ąsias 1941 m. Birželio sukilimo metines. Sukilimo, tapusiu paskata antrosios bolševikinės okupacijos metais įsižiebti ir suliepsnoti eilei išsivadavimo kovų bei akcijų.

Tai ištisą dešimtmetį užtrukęs partizaninis karas pokario Lietuvoje… Tai 1972-ųjų metų gyvuoju Romo Kalantos fakelu nušviestas Kauno pavasaris… Ir kiekvienais metais tai viename, tai kitame Lietuvos mieste ar provincijos miestelyje suplevėsuodavusi komunistinio okupanto uždrausta mūsų trispalvė, simbolizuodama, jog Lietuva gyva ir nepalaužta!
Skaityti toliau »

Aviacijos šventė Kaune

KA Plakatas-Spaudai

Parodos „VASARVYDŽIO SODE“ pristatymas Kaune

plakatas VASARVIDZIO SODE 2016-06-21 geras2016 m. birželio 21 d. 17 val.  Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje, A. Mapu g. 18. vyks Eglės Dvarionaitės-Vindašienės karpinių parodos „VASARVYDŽIO SODE“  pristatymas.

Apie Rasų šventės papročius ir simbolius pasakos etnologė Laura Lukenskienė, tapytojas Virginijus Kašinskas, sutartines giedos folkloro grupė „Kadujo“, dūdmaišį pūs Martynas Ruzgys. Knygą „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ pristatys autorė Rasa Ambraziejienė.

Maloniai laukiame. Įėjimas nemokamas.


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas