Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for vasario, 2017

Paroda „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“ Panevėžyje

2017 m. kovo 6 d. (pirmadienį) Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyks Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos diena. Renginio metu, 16 val. bus atidaryta paroda Pirmojo pasaulinio karo frontuose. Parodoje bus eksponuojami LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi Pirmojo pasaulinio karo dalyvių egodokumentai, karių organizacijų dokumentai, atskleidžiantys lietuvių karinių dalinių steigimą Rusijoje. Renginyje kalbės LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto Karo istorijos centro viršininkas mjr. Gintautas Jakštys, parodos rengėja Rasa Sperskienė. Skaityti toliau »

Knygos „Prezidento sargyboje. Leitenanto Povilo Skardžiaus istorija“ pristatymas

Kovo 1 d. (trečiadienį) 17.00 val. Istorinėje Prezidentūroje visuomenei bus pristatyta naujausia muziejaus istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės knyga „Prezidento sargyboje. Leitenanto Povilo Skardžiaus istorija“. Knygoje pateikiami Prezidento Antano Smetonos apsaugos karininko leitenanto Povilo Skardžiaus atsiminimai bei prezidento žmonos Sofijos Smetonienės laiškų rinkinys. Atsiminimus apie tėvą ir Sofiją Smetonienę publikuoja ir Povilo Skardžiaus vaikai – duktė Ina Kozel ir sūnus Jonas Skardis. Knyga gausiai iliustruota niekur nepublikuotomis Skardžių šeimos archyvo nuotraukomis bei dokumentais. Skaityti toliau »

„Įdomiausios eksponatų istorijos“ – Karo muziejuje

Kovo 1 d. (trečiadienį) 15.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje istorikai ves pokalbius tema „Įdomiausios eksponatų istorijos“.

Grafai Tiškevičiai – sena ir garbinga Lietuvos didikų giminė. Kilę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytinių rusiškų žemių bajorų giminės, jie aktyviai dalyvavo politiniame ir kariniame valstybės gyvenime: buvo vaivadomis, lauko etmonais, senatoriais, LDK raštininkais, iždininkais ir seniūnais. Vytauto Didžiojo karo muziejuje yra saugoma šios giminės kolekcija, apie kurią renginio metu Jums ir papasakos istorikė V. Sapjanskienė. Be muziejuje saugomų kolekcijų, galima rasti ir įvairių eksponatų, slepiančių įdomiausias istorijas. Todėl antroje šių pokalbių dalyje istorikas A. Pociūnas atskleis netikėčiausias eksponatų paslaptis.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

UŽGAVĖNIŲ ŠVENTĖ Alytuje

NKVD represijų auka miškininkas, šaulys Ksaveras Dėdinas

Arūnas Amšiejus

Ksaveras Dėdinas (1905-1945).

1905 m. lapkričio 12 d. zanavykų krašte Vaitiekupių k. Sintautų vlsč. Šakių apskr. gimė būsimasis Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Miškų departamento Varėnos urėdijos Bingelių girininkijos girininkas Ksaveras Dėdinas, s. Jono. Ksaveras užaugo dvylikos vaikų būryje, kuriuos auklėjo motina Petronėlė Liorentaitė-Dėdinienė.

1930 m. K. Dėdinas baigė Alytaus Aukštesniąją miškų mokyklą. 1930 m. lapkričio 1 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 219 miškininko profesiją įgijęs jaunuolis buvo paskirtas vyr. eiguliu į Aukštesnės miškų mokyklos urėdiją, vėliau girininku į Seinų miškų urėdiją (be girininkijos). Skaityti toliau »

„Alytaus miestų šimtmečio piršlybos“

SVEIKINAME SU VASARIO 16-ĄJA!

Trakų salos pilyje atidaroma paroda dr. J. Basanavičiui atminti

Vasario 15 d., trečiadienį, 16 val. Trakų salos pilies vakarinių kazematų 16-oje salėje vyks parodos „Vasario 16–oji. Jonas Basanavičius“ atidarymas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus ir kviečia paminėti Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo dieną bei žymaus lietuvių visuomenės veikėjo, tautos patriarcho, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko ir gydytojo Jono Basanavičiaus (1851–1927) 90-ąsias mirties metines.

Parodoje supažindinama su dr. J. Basanavičiaus veiklą bei atminimą įamžinusiomis muziejinėmis vertybėmis iš Trakų istorijos muziejaus, raštijos, foto, istorijos, filokartijos, dailės bei numizmatikos rinkinių. Šie eksponatai atskleidžia tik mažą dalelę istorinės atminties apie unikalaus žmogaus interesus bei veiklos sritis, supažindina su J. Basanavičiaus bendražygiais, domėjimusi tautos praeitimi, folkloru, identiteto geneze ir raida, kova už nepriklausomybę. Tikėtina, kad kaip tik tai pastūmėjo dr. J. Basanavičių imtis vieno iš lietuvių tautinio sąjūdžio lyderių vaidmens. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Vasario 16-osios minėjimų užsienyje istorija 1940–1990 m.“

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, skelbiantį, kad „Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, buvo sunaikinta egzistavusi valstybė ir jos švenčių tradicijos. Sovietmečiu Lietuvoje drausta švęsti valstybės atkūrimo dieną, tad Vasario 16-osios minėjimai užsienio lietuvių bendruomenėse įgavo ypatingą reikšmę. Skaityti toliau »

Vasario 16-ąją – žygis į Kurnėnų mokyklą

Valstybės atkūrimo diena yra puiki proga aplankyti Kurnėnų mokyklą ir įsitikinti, kiek daug gali vieno žmogaus iniciatyva ir gebėjimas dalytis. Kurnėnų mokyklą, kurios bokšte iš tolo matomas šuoliuoja Vytis, yra bene vienintelė Lietuvoje, pastatyta privačiomis lėšomis. Jos mecenatas amerikietis inžinierius Laurynas Radziukynas išvyko gyventi į JAV, ten sukūrė verslą ir gimtinei padovanojo mokyklą.

Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas yra Kultūros vertybių registre. Šis kultūros paveldo objektas mena unikalią istoriją ir sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Išlikusi autentiška pastato išorė ir interjeras. Beveik visos statybinės medžiagos iki langų užraktų, baldai Kurnėnų mokyklai atvežta iš JAV ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas