Archive for sausio, 2017
Paskaita „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“
sausio 31st, 2017 | 
Autorius: 
Vasario 8 d. (trečiadienį) 16.00 val. Kunigaikščių menėje (IIa.) vyks paskaita ir knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas. Dalyvauja knygos autoriai: istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas hum.m.dr. Gintautas Zabiela. Bus galima įsigyti knygų. Įėjimas laisvas.
Maloniai kviečiame dalyvauti.
Skiltyje 
Merkinės šaulių namų „siela“ Jonas Vajėga
Lietuvi ! Kančios ištremtųjų
Ir kraujo žuvusių lašai
Tebūnie priesaika gyvųjų,
Kurią širdin įsirašai:
Kantrybė, darbas ir kova
Ir vienas tikslas – Lietuva!
K. Bradūnas
Arūnas Amšiejus
Jonas Vajėga
XX a. III–IV dešimtmetyje Lietuvos šaulių sąjunga – sukarinta patriotinė visuomeninė organizacija savo populiarumu bei narių skaitlingumu buvo viena iš lyderių šalyje. Ji paliko žymų pėdsaką Nepriklausomybės kovose, vėliau patriotiškai auklėjo visuomenę, ją ruošė ginklu ginti Tėvynę. To meto Merkinės mst. šauliai jungėsi į šaulius, šaulius raitininkus bei šaulius ugniagesius. Visi jie priklausė XIX Alytaus šaulių rinktinei. Vienas veikliausių šaulių vadų buvo Jonas Vajėga. Jis buvo Merkinės šaulių namų statybos iniciatoriumi – komiteto pirmininku, Merkinės šaulių raitelių būrio vadu, šaulių ugniagesių komandos viršininku, Priešgaisrinės propagandos komiteto pirmininku, Alytaus apskrities policijos tarnautojų taupomosios bei skolinamosios kasos revizijos komisijos pirmininku, Lietuvos policijos sąjungos Alytaus skyriaus sporto sekcijos vadovu bei jojimo sporto entuziastu. J. Vajėgos nuopelnai valstybei buvo aukštai įvertinti „Tautos vairininko“ Prezidento Antano Smetonos (1874-1944). Veiklusis šaulys buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu, o 1935 m. D.L.K. Gedimino V laipsnio ordinu. 1938 m. vasario 16 d. Estijos ugniagesių sąjunga už nuopelnus ugniagesyboje Merkinės šaulių ugniagesių komandos viršininką – policijos nuovados viršininką J. Vajėgą apdovanojo III laipsnio Garbės ženklu (kryžiumi). Skaityti toliau »
Antisemitizmo skatinimo vajus tęsiasi
Algimantas Zolubas
Kaip skelbia žiniasklaida, Lenkijoje padaugėjo antisemitizmo apraiškų Varšuvos universiteto tyrimų centras nustatė, kad 2014–2016 metais padidėjo tolerancija kalboms, kurstančioms neapykantą žydams. Tai ypač būdinga jauniems lenkams, interneto vartotojams. Šį tyrimą atliekant buvę apklausta 1000 suaugusiųjų ir 700 jaunuolių. Tik 23 proc. apklaustų lenkų prisipažino teigiamai vertinantys žydų tautybės žmones. 2015 metais šis skaičius buvo penkiais procentiniais punktais didesnis. Tyrimo autoriai tolerancijos antisemitizmui augimą sieja su islamofobijos paaštrėjimu ir didesniu nusiteikimu prieš migrantus. Varšuvos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad musulmonų baimė, kilusi 2014–2016 metais, dar pakurstė žmonių nusistatymą prieš žydus. Tai nepriklauso nuo jų amžiaus ar politinių pažiūrų. Tyrimas rodo, kad 2016 metais 37 proc. apklaustųjų išreiškė neigiamą požiūrį į žydus, o pernai tokių žmonių buvo 32 procentai. Daugiau kaip pusė (56 proc.) respondentų teigė, kad nepriimtų į savo šeimą žydo. Tai 10 proc. daugiau negu 2014-aisiais. Apie trečdalį apklaustųjų tvirtino, kad jie nenorėtų gyventi žydų kaimynystėje. Apie 11 proc. suaugusiųjų ir 24 proc. jaunesnių lenkų prisipažino retkarčiais pasisakantys prieš žydus. Skaityti toliau »
Vieša paskaita apie senojo Memelburgo paslaptis
2014 m. rastas skaičiavimo žetonas. Foto Eduardo Remeco.
2017 m. vasario 1 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks vieša paskaita „Klaipėdos miesto pradžios įdomybės: ką byloja senojo Memelburgo radiniai?“.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela atskleis naujausius archeologinius tyrimus, vykdomus Klaipėdos piliavietėje.
Klaipėdos pilies teritorija yra seniausia Klaipėdos vieta. Paskutinis Klaipėdos pilies tyrimų dešimtmetis suteikė daug naujos medžiagos viduramžių Klaipėdos pažinimui. Skaityti toliau »
Filmo „Emilija iš Laisvės Alėjos“ premjera
EMILIJA IŠ LAISVĖS ALĖJOS
Drama (Lietuva)
Režisierius: Donatas Ulvydas
Prodiuseris: Donatas Ulvydas, Živilė Gallego
Scenaristas: Jonas Banys
„Emilija iš Laisvės alėjos“ – tai įtempto siužeto drama apie kovą už laisvę sovietinės priespaudos prislėgtoje Lietuvoje – visuomenėje, kur sotesnis gyvenimas atrodo vertingesnis nei garbė, sąžinė ir žmogiškumas. 1972 m. pavasarį, kai į Kauno gatves išeina laisvės Lietuvai reikalaujantis jaunimas, su protestuojančia minia pasitikti išsvajoto gyvenimo žengia ir pagrindinė intriguojančios dramos herojė būsima aktorė Emilija. Tačiau viskas pasisuka netikėta linkme. Jai, į Kauną atsivežusiai bene didžiausią savo gyvenimo paslaptį tenka kovoti ne tik už savo, bet ir draugų likimus. O pats gyvenimas čia toli gražu neprimena to, apie kurį ji svajojo. Ji nėra tikra ar melas, išdavystės ir kaip žaibas trenkusi meilė padės jai išsaugoti ne tik savo paslaptį, bet ir gyvybę. Tačiau vardan to, kuo tiki, ji gali pasiryžti bet kam.
Vasario 16 d. 19 val. premjera. Bilietus bus galima pirkti kino teatro kasoje ir internetu nuo vasario 10 d. Kaina 4.50 Eur.
Nuo vasario 17 iki 23 d. vyks išankstiniai seansai, nuo vasario 24 dienos dar bus tęsiamas šio filmo rodymas – seansų laiką sekite „Dainavos“ kino repertuare.
Trakų istorijos muziejus kviečia į paskaitas apie istorinę rekonstrukciją ir viduramžių kultūrą
Š. m. sausio 21 d., šeštadienį, 14 val. Trakų salos pilies didžiojoje menėje vyks dviejų dalių paskaita – „Mokslininko požiūris į istorinę rekonstrukciją: istorijos rekonstruktoriai ir populiarioji kultūra“ ir „Istorinių rekonstruktorių vertybės“. Lektorės – etnologės, VDU doktorantės, Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė ir Agnė Kalėdienė. Tai pirmasis paskaitų ir edukacinių užsiėmimų ciklo „Viduramžių kultūros genezė: praeities paieškos ir atradimai“ renginys, lydintis parodą „Gotikinio kostiumo samprata: nuo askezės iki prabangos“, kuri bus eksponuojama Trakų salos pilyje iki kovo 31 d. Renginius organizuoja istorinio šokio klubas „Saltus Gladii“ ir Trakų istorijos muziejus. Skaityti toliau »
Naujuose pašto ženkluose – raitelio Vyčio istorinė kelionė
Feliksas Pempė – veiklusis Merkinės šaulių ugniagesių komandos įkūrėjas
Arūnas Amšiejus
1904 m. spalio 20 d. Filadelfijos mieste, Pensilvanijos valstijoje (JAV) gimė Feliksas Pempė, s. Aleksandro – vienas aktyviausių bei veikliausių Alytaus apskr. Merkinės savanorių bei šaulių ugniagesių komandų vadovų XX a. III-IV dešimtmetyje.
1918 m., gaudžiant Nepriklausomybės vėjams Lietuvoje, F. Pempė su tėvais tautinių jausmų vedami iš JAV grįžo į Lietuvą. 1928 m. birželio 1 d. jis kaip gabus, gerą išsilavinimą turintis Lietuvos patriotas buvo paskirtas Merkinės pašto viršininku (Dr. Bakšio g. 13). Neužilgo F. Pempė su entuziazmu pradėjo vadovauti vietos savanorių ugniagesių draugijai. Nuo 1906 m., nuo pirmosios gaisrininkų komandos įsteigimo – tai buvo pirmasis ne žydų tautybės Merkinės mstl. savanorių ugniagesių draugijos vadovas. Jis pakeitė Chaimą Blochą. Be tiesioginių, gerai apmokamų pašto tarnautojo pareigų, F. Pempė Merkinės mstl. bei dalyje valsčiaus savanoriškai bei neatlygintinai puoselėjo ugniagesybos veiklą bei priešgaisrinę apsaugą. Veiklusis vadovas buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu (1928 m.) bei Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino 3-čio laipsnio medaliu (1936 m.). Skaityti toliau »