Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for lapkričio, 2016

Rakatanskų kautynėms – 70 metų

Gintaras Lučinskas

Jonas Jakubavičius-"Rugys", 1946 m.

Jonas Jakubavičius-„Rugys“, 1946 m.

1946 m. lapkričio 15 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, įvyko Rakatanskų mūšis, akivaizdžiai parodęs puolamąją partizanų taktiką. Į partizanų surengtą pasalą pateko MVD Daugų valsčiaus įgulos apie 20 baudėjų, iš jų 18 žuvo.

1946 m. lapkričio 14 d. į Rakatanskų kaimą atvyko 47-ių partizanų junginys, turėdami tikslą įvilioti okupacines pajėgas į pasalą ir jas sunaikinti. Dalinys susidėjo iš trijų būrių: pirmam būriui vadovavo Feliksas Daugirdas-Šarūnas (Merkio rinktinės 3-čio bataliono 15 partizanų), antram – Ričardas Golšteinas-Lordas (Geležinio Vilko grupės 18 partizanų), trečiam – Antanas Radžius-Šturmas (Valkininkų valsčiaus 14 partizanų). Operacijai vadovavo laikinai einantis Merkio rinktinės 3-čio bataliono vado pareigas Jonas Jakubavičius-Rugys ir ypatingai įgudęs kovinėse operacijose Vaclovas Voveris-Žaibas. Skaityti toliau »

Artėjančioms šv. Kalėdoms – šventiniai pašto ženklai

Lietuvos paštas jau skelbia apie artėjančias didžiausias metų šventes – šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Lapkričio 12 dieną į apyvartą išleisti šventiniai pašto ženklai.


Šventiniu laikotarpiu pašto korespondenciją puoš du nauji pašto ženklai, skirti šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Juos sukūrė dailininkas Dovydas Bakšys. Lietuvoje siųsti skirtas pašto ženklas, kurio nominalas – 0,39 euro, išleistas 400 tūkst. egzempliorių tiražu. Į užsienio šalis siųsti skirtų pašto ženklų (0,81 euro nominalo) išleidžiama 50 tūkst. vienetų.

Skaityti toliau »

Išleidžiami pirmieji Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti pašto ženklai

Lietuvos paštas pradėjo leisti valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą pašto ženklų seriją. Pirmasis pašto ženklų blokas, kuriuo bus įamžinamas lietuvių tautinio atgimimo patriarcho dr. Jono Basanavičiaus ir pirmosios lietuviškos spaudos atminimas, apyvartoje pasirodė lapkričio 5 dieną.

Skaityti toliau »

Paskaita apie Žemaitiją ir Dubysos mūšį Didžiajame kare

2016 m. lapkričio 17 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša istoriko Gedimino Kulikausko paskaita „Žemaitija Didžiajame kare – šimtamečiai Dubysos mūšio (1915 04–07) aidai“.

Dubysos mūšis

Dubysos mūšis

Kaip sako lektorius, balta dėmė ant dėmės – tai Pirmojo pasaulinio karo istorija. Lietuvoje ji žinoma tiek menkai, kad tik retas jo momentas (gal išskyrus liūdną Kauno tvirtovės likimą) sulaukė didesnio visuomenės dėmesio. Ką jau kalbėti apie Žemaitiją, išlikusią nuošaly nuo pagrindinių kovų arenų (Suvalkijoje ir Rytprūsiuose), bet irgi išgyvenusią didelę karo pradžios sumaištį, žemaičių mobilizaciją į caro kariuomenės pulkus (kur daugelis ir pražuvo). Galų gale nedaug žinoma ir apie 1914-ųjų „mažąjį pasienio karą“, kurio metu nesupleškėjęs išliko tik retas pasienio miestelis. Skaityti toliau »

Tarptautinė paroda „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“

2016 m. lapkričio 11 d. 11 val. 11 min. (Lietuvos laiku 12 val. 11 min.) pasaulis, ypač Europa, minės Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 98-ąsias metines. Švarkų atlapuose visi segės popierines aguonas, o ant žuvusių karių kapų bus dedami plastikiniai aguonų vainikai.

raiteliaiTa proga 2016 m. lapkričio 11 d. (penktadienį) 12 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta tarptautinė paroda Pirmojo pasaulinio karo frontuose. Parodoje bus eksponuojami bibliotekoje ir asmeniniuose archyvuose saugomi Pirmojo pasaulinio karo dalyvių egodokumentai, karių organizacijų dokumentai, atskleidžiantys lietuvių karinių dalinių steigimą Rusijoje. Ypač reikšminga, kad Lietuvos visuomenei bus pristatyta dalis Baltarusijos mokslų akademijos Jakubo Kolaso centrinėje mokslinėje bibliotekoje saugomų Pirmojo pasaulinio karo fotografijų, atskleidžiančių Vakarų fronto karių akistatą su mirtimi, karo buitį, laisvalaikį. Skaityti toliau »

Likimo atblokštas į Dzūkiją – Jokūbas Liaudinskis-Liauda (1904-1941)

Arūnas Amšiejus

Dar tik dabar nakties baidyklės sutemas nusinešė,

Dar vis lopais tamsos prarūgęs kvapas sklinda…

Prakuto Lietuva, bet kur visa Didingoji,

Kadais nuo Azijos ir nuo Europos atsigynusi? –

Ji žengs dar kartą žingsniais dideliais

Per savo pergalių ir pralaimėjimų kapus;

Atsegs Traidenio paliktus takus,

Nušėls audra senaisiais Algirdo keliais.

Barbarams kris iš rankų mūsų žemės,

Pavergtieji broliai jų pačių krauju

Nusimazgos jų raugą senąjį.

Prašvis nauji laikai gyvenimu nauju:

Pax Lituana suklestės ant viso Nemuno

Ir išbujos lietuvio genijus šaunus.

J.Liauda „Rytas“, 1936 m.

 

Jok8bas Laudinskis-Liauda

Jokūbas Laudinskis-Liauda

1904 m. balandžio 30 d. Liepojoje, Latvijos Respublikoje, lietuvių išeivių šeimoje gimė Jokūbas Liaudinskis, s. Jokūbo. 1940 m. tautinių jausmų vedamas jis susilietuvino pavardę į Liauda. Liepojoje baigė lietuvių-lenkų mokyklą. 1920 m. parvyko į Lietuvą. Kaune baigė keturias suaugusiųjų gimnazijos klases. Tarnavo Lietuvos kariuomenės husarų pulke. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose, buvo sužeistas. 1927 m. labai gerais pažymiais baigė Lietuvos karo mokyklą. Jam suteiktas leitenanto laipsnis. Vėliau tarnavo 5-ajame pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulke, 1-oje kulkosvaidžių kuopoje. Pasižymėjo plačia erudicija, kūrybiniais gabumais, daug skaitė. J. Liaudinskis rašė bei skaitė vokiečių, lenkų, latvių, rusų kalbomis, mokėjo jidiš kalbą. 1928 m. įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinio fakulteto filosofijos skyrių. Studijos sekėsi gerai, tačiau universiteto nebaigė. Tais pačiais metais jam pačiam prašant, iš Lietuvos kariuomenės išleistas į atsargą. Skaityti toliau »

Lapkričio mėnesio renginių Alytuje programa

ALYTAUS MIESTO LAPKRIČIO MĖNESIO RENGINIŲ PROGRAMA Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas