Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Tuoktuvės Seirijų parapijos bažnyčioje 1922–1930 m.

Deimantė Aidukaitė

Seirijų Rkb santuokos metrikų knygos fragmentas

Seirijų Rkb santuokos metrikų knygos fragmentas

Pagrindinis straipsnio tyrinėjimo objektas – 1922–1930 m. Seirijų RKB[1] santuokos metrikų knyga. Siekiama išanalizuoti ir pristatyti bendriausius Seirijų parapijos katalikų vedybinės elgsenos savitumus bei juos iliustruoti charakteringais santuokų įrašais.[2] Chronologinės ribos apima 1922–1930 m. laikotarpį, kuomet buvo įrašyti pirmasis ir paskutinysis santuokos aktų įrašai. Seirijai bei aplinkiniai miestelio kaimai verti atskiro dėmesio dėl to, kad vieni šalia kitų nuo seno gyveno etniniu ir konfesiniu požiūriu mišrūs gyventojai. Egzistavo gana gausi evangelikų liuteronų bendruomenė, o Užnemunės evangelikai reformatai telkėsi apie vienintelę regione Seirijų parapiją. XVII a. pab. Seirijai buvo tapę lyg maža vokiečių valstybėle Lietuvoje. 1669 m. Seirijuose lankęsis vizitatorius pažymėjo, kad Seirijuose dauguma gyventojų buvo protestantai.[3]

Vilniaus kašteliono Jurgio Radvilos iniciatyva 1537 m. įkurta Seirijų katalikų bažnyčia. Tačiau prasidėjus protestantizmo sklaidai Lietuvoje, tuometinis Seirijų šeimininkas Mikalojus Radvila Rudasis XVI a. 6 dešimtm. perėjo į protestantizmą. Stiprindami savo pajėgas, protestantai 1584 m. Seirijuose senosios bažnyčios vietoje bei 1598 m. netolimame Šventežeryje pastatė naujas kalvinistų bažnyčias. Regione susikūrė stipri protestantiška bendruomenė. Katalikų ir protestantų santykiai buvo permainingi. LDK arklidininkas kalvinistas Boguslavas Radvila, matydamas po 1654–1655 m. prasidėjusio karo pasikeitusią situaciją, 1656 m. rugsėjo 29 d. suteikė fundaciją Seirijų katalikų bažnyčiai.[4] Naujas istorijos tarpsnis prasidėjo, kai Seirijai teko prūsų kunigaikščiams – iš Vokietijos kėlėsi vokiečiai kolonistai, 1698 m. evangelikams netoli dvaro buvo pastatyta nedidelė bažnyčia.[5] Vienaip ar kitaip šios etniškai ir konfesiškai mišrios bendruomenės sutiko ne vieną šimtmetį.

Tarpukariu Seirijuose ir aplinkinėse vietovėse dominavo katalikai. Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapija buvusi didelė tiek užimama teritorija, tiek gyventojų skaičiumi (žr. Seirijų parapijos vardynas). Bažnytinė apylinkė aprėpė 55 vietoves, kuriose, remiantis 1923 m. Lietuvos apgyventų vietų surašymu, gyveno daugiau kaip 8000 gyventojų. Seirijų parapijos klebonu, pasibaigus I-ajam pasauliniam karui, buvo paskirtas Juozas Grajauskas (1882 m. sausio 12 d. – 1930 m. lapkričio 23 d.), kunigu įšventintas 1905 m. kovo 19 d.[6] J. Grajauskas atvykęs į Seirijus rado karo nuniokotą parapiją: apgriautą katalikų bažnyčią, suirusius altorius, vargonus. Besirūpindamas parapijos reikalais, ragino žmones aukoti. Klebono pastangomis buvo suremontuota bažnyčia, padirbti du nauji altoriai, trečiasis – renovuotas, pasirūpinta ir vargonų atnaujimu. Didelį dėmesį skyrė parapijiečių švietimo reikalams, būrė juos į organizacijas, savo lėšomis užsakė laikraščio prenumeratą, aukojo knygas „Pavasario“ kuopos knygynui. Siekdamas pagerinti gyventojų materialinę padėtį ir apsaugoti juos nuo įvairių biznierių, įsteigė smulkaus kredito banką. Vos apsigyvenęs parapijoje, J. Grajauskas pats važinėjo po kaimus, norėdamas susipažinti su parapijos katalikais. Pažino visus parapijiečius, žinojo jų būdą bei kaip su kuriuo bendrauti.[7] Ko gero, 1930 m. pablogėjus klebono sveikatai, nuo religinių apeigų nusišalino, todėl paskutinysis ir vienintelis šio dvasininko įrašas santuokos metrikų knygoje atrandamas tik 1930 m. vasario 4 d.

Seirijų parapijos vardynas Ūkių sk. Gyventojų sk. Besituokiančiųjų sk.
Akuočiai (ir dvaras)        16 (5) 100 (27)            29
Avižieniai 33 212 31
Bagdanonys (dab. Bagdononys) 29 203 31
Barciūnai (dab. Barčiūnai) 17 103 14
Bestraigiškė 8 61 2
Bieliškės viensėdis 1 7 1
Bukaučizna (dab. Bukaučiai) 18 123 11
Cibuliai (dab. Cibūliai) 5 37 6
Cijūniškė (rečiau – Cijuniškė) 23 119 11
Demeniškiai 30 171 37
Dubravai 10 67 7
Dvaralaukis (dab. – ?)     2
Gervėnai 11 81 43
Ginčonys (ir dvaras) 17 (13) 94 (97) 23
Gudonys 24 176 15
Jonkiškė (ir palivarkas) 6 27 (11) 3
Karklynai (dab. – ?) 7 43 1
Krikštonys 49 321 31
Kuciuliškė (ir dvaras; dab. Kučiuliškė) 3 14 (23) 1
Kudrėnėliai 14 78 6
Lapšius (ir dvaras) 15 96 (12) 7
Linksmoji (kitaip – Veselauka) 11 63 17
Makariškė 4 26 3
Mangarotas 9 67 6
Mankūnėliai (ir dvaras; ir palivarkas) 22 123 (11; 23) 27
Mikabaliai 26 171 22
Noragėliai 26 178 27
Okta 21 115 19
Ončiškiai (rečiau – Onciškiai, dab. Onciškiai) 24 161 18
Paliūnai 30 196 15
Paludzių dvaras 1 7 2
Paročkė 2
Paseirė 7 56 2
Paserninkai 62 347 42
Pošnia 17 105 12
Poviliškė (rečiau – Poviliškės) 5
Raganiškė 12 64 7
Ročkiai 39 261 31
Roskošna (rečiau – Nekrūniškė; dab. Nakrūniškė) 11 48 6
Rusonys 25 130 18
Sagavas (ir dvaras) 2 33 2
Seiliūnai 39 263 26
Seirijai 296 1884 184
Seirijų dvaras 2 40 1
Seirijočiai (ir dvaras) 32 183 (11) 14
Staciškė (dab. Statiškė) 20 106 10
Straigiškė 11 84 12
Sutrė 7 55 3
Šilaičiai 4 17 2
Šlapikai 4 37 1
Vaickūniškė 8 47 1
Vainiūnai 45 271 18
Zaleskaučizna (ir dvaras) 3 (1) 15 (17) 2
Žagarai (rečiau – Žagariai; dab. Žagariai) 49 310 46
Žvikeliai 11 68 6

 1922–1930 m. laikotarpiu rečiau bažnytinių apeigų ceremonialą atlikę dvasininkai buvo Jonas Reitelaitis (1916–1927 m. Seirijų parapijos vikaras), Bronislovas Vaišnoras (1927–1928 m. Seirijų parapijos vikaras) ir Jonas Palukaitis (1928–1932 m. Seirijų parapijos vikaras). 1922 m. liepos 19 d. vieną santuoką palaimino tuo metu Šakių parapijos vikaro pareigas ėjęs[8] kunigas Jonas Jurgelionis. Santuokos metrikų knygoje pažymėta pastaba: Vietinio klebono leidzemas Kun. Jonas Jurgelionis Seirijų bažnyčioje.

Pagal Romos katalikų bažnyčios administracinį suskirstymą Seirijų katalikų bažnyčia iki 1926 m. balandžio 4 d. priklausė Seinų vyskupijai, kurią panaikinus, popiežiaus Pijaus XI bule „Lituanorum gente“ priskirta naujai įkurtai Vilkaviškio vyskupijai. Seirijų bažnytinė apylinkė kaip ir anuomet, taip ir šiandien šiaurėje ribojasi su Metelių ir Miroslavo parapijomis, rytuose – su Krikštonių parapija (1925 m. gegužės 29 d. oficialiai įsteigta Krikštonių parapija. Medinė bažnyčia pašventinta 1926 m. gruodžio 28 d.), pietuose – su Leipalingio ir Veisiejų parapijomis, vakaruose – su Šlavantų ir Šventežerio parapijomis.

1922–1930 m. Seirijų katalikų bažnyčioje santuokos sakramentą priėmė 572 sutuoktinių poros (1036 jaunikiai ir nuotakos bei 108 našliai ir našlės). Skirtingais metais vedybų skaičius pastebimai svyravo. Greičiausiai tuoktuvių pagyvėjimą, ar priešingai, sumažėjimą, galėjo įtakoti derliaus gausa ir nuo to priklausiusi gyventojų materialinė gerovė. Detalizuojant duomenis, 1922 m. susituokė 50 porų, 1923 m. – 55, 1924 m. – 71, 1925 m. – 61, 1926 m. – 105, 1927 m. – 70, 1928 m. – 48, 1929 m. – 43, 1930 m. – 69. Kaip matyti, intensyviausiai dvasininkai santuokos sakramentą teikė 1926 m., vėliau – vedybų skaičius mažėjo. Vienas tikėtinų pokyčio veiksnių galėjo būti ir faktas, jog 1927 m. vasarį Vilkaviškio vyskupas katalikiškoms apeigoms praktikuoti Krikštonių parapijos bažnyčioje paskiria nuolatinį kleboną – pareigos pavedamos eiti Seirijų parapijos vikarui J. Reitelaičiui. Turint mintyje, jog dalis Seirijų parapijos kaimų buvo priskirti naujai suformuotai bažnytinei apylinkei, tam tikra dalis besituokiančiųjų nuo to laiko santuokos sakramentą priima jau Krikštonių maldos namuose.

Būsimieji sutuoktiniai, veikiami valstietiško gyvenimo būdo bei religinio kalendoriaus, vedybų laiką derino prie žemės ūkio darbų ar susikaupimo bei pasninko laikotarpių. Nudirbus svarbiausius lauko darbus, rudenį įsibėgėdavo vedybų metas, kuris užsibaidavo iki Advento pradžios. Lapkričio mėnesį Seirijų katalikų bažnyčios dvasininkai palaimino 90 sutuoktinių porų. Vis tik populiariausias laikas tuoktis – vasaris, šį mėnesį susituokė 157 poros. Advento ir gavėnios metu katalikai raginti atsisakyti linksmybių ir laikytis pasninko. Todėl vedybos balandžio (9 sutuoktinių poros) ir kovo (24 sutuoktinių poros) mėnesiais buvo retos. Tuo tarpu vos 1 pora per devynerius metus santuoką registravo gruodžio mėnesį.

Anuomet įprasčiausia savaitės diena tuoktis buvusi trečiadienis – šią dieną savo vedyboms pasirinko daugiau kaip pusė visų susituokusiųjų Seirijų katalikų bažnyčioje, t. y. 331 pora. Visais metų penktadieniais katalikų Bažnyčios tikintieji raginti susilaikyti nuo mėsiškų ir sočių valgių. Ši nuostata nusvėrė, jog mažiausiai pritinkanti diena vedybų vaišėms kelti buvo penktadienis – santuokos sakramentą priėmė tik 2 jaunavedžių poros.

Pirmąjį kartą Seirijų katalikų bažnyčioje susituokė 1036 jaunavedžiai (501 jaunikis, 535 merginos). Nors 1836 m. Lenkijos karalystės Santuokos įstatymas buvo apibrėžęs santuokinį vyrų amžių 18, moterų – 16 metų, tačiau vidutinis vedybinis jaunavedžių amžius buvo kiek brandesnis. Dažniausiai pirmą kartą merginos tekėjo sulaukusios 22–24 metų, jaunikiai vesdavo būdami 25–27 metų. Tuoktasi tokio amžiaus, kai jauna šeima galėdavusi būti visiškai nepriklausoma nuo tėvų valdžios. Teisiškai jaunuoliai, susituokę iki minimalios santuokinio amžiaus ribos, būdavo paliekami tėvų globai iki jie sulauks pilnametystės, t. y. 21 metų.

Ankstyvame, kaip ir vėlyvame, amžiuje sudarytos santuokos buvo gana stebinantis reiškinys Seirijų bažnytinėje apylinkėje. Pati jauniausia ir vienintelė nuotaka santuokos sudarymo dieną teturėjo vos 13 metų (žr. 1922 m. aktas Nr. 28 (56)). Tuo tarpu jauniausias ir vienintelis jaunikis tuokėsi sulaukęs 16 metų (1925 m. aktas Nr. 19). Vyriausiasis jaunikis vedė būdamas 47 metų (1926 m. aktas Nr. 47), tačiau savo amžiumi jis nusileido pirmą kartą tekėjusiai vyriausiajai nuotakai, kuri santuokos sudarymo dieną buvo 52 metų (1926 m. aktas Nr. 76).

Santuokos metrikų knyga, 1922 m. aktas Nr. 28 (56): Aleksandras Kisielius, gimęs 11 Sausio 1898 m., jaunikis, ūkininkas. Marjona Šupieniutė, gimusi 14 Vasario 1909 m. [13 metų], mergina, duktė ūkininko. Gimes ir gyvena Onciškių kaime, Seirijų valščiuja ir parapijoja, Alytaus apskrityja. Gimusi ir gyvena Onciškių kaime, Seirijų valsčiuja ir parapijoja, Alytaus apskrityja. Kastantas Kisielius [ir] Mikalina Macevičiutė, abudu mirę. Petras Šupienis [ir] Ona Sabastiniūtė, tėvai gyvena Ončiškių kaime. 10 IX, 17 IX, 24 IX 1922 m. 1922 m. spalio 3 d. Kun. Juozas Grajauskas Seirijų bažnyčioja. M. Kisilus [ir] K. Sebestinas.

Santuokos metrikų knyga, 1925 m. aktas Nr. 19: Juozas Stočkelis, gimęs 5 kovo 1908 metais [16 metų], jaunikis, ūkininkas. Ona Vaikšnoriūtė, gimusi 1905 metais, mergina, duktė ūkininko. Gimęs Jokubiškių kaime, gyvena ten pat, Liškavos valščiuja ir parapijoja, Alytaus apskrityja. Gimusi Amerik[ėj]e, gyvena Karklynų kaime, Seirijų valščiuja ir parapijoja, Alytaus apskrityja. Ambrozas Stočkelis [ir] Ona Savaskiūtė, abudu mirę. Juozas Vaikšnoras [ir] Agota Grušauskiūtė, tėvas miręs, motina gyvena Karklynuose. I 25/I, II 1/, III 8/II 1925 m. 1925 m. vasario 11 d. Kun. Juozas Grajauskas Seirijų bažnyčioja. [?] [ir] Kaupinis.

Santuokos metrikų knyga, 1926 m. aktas Nr. 47: Baleslavas Burneika, gimęs 26 Rugsejo 1878 m. [47 metų], jaunikis, ūkininkas. Anelė Malaševičiutė, gimusi 7 vasario 1903 m., mergina, tarnaitė. Gimęs ir gyvena Demeniskių kaime, Seirijų valsčiuje ir parapijoje, Alytaus apskrityje. Gimusi Rudaukos dvare, Krosnos parapijoje, gyvena Demeniškių kaime, Seirijų valsciuje ir parapijoje, Alytaus apskrityje. Mikas Burneika [ir] Teofilė Jančiuniūtė, motina mirusi, tėvas gyvena Demeniškiuose. Vincas Malaševičius [ir] Morta Valukoniūtė, abudu mirę. 6/VI, 13/VI, 20/VI 1926 m. 1926 m. birželio 23 d. Kun. Juozas Grajauskas Seirijų baznyčioje. [?] [ir] J. Burneika.

Santuokos metrikų knyga, 1926 m. aktas Nr. 76: Petras Kiveris, gimęs 18/V 1900 m. [26 metų], jaunikis, ūkininkas. Marė Gudzinavičiutė, gimusi 14/III 1874 m. [52 metų], mergina, ūkininko duktė. Gimęs ir gyvena Nemunaičio kaime, Miroslavo valsčiuje, Alytaus apskrityje. Gimusi ir gyvena Paserninkų kaime, Seirijų valsčiuje ir parapijoje, Alytaus apskrityje. Juozas Kiveris [ir] Viktorija Matukonytė, motina mirusi, tevas gyvena Nemunaicio kaime. Motiejus Gudzinavičius [ir] Marė Masioniūtė, abudu mirę. I 26/IX, II 3/X, III 10/X 1926 m. 1926 m. spalio 20 d. Kun. Juozas Grajauskas Seirijų bažnyčioje. [?] [ir] Burzevicius.

Pažvelgus atidžiau, prieš tai sekęs santuokos įrašas išsiskiria gana ženkliu amžiaus skirtumu tarp sutuoktinių – nuotaka buvo dvigubai vyresnė už jaunikį, t. y. 26 metais. Tokia netradicinė pora nebuvo vienintelė Seirijų parapijoje – 24 metais jaunesnis jaunikis vedė 45 metų nuotaką (1926 m. aktas Nr. 65). Tokių santuokų sudarymo motyvai intriguoja, kadangi dominavo šeimos, kai sutuoktinius skyrė nuo kelerių iki dešimties metų skirtumas, o amžiumi vyresnis buvo vyras. Daugiausia amžiaus skirtumai egzistavo tarp porų, kai vienas besituokiančiųjų buvo našlys.

Santuokos metrikų knyga, 1926 m. aktas Nr. 65: Juozas Arnauskas, gimęs 15 vasario 1902 m. [24 metų], jaunikis, juodadarbis. Darata Tamulioniūtė, gimusi 13 vasario 1878 m. [45 metų], mergina, ūkininko duktė. Gimęs Jurgeliškės dvare, gyvena Raganiškės kaime, Seirijų valsčiuje ir parapijoje, Alytaus apskrityje. Gimusi ir gyvena Krikštonių kaime, Seirijų valsčiuje ir parapijoje, Alytaus apskrityje. Juozas Arnauskas [ir] Ieva Laibiniūtė, tevas miręs, motina gyvena Raganiškėje. Jakubas Arnauskas [ir] Agota Tamkevičiūtė, motina mirus, tevas gyvena Krikštonyse. 22/VIII, 29/VIII, 5/IX 1926 m. 1926 m. rugsėjo 7 d. Kun. Juozas Grajauskas Seirijų bažnyčioje. J. Baranauskas [ir] A. Jurčukonis.

Našlių santuokos pasižymėjo dar keletu ypatybių: našliai vyrai dukart dažniau vedybomis stengėsi atstatyti tipiškus šeimyninius santykius. Tuo tarpu visose Lietuvos apskrityse, ne išimtis ir Alytaus apskrityje, statistiškai kur kas daugiau gyveno našlių moterų (našliai – 1522, našlės – 5906).[9] Matyt, moteriai tekėti antrąjį kartą buvusi negarbė. Greičiausiai vyrus ryžtis pakartotinėms vedyboms skatino netikėtai užgriuvę buities rūpesčiai, susiję su našlaičiais likusių vaikų auginimu – didelė dalis našlių vyrų tuokdamiesi antrąjį kartą buvo sulaukę 40 ir mažiau metų. Pakartotinai tekančios moterys dažniau santuoką sudarydavo su turinčiuoju našlio statusą vyru (21 sutuoktinių pora).

Seirijų katalikų parapijos santuokos metrikų analizė atskleidė, jog beveik 63% tikinčiųjų savo sutuoktinius rinkosi artimiausioje aplinkoje – savoje bažnytinėje apylinkėje. Iš Seirijų krašto buvo kilusios 358 sutuoktinių poros, iš kurių 162 – vienijo bendra gyvenama vietovė. Nors laikmečio jaunuoliams buvo nesvetimas populiarėjantis antrosios pusės paieškų būdas – respublikinėje spaudoje paskelbti savo norą užmegzti ryšius (žr. Pažinčių skelbimai), o pats Seirijų miestelis gerai pasiekiamas bei turėjo traukos objektą: Į jį [miestelį] subėga keturi plentai, kurie jungia jį su Alytumi, Kaunu, Lazdijais, Leipalingiu ir Merkine. Užtat į Seirijus turgadieniais suplaukia dzūkai iš visos plačios apylinkės.[10] Tačiau tolimiausių parapijų jaunikiai buvo kilę iš gana artimų – Alytaus (4 jaunikiai), Daugų (2 jaunikiai), Prienų (1 jaunikis), Ryliškių (1 jaunikis) ir Žąslių (1 jaunikis) – parapijų.

Pažinčių skelbimai:

Jaunas inteligentas turtingas ūkininkas, ieško gyvenimo draugės ūkininkaitės ar valdininkės. Seirijai, Pareik[alavimui], pašto kvito 173 Nr.[11]

Jaunas inteligentas pasiturintis ūkininkas ieško pasiturinčios panelės. Seirijai Pareikalavimui Mincevičiui.[12]

Seirijų bažnytinės apylinkės kaimynystė lėmė, jog daugiausia „svetimų“ jaunikių buvo kilę iš Leipalingio (41), Miroslavo (39) ir Metelių parapijų (29). Tuo tarpu kur kas neįprasčiau buvo merginai tekėti ne savo gimtojoje parapijoje, ir tokie atvejai susiklostydavo tik dėl svarbių priežasčių. Seirijų katalikų bažnyčioje santuokos sakramentas buvo suteiktas nuotakoms iš Leipalingio (2), Metelių (1), Veisiejų (1) ir netgi bajoriškos kilmės jaunajai iš Žemaitijos regiono Laukuvos parapijos. Pastarasis santuokos įrašas įdomus dėl keleto priežasčių: Seirijų bažnyčioje susijungė dviejų bajoriškų giminių – Prialgauskų ir Križanauskų[13] – atstovai (žr. 1929 m. aktas Nr. 24), kurių pora atspindėjo ir nebūdingą vedybų tendenciją – tuoktis tarsi su jaunavedžiais sąsajų neturinčios parapijos bažnyčioje.

Iš Žemaitijos kilusios Prialgauskų giminės bajoriška genealogija šiandien patvirtinama XVII a. I p. dokumentais, tačiau jų bajorystė gali siekti ir ankstesnius laikus. Bajorų Prialgauskų herbo Dolenga (Dołęga) užuomazgos siekia XI–XII a. (herbo pavadinimas atsiradęs iš šūkio „Į Lengą!“. Taip po mūšio buvo sukviečiami iš Lengo vietovės kilę bajorai).[14] Santuokos įraše minimos bajorų šeimos – Gedminai, Lileikiai – šiandien taip pat tarp legitimuotų bajorų giminių, turinčių savo herbus: Gedminų – Grifas (Gryf), Pomianas (Pomian), Lileikių – Laivas (Korab).[15]

Santuokos metrikų knyga, 1929 m. aktas Nr. 24: Jonas Prialgauskas, gimęs 1 V 1902 metais, jaunikis, prad. mok. mokytojas. Zofija Križanauskaitė, gimusi 30 VII 1897 metais, mergina, Lia[u]d. mokytoja. Gimęs Vėjos kaime, Kaltinėnų parapijoje, gyvena Bukauciškių kaime, Daugų valsčiuje ir parapijoje, Alytaus apskrityje. Gimusi Kauno Šv. Trejybės parapijoje, gyvena Laukdvaryje, Laukuvos valsčiuje ir parapijoje, Tauragės apskrityje. Bajorai Povilas Prialgauskas [ir] Emilija Gedminaitė, abudu gyvena Mereje. Bajorai Antanas Križanauskas [ir] Liudvika Lileikaitė, tėvas miręs, motina gyvena Laukdvaryje. Telšių Vyskupo dispensa N 1333. Laukuvos Klebono liūdimas N 542. 1929 m. birželio 6 d. Kun. Juozas Grajauskas Seirijų bažnyčioje. Vaiciekauskas [?] O. Kryžan[?].

Seirijų parapijos sutuoktiniai pakankamai retai juridiniais aktais, patvirtintais notarų, apibrėždavo povedybinius turto klausimus ar nuotakos atsinešamos pasogos sąrašą. Didžiąją dalį priešjungtuvinių (tuo metu vadintų prieššliūbinių) sutarčių tvirtino Alytaus II-asis notaras Bronislovas Sakalauskas (30), taip pat Alytaus notaras Mykolas Makauskas (8) ir Seinų apskrities notaras Boleslovas Jucevičius (7), kurio kontora veikė Lazdijuose. Taigi, tik kas trylikta pora oficialiai pasirašė priešvedybinę sutartį. Dėl šios priežasties dėsningumus atsekti gana nelengva. Išryškėjusi tendencija – dažniausiai priešjungtuvines sutartis pasirašydavo sutuoktiniai iš skirtingų parapijų, t. y. 29 poros iš skirtingų bažnytinių apylinkių.

Ano meto visuomenėje nebuvo draudžiama sudaryti santuoką tarp skirtingų krikščioniškų atšakų atstovų, tačiau katalikų tuoktuvės su kitos krikščioniškos religijos išpažinėju buvo retos. Aptariamuoju laiku pačiuose Seirijuose egzistavo Evangelikų reformatų bažnyčia,[16] apjungusi liuteronų ir reformatų bendruomenes (priskaičiuota iki 500 parapijiečių),[17] o visoje Alytaus apskrityje (629 liuteronai, 13 reformatų) bei geografiškai netolimose Marijampolės (4947 liuteronai, 15 reformatų) ir Seinų apskrityse (489 liuteronai, 9 reformatai)[18] gyveno nemažai evangelikų tikėjimą išpažįstančiųjų. Tačiau tik apie vienas jungtuves tarp skirtingo tikėjimo jaunavedžių galima kalbėti užtikrintai, kadangi katalikų dvasininkai (priešingai negu kitose parapijose) nė viename santuokos įraše nėra nurodę kitatikių priklausymo kokiai nors religijai.

1895–1896 m. Seirijų evangelikų reformatų parapijos krikšto registravimo knygoje užfiksuota, kad Seirijų evangelikų reformatų bažnyčioje buvo pakrikštytas Karlas Mejeris (žr. 1896 m. aktas Nr. 4), kuris 1924 m. vedė Seirijų parapijos katalikę Veroniką Nedzinskaitę (žr. 1924 m. aktas Nr. 65). Šiai porai aukštoji bažnyčios vadovybė – Seinų vyskupas – suteikė dispensą.

Seirijų evangelikų reformatų parapijos krikšto registravimo knyga, 1896 m. aktas Nr. 4:

Įrašo laikas Tėvai Atvyko pranešti Naujagimio vardas Gimimo data ir vieta Krikštatėviai
1896 02 09 Paulina Mejer (25 m.) netekėjusi tarnaitė.

Tėvas jai nežinomas.

Karolina Mejer (34 m.), dalyvavusi gimdyme, iš Seiliūnų.

Ferdinandas Mejeris (35 m.) ūkininkas iš Seiliūnų.

Augustas Mejeris (44 m.) mažažemis iš Seiliūnų.

Karlas 1896 m. vasario 5 d. Seiliūnuose Ferdinandas Mejeris ir Karolina Mejer

Santuokos metrikų knyga, 1924 m. aktas Nr. 65: Karalius Mejeris, gimęs 5/II 1896 m., jaunikis, kalvis. Veronika Nedzinskiūtė, gimusi 23 Spalio 1898 m., mergina, darbininkė. Gimęs ir gyvena Seirijų mieste, valščiuja ir parapijoja, Alytaus apskrityja. Gimusi ir gyvena Seirijų mieste, valšciuja ir parapijoja, Alytaus apskrityja. Paulina Mejeryte, motina gyvena Seirijuose. Antanas Nedzinskas [ir] Antanina Jurelevičiūtė, abudu gyvena Seirijuose. Seinų Vyskupo dispensa iš 7 d. Lapkričio 1924 m. 1924 N. 1924 m. lapkričio 19 d. Kun. Juozas Grajauskas Seirijų bažnyčioja. A. Kavaliauskas [ir] [?].

Vis tik mišrių vedybų galėjo būti ir daugiau. Tokioms prielaidoms pagrindą suteikia asmenvardžių ir vietovardžių sutapimai 1895–1896 m. Seirijų evangelikų reformatų parapijos krikšto registravimo ir 1922–1930 m. Seirijų RKB santuokos metrikų knygose. Tarkim, reformatų krikšto metrikų knygoje užfiksuota Hiršų šeima iš Gervėnų. Praėjus keletui dešimčių metų, katalikų santuokos metrikų knygoje įrašyta, jog Seirijų katalikų bažnyčioje santuokas sudarė trys Giršų pavardę turintys jaunavedžiai iš Gervėnų. Analogiškas atvejis – Grefų šeima arba katalikų metrikuose įvardinti Grepai. Nenuosekli asmenvardžių rašyba neturėtų stebinti, kadangi tik 1920 m. tai buvo apibrėžta teisinėmis normomis. Dokumentuose ar oficialiuose raštuose žmonių asmenvardžiai (bei gyvenamų vietų vardai) turi būti rašomi nelaužant lietuvių kalbos dėsnių, būtent taip, kaip jie yra lietuvių kalboje tariami, ir lietuvių kalbos fonetikos dėsniais einant.[19] Seirijų santuokos metrikų knygoje įspausta daugiau vokiškos kilmės pavardžių, tačiau tam reikėtų atidesnio kalbininkų žvilgsnio.

Antano Ševerenkos ir Marės Noreikaitės vedybos Antroje eilėje iš kairės: Ona Noreikaitė (g. 1912 m.), Anelė Noreikaitė (g. 1910 m.), vyras nežinomas. Fotografijos originalas saugomas Aldonos Mikalonienės asm. archyve.

Antano Ševerenkos ir Marės Noreikaitės vedybos. Antroje eilėje iš kairės: Ona Noreikaitė (g. 1912 m.), Anelė Noreikaitė (g. 1910 m.), vyras nežinomas. Fotografijos originalas saugomas Aldonos Mikalonienės asm. archyve.

Santuokos metrikų knyga, 1927 m. aktas Nr. 30: Antanas Ševerenka, 33 metų, jaunikis, stalius. Marė Noreikiutė, gimusi 6-VII 1907 metais, mergina, ūkininko duktė. Gimęs Eicvilių kaime, Žadiskės parapijoje, gyvena Linksmosios kaime, Seirijų valsčiuje ir parapijoje, Alytaus apskrityje. Gimusi Buckunų kaime, gyvena Linksmosios kaime, Seirijų valsčiuje ir parapijoje, Alytaus apskrityje. Petras Ševerenka [ir] Karolina Dudzinskiutė, motina mirusi, tėvas gyvena Eicvilių kaime. Pranas Noreika [ir] Ona Turauskaitė, tėvas miręs, motina gyvena Linksmojoje. 13 II, 20 II, 27 II 1927 m. 1927 m. vasario 28 d. Kun. Jonas Reitelaitis Seirijų bažnyčioje. Anelė Gegužinskaitė [ir] Antanas Rokas.

Santuokos metrikų knyga, 1923 m. aktas Nr. 50: Feliksas Surožinskas, gimęs 26 Spalio 1899 m., jaunikis, stalius. Anelė Valenčiūtė, gimusi 8 birželio 1904 m., mergina, duktė ūkininko. Gimęs ir gyvena Staciškės kaime, Seirijų valsčiuja ir parapijoja, Alytaus apskrityja. Gimusi ir gyvena Seirijų mieste, valsčiuja ir parapijoja, Alytaus apskrityja. Pranas Surožinskas [ir] Marė Kučinskiūtė, motina mirusi, tėvas gyvena Staciškės kaime. Motiejus Valenta [ir] Juzė Tamašauskiūtė, abudu gyvena Seirijų mieste. 7/X, 14/X, 21/X 1923 m. 1923 m. lapkričio 14 d. Kun. Juozas Grajauskas Seirijų bažnyčioja. Prieš ju[n]gtuves sutartis padaryta pas Alytaus II notarą Bronių Sakalauską 31 d. Spalio 1923 m. N° 614. [Liudininkų parašai]

sutuoktuviu-liudijimas

Sovietiniais metais, remiantis Rkb santuokos metrikų įrašais, buvo išduodami Sutuoktuvių liudijimai. Iš Janinos Elenos Surožinskaitės Kraveckienės asm. archyvo.

tas-pats-liudijimas

 

 

 

 

 

 

Išnašos:

[1] Romos Katalikų Bažnyčios

[2] Santuokos metrikų įrašai pateikiami neredaguoti.

[3] Kamuntavičienė V., Simno dekanato parapijų padėtis XVII a. antrojoje pusėje. Lietuvos istorijos metraštis, 2010 m., p. 45

[4] Ten pat, p. 42-44

[5] Petrauskas J., Seirijai. Voruta, 1997, Nr. 16

[6] Istorinė biogramų duomenų bazė Lietuvos katalikų dvasininkai XIV-XXI amžiuje, įrašas 1269. Prieiga internete: http://www.lkma.lt/lddb/israsas.php?id=1261

[7] A. A. iš D., Iš visos Lietuvos: A. a. kun. J. Grajauskas. Šaltinis, 1930 m. gruodžio 13 d., Nr. 50, p. 642-643

[8] Istorinė biogramų duomenų bazė Lietuvos katalikų dvasininkai XIV-XXI amžiuje, įrašas 1269. Prieiga internete: http://www.lkma.lt/lddb/israsas.php?id=1310

[9] Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 246 (177)

[10] K. Baliūnas, Seirijų senovės nuotrupos. Sekmadienis, 1938 m. liepos 18 d., Nr. 29 (541), p. 3

[11] [Skelbimai]. Diena, 1930 m. rugpjūčio 3 d., Nr. 30 (103), p. 6

[12] Ieškau gyvenimo draugės-o. Diena, 1930 m. rugpjūčio 24 d., Nr. 33 (106), p. 6

[13] Šiandien plačiau pakomentuoti apie Križanauskų bajorišką kilmę sudėtinga.

[14] Giminės pradžią aptinka tūkstančio metų senumo kronikose. Prieiga internete: http://www.zbd.lt/straipsniai/gimines-pradzia-aptinka-tukstancio-metu-senumo-kronikose-1 [žiūrėta 2016-06-03]

[15] Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga. Giminės ir herbai. Prieiga internete: http://www.lbks.lt/apie-mus/atributika/gimines-ir-herbai [žiūrėta 2016-06-03]

[16] Evangelikai reformatai ir evangelikai liuteronai savo tikėjimą praktikavo bendruose maldos namuose.

[17] Tamošaitis M., Lietuvos vokiečių ir lietuvių santykiai Evangelikų Liuteronų Bažnyčioje 1918–1940 m. SOTER, 2014, Nr. 49 (77), p. 66-67, 69

[18] Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 35

[19] ĮSAKYMAS dėl žmonių vardų, pavardžių ir pravardžių, taip pat ir vietų vardų rašymo. Laikinosios vyriausybės žinios, 1920 m. vasario 6 d., Nr. 1 (19), p. 5

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas