Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for rugsėjo, 2016

Kaune pagerbti žydų kariai, kovoję už Lietuvos valstybę 1919-1923 m.

zl18602882016 m. rugsėjo 16 d. Kaune, A. Mapu g.  ant namo Nr. 18, atidengta atminimo lenta (skulptorius Gediminas Pašvenskas) tarpukariu (1937-1940) čia veikusiai Žydų karių, dalyvavusių kovose už Lietuvos nepriklausomybę, sąjungai.

Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas kun. Saulius Paulius Bytautas OFM, LR Seimo narys A. Dumčius, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas V. Popovas, Kauno m. savivaldybės tarybos narė G. Skaistė, Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas S. Šliažas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas, disidentas,Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius R. Žemaitis, Lietuvos žydų bendruomenės ir Kauno sąjūdžio atstovai, šauliai, kauniečiai bei miesto svečiai. Skaityti toliau »

Kai Dauguose karaliai žvejojo

Politinės medžioklės senovėje. – Išbarstė 3 maišus auksinių. – Karalienė šaudė šernus. – Žvejas išpranašavo karaliaus mirtį. – Skenduoliai drasko tinklus. – Ežero pabaisa užpuolė karalienę. – Ąžuolas įvykdė mirties bausmę.

Daugai – viena seniausiai apgyventų vietovių Lietuvoje. Dar karaliaus Mindaugo laikais čia jau buvo daug sodybų. Aplinkui buvo daug didelių miškų, kuriuose knibždėjo įvairių žvėrių ir paukščių. Miškų prošvaistėse sliūksojo derlingos žemės plotai. O pačiame vidury amžinųjų girių tyvuliavo ežeras, nepaprastai gilus ir žuvingas. Todėl gyventojams čia buvo tikras rojus: laukuose gerai derėjo javai, giriose buvo žvėrienos, paukštienos, kailių drabužiams ir medaus midui rauginti, o ežere žuvies – nors su maišu semk! Sako, kad vėliau įkurtas dvaras ir miestelis Daugais buvo pavadintas tik dėl to, kad čia visko buvo daug. Skaityti toliau »

Miežio grūdo sindromas

Algimantas Zolubas

Rapolas iš kitų aludės lankytojų išsiskyrė tuo, kad joje lankydavosi dažniau nei kiti alaus mėgėjai ir alaus išgerdavo daugiau nei kiti. Dėl pastarosios priežasties Rapolą sugėrovai iš pradžių praminė Miežio grūdu, o vėliau – tiesiog Miežiu. Tas vardas, žinoma, prasismelkė iš aludės į viešumą, todėl tikrasis jo vardas buvo pamirštas. Maža kas gyvenime nutinka – daug žmonių turi pravardes. Tačiau Rapolą pravardė lemtingai paveikė: jis save iš tikrųjų pradėjo tapatinti su miežio grūdu, jame, moksliškai tariant, įsikūnijo miežio grūdo sindromas. Rapolui rodėsi, kad kaimyno gaidys taikosi jį sulesti, alaus bravorėlio savininkas bando jį į salyklą įterpti, o kaimynė – į verdamą kruopų košę įmesti. Rapolas saugiai jautėsi tik aludėje, todėl, ir aludės darbo laikui pasibaigus, sunku jį būdavo iš ten išprašyti. Matydami Rapolo akyse nuolatinį nerimą ir baimę, geradariai sugėrovai jį nuvedė pas psichiatrą. Skaityti toliau »

LMA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojamas gausus archeologės Reginos Volkaitės-Kulikauskienės mokslinis palikimas

2016 m. rugsėjo 12 – rugsėjo 30 d. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (Žygimantų g. 1) veikia paroda Atvėrusi žemę su joje slypinčiomis paslaptimis būsimoms kartoms, skirta archeologės, istorikės, kultūrologės Reginos Volkaitės-Kulikauskienės 100-mečiui.

1_is-tyrinejimu-dienorascio_lmavb-rs-f377-406Jubiliejinėje Reginai Volkaitei-Kulikauskienei (1916-2007) skirtoje parodoje eksponuojamas gausus mokslinis palikimas bei įvairią veiklą atspindintys dokumentai, nuotraukos. Šis palikimas, kurį mokslininkė padovanojo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai 2005 m., saugomas Reginos Volkaitės-Kulikauskienės fonde (F377). Svarbiausią parodos dalį sudaro mokslininkės archeologinių tyrinėjimų dienoraščiai. Tai Punios, Pryšmančių, Maišiagalos, Narkūnų, Kernavės archeologinių vietovių kasinėjimų užrašai, nuotraukos, išsamūs archeologiniai dienoraščiai, piešiniai ir schemos. Iš archeologinių kasinėjimų medžiagos gimė mokslininkės monografijos, kurios yra labai vertingos Lietuvos archeologijos mokslui. Šie leidiniai bei mokslininkės rašyti ir spausdinti tekstai eksponuojami parodoje. Taip pat galima pamatyti Reginos Volkaitės-Kulikauskienės fonde esančius dr. Jono Puzino ir Marijos Gimbutienės veiklą atspindinčius dokumentus. Paroda iliustruota gausiomis archeologinių kasinėjimų fotografijomis bei asmeninėmis nuotraukomis, kurias parodai paskolino Reginos Volkaitės-Kulikauskienės šeima. Skaityti toliau »

Merkinės policijos nuovados viršininkas Adolfas Daunoras

Arūnas Amšiejus

Merkinės nuovados policijos viršininkas A.Daunoras, 1931 m.

Merkinės nuovados policijos viršininkas A.Daunoras (dešinėje), 1931 m.

1903 m. rugsėjo 23 d. Rygos m. Latvijos respublikoje gimė būsimas Merkinės policijos nuovados viršininkas Adolfas Daunoras, s. Jono. 1920 m. rugpjūčio 11 d. A. Daunoras tautinių jausmų vedamas atvyko į Lietuvą iš Latvijos. Tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje. Užsitarnavo jaunesniojo puskarininkio laipsnį. Dalyvavo mūšiuose su lenkais. 1922 m. liepos 1 d. priimtas į policijos tarnybą – paskirtas Seinų apskr. neutralios zonos( juostos) nuovados viršininko padėjėju. Skaityti toliau »

Patriotinis žygis „Partizanų takais“

partizanu-takais

Paroda, skirta paminėti 700-ąsias Karolio IV (1316–1378) Čekijos karaliaus ir Šv. Romos imperatoriaus gimimo metines

karolis_iv_plakatas1000Trakų salos pilyje š.m. rugsėjo 12 d. (pirmadienį) 17.30 val. įvyks  Karolio IV, Čekijos Karaliaus ir šv. Romos Imperatoriaus, 700-osioms gimimo metinėms paminėti skirtos parodos atidarymas. Karolis IV Liuksemburgietis (1316–1378 m.) laikomas vienu žymiausių Vėlyvųjų Viduramžių Vidurio Europos valdovų. Jo vardu pavadintas Karolio tiltas Prahoje, Karlšteinas, Karlsbadas Čekijoje ir Karlsbadas (Badenas) Vokietijoje. Tapęs šv. Romos Imperijos imperatoriumi Karolis IV 1356 m. paskelbė „Aukso bulę“ – konstitucinį aktą, kuris nustatė Šventosios Romos Imperijos imperatorių rinkimo tvarką. Tapęs Čekijos karaliumi, Karolis IV įteisino Čekijoje paveldimą monarchiją – nesant vyriškos giminės palikuonių teisė į sostą tekdavo dukterims. Valdant Karoliui IV Praha tapo Šventosios Romos imperijos politinio, ūkinio ir kultūrinio gyvenimo centru, o 1348 m. čia buvo  įsteigtas pirmasis Vidurio Europos universitetas. Skaityti toliau »

„Grikių šventė“ Alytuje

skelbimas_grikiai_20161_0

Holokaustas Alytaus apskrityje 1941 metais (3)

Dr. Arūnas Bubnys

Stakliškės

1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, Stakliškėse gyveno 2200 žmonių, iš jų 808 žydai. 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Stakliškių valsčiuje gyveno 391 žydas (186 vyrai ir 205 moterys). Nepriklausomos Lietuvos laikais dalis miestelio žydų emigravo į JAV ir Palestiną. Kaip ir kituose Lietuvos miesteliuose, dauguma žydų vertėsi prekyba ir amatais, dalis – žvejyba. Turgaus diena buvo trečiadienis. Vietos žydų bendruomenė turėjo maldos namus ir Tarbuto mokyklą. Sionistinis vietos jaunimas įsteigė biblioteką ir leido savo biuletenį. Paskutinis bendruomenės rabinas buvo Dovydas Bergmanas[154]. Skaityti toliau »

Holokaustas Alytaus apskrityje 1941 metais (2)

Dr. Arūnas Bubnys

Jieznas

Jiezne žydai pradėjo kurtis XIX a. viduryje. 1915 m. caro valdžia ištrėmė žydus į Rusiją. Dalis jų po Pirmojo pasaulinio karo vėl grįžo į gimtąjį miestą. 1921 m. Jiezne gyveno 319 žydų, o apie 1930 m. – 68 žydų šeimos. Kaip ir kituose Lietuvos miesteliuose, dauguma jų vertėsi prekyba ir amatais. Apie 1930 m. Jiezne žydai turėjo 16 (iš 18 buvusių) krautuvių, 2 malūnus, 3 (iš 6 buvusių) aludes, 2 valstybinės degtinės parduotuves, žydų liaudies banko skyrių. Miestelyje taip pat buvo sinagoga, mokykla hebrajų kalba (50 mokinių), pradžios mokykla (mokytoja Ida Kibarskaitė) ir žydų biblioteka[70]. 1941 m. liepos 26 d. duomenimis, Jiezno miestelyje gyveno 238 žydai (iš jų 17 vaikų iki 6 metų amžiaus) ir 447 kitų tautybių gyventojai[71]. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas