Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Virtuali paroda „Pokario NKVD–MVD kalėjimai Lietuvoje“

lya-nkvd-mgb1940 m. SSRS okupavus Lietuvos Respubliką, sovietinė okupacinė valdžia  perėmė dvyliką nepriklausomoje  Lietuvoje veikusių kalėjimų, kurių veiklą pradėjo kontroliuoti ir koordinuoti SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kalėjimų valdybai pavaldus LSSR NKVD Kalėjimų skyrius. Pagal „sovietinius standartus“ buvo pakeistos kalėjimų vidaus tvarkos taisyklės, pertvarkytos patalpos, kalinių atžvilgiu pradėtas taikyti fizinis smurtas.

1940‒1941 m. sovietinei okupacinei valdžiai vykdant masines gyventojų represijas, buvo masiškai suiminėjami ir kalinami antisovietine veikla įtariami asmenys, Lietuvos Respublikos politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nariai, verslininkai, Lietuvos kariuomenės kariškiai, dvasininkai ir kiti asmenys, kurių „nusikalstama veika“ buvo apibūdinama aptakiomis „antisovietinio“ ar „socialiai pavojingo“ elemento sąvokomis. Visi kalėjimai buvo perpildyti.

1944 m. vasarą, prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, LSSR NKVD (nuo 1946 m. pavasario ‒ LSSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimuose daugiausiai buvo kalinami  asmenys, bendradarbiavę su Vokietijos  okupacine valdžia (tarnavę okupacinėje administracijoje, policijoje, baudėjų būriuose, slapta bendradarbiavę su specialiosiomis tarnybomis ir kt.), ginkluoto antisovietinio pogrindžio dalyviai ir jų rėmėjai, pogrindinių antisovietinių organizacijų nariai, žemės ūkio prievolių neįvykdę valstiečiai, taip pat ‒ kriminaliniai nusikaltėliai.

Kaip ir pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu, pokario metais kalėjimai buvo perpildyti, kalinimo sąlygos ‒ pasibaisėtinos: prastas maitinimas, elementarių higienos normų nesilaikymas, dėl blogos sanitarinės-medicininės priežiūros plintančios užkrečiamos ligos. Kalinimo sąlygas sunkino „kamerų banditizmas“, kada didelį nusikalstamos veiklos ir bausmės atlikimo „stažą“ turėję, į organizuotas gaujas susibūrę, kriminaliniai nusikaltėliai-recidyvistai terorizuodavo politinius kalinius bei asmenis, kalintus už smulkaus pobūdžio nusikaltimus. SSRS NKVD Kalėjimų valdybos Sanitarijos skyriaus viršininko 1945 m. spalio 31 d. apžvalgoje pažymėta, kad kalinių mirtingumas LSSR NKVD kalėjimuose dvigubai viršijo „ikikarinį lygį“.

Mažėjant suimamų ir kalinamų asmenų skaičiui, dalis LSSR MVD kalėjimų buvo uždaryta: 1948‒1955 m. likviduoti Telšių, Ukmergės, Raseinių, Švenčionių, Marijampolės, Utenos, Šilutės; 1958‒1960 m. ‒ Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio kalėjimai. Kaliniai etapuoti į kitas įkalinimo įstaigas, pastatai ir įrenginiai perduoti įvairių ministerijų ir žinybų žinion. LSSR Sveikatos apsaugos ministerijos žinion perduoto Utenos m. kalėjimo patalpose 1955 m. įsteigta psichiatrijos ligoninė, Respublikinei LSSR Darbo rezervų valdybai perduotuose buvusiuose Raseinių m. ir Šilutės m. kalėjimuose – profesinės technikos mokyklos, LSSR Ministrų Tarybos valstybinio aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto žinion perduoto buvusio Kauno m. kalėjimo patalpose ‒ Kauno technologijos technikumas. Dalis buvusių kalėjimų ir toliau buvo naudojami kaip įkalinimo įstaigos: Marijampolės m. kalėjimas reorganizuotas į vaikų darbo koloniją, vėliau ‒ į griežtojo režimo pataisos darbų koloniją, Panevėžio m. kalėjimas ‒ į moterų pataisos darbų koloniją, dalis likviduoto Švenčionių m. kalėjimo pastatų buvo perduoti LSSR MVD Švenčionių rajono Milicijos skyriui ir naudoti kaip laikino sulaikymo kamera.

Lietuvos ypatingojo archyvo parengtoje virtualioje parodoje eksponuojamos archyvo saugomų Lietuvos TSR viešosios tvarkos apsaugos ministerijos (MOOP) Įkalinimo vietų valdybos Operatyvinio skyriaus fondo Nr. V-139 bei Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos darbų įstaigų valdybos Vilniaus miesto kalėjimo Nr. 1 fondo Nr. V-145/27 bylose esančios Vilniaus (Lukiškių), Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Raseinių, Šilutės, Švenčionių, Utenos ir Ukmergės miestų kalėjimų 1950 m. pastatų bei patalpų nuotraukos, korpusų schemos, brėžiniai.

Su šiais ir kitais LSSR MVD dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skaitykloje.

Kviečiame apsilankyti parodoje.

Už rengiant parodą suteiktą informaciją archyvas dėkoja Švenčionių Nalšios muziejui, Ukmergės kraštotyros muziejui, Klaipėdos apskrities archyvui.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas