Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

NKVD represijų auka miškininkas, šaulys Ksaveras Dėdinas

Arūnas Amšiejus

Ksaveras Dėdinas (1905-1945).

1905 m. lapkričio 12 d. zanavykų krašte Vaitiekupių k. Sintautų vlsč. Šakių apskr. gimė būsimasis Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Miškų departamento Varėnos urėdijos Bingelių girininkijos girininkas Ksaveras Dėdinas, s. Jono. Ksaveras užaugo dvylikos vaikų būryje, kuriuos auklėjo motina Petronėlė Liorentaitė-Dėdinienė.

1930 m. K. Dėdinas baigė Alytaus Aukštesniąją miškų mokyklą. 1930 m. lapkričio 1 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 219 miškininko profesiją įgijęs jaunuolis buvo paskirtas vyr. eiguliu į Aukštesnės miškų mokyklos urėdiją, vėliau girininku į Seinų miškų urėdiją (be girininkijos).

1932 m. gegužės 20 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 90 K. Dėdinas buvo paskirtas III-čios eilės girininku į Varėnos miškų urėdijos Bingelių girininkiją. Čia jis pakeitė senyvo amžiaus sulaukusį Vincą Blažį. Bingelių girininkijos tarnybinės patalpos buvo įsikūrę Merkinėje, Vilniaus g. 15. Varėnos urėdijai priklausė Merkinės (girininkas Simas Klimavičius), Perlojos, Daugų ir Dusmenų girininkijos. Viena iš urėdijos funkcijų buvo miško kirtimo organizavimas. 1935 m. mėnesinis miškininkystės žurnalas „Mūsų girios“ skelbė: „Varėnos urėdija. Skirta kirsti 40 000 kietmetrių. Pradėti kirtimai lapkričio mėn. Iki Kalėdų iškirsta arti pusės. Dirba 200 kirtikų ir numatoma 500 vežikų. Rąstai vežami net prie Nemuno. Darbininkai vietiniai. Samdoma 4 prižiūrėtojai, 2 raštininkai ir 4 sandėlio sargai.“ Urėdijos tarnautojai priskirtoje teritorijoje rūpinosi miškų, gyvosios gamtos apsauga, miško atsodinimu bei kt.

1932 m. K. Dėdinas įstojo į Lietuvos šaulių sąjungos XIX Alytaus rinktinę, Merkinės šaulių būrį. Nuo to laiko buvo iniciatyvus jo narys. 1933 m. girininkas K. Dėdinas buvo išrinktas Merkinės šaulių būrio valdybos sekretoriumi (būrio pirmininkas Feliksas Pempė (1904-1985)), o 1933-1935 m. buvo Merkinės šaulių būrio valdybos nariu.

1935 m. pabaigoje Merkinės šaulių būryje įsteigta vaidybos-teatro sekcija, o režisieriaus – Merkinės mstl. felčerio – Antano Plulevičiaus (1887-1962) padėjėju išrinktas K. Dėdinas. Jis 1936 m. išrenkamas į Merkinės šaulių būrio kontrolės komisiją, o 1937 m. išrinktas naujosios šaulių būrio tarybos iždininku.

Ksaveras Dėdinas su žmona Vladislava

1937 m. gegužės 11 d. K. Dėdinas tarnyboje paaukštinamas į II-os eilės girininkus(įsakymas Nr. 69). Bingelių girininkijos girininkas asmeninėmis aukomis prisidėjo prie Merkinės šaulių namų statybos. 1938 m. uolus zanavykas vėl išrenkamas į Merkinės šaulių būrio tarybą, aktyviai dalyvavo šaulių teatro repeticijose bei vaidinimuose. 1939 m. birželio 26 d. jo iniciatyva per kariuomenės bei visuomenės susiartinimo šventę Varėnos miškų urėdija Merkinės šaulių būriui padovanojo du šautuvus-karabinus. 1939 m. Bingelių girininkijos girininkas vėl išrinktas į Merkinės šaulių būrio tarybą bei kontrolės komisiją. Miškų departamento tarnautojas aktyviai rinko aukas šaulių ginklams įsigyti (surinko 497,99 lt. !).

1940 m. birželio 3-12 d. K. Dėdinas dalyvavo XIX Alytaus šaulių rinktinės organizuotuose 10 –ties dienų kariuomenėje netarnavusių šaulių mokymuose ir kliūčių ardymo kursuose.

1940 m. sausio 21 d. K. Dėdinui už aktyvią šaulišką veiklą buvo įteiktas Šaulių žvaigždės ordino medalis.(įsakymas apdovanoti 1939 m. pabaigoje).

K. Dėdino žmona (susituokė 1934 m.) Vladislava Dancevičiūtė-Dėdinienė, d. Antano, taip pat aktyviai dalyvavo Merkinės šaulių būrio veikloje. 1935 m. vasario 12 d. ji buvo išrinkta šaulių moterų skyriaus valdybos sekretore (pirmininkė S. Žmuidzinavičienė). Nuo 1937 m. balandžio 14 d. (iki 1938 m. lapkričio 1 d.) V. Dėdinienė buvo paskirta moterų šaulių būrio vade. 1939 m. V. Dėdinienė vykdė šaulių moterų būrio revizijos komisijos pirmininkės pareigas. Būrio šaulės įsigijo šilkinę būrio vėliavą, knygų, scenos veikalų, mokėsi šaudybos pratimų.

Kaišiadorių miškų urėdas K. Dėdinas (centre) su bendradarbiais.

1939 m. birželio 7 d. Bingelių girininkijoje kilo bene didžiausias Nepriklausomoje Lietuvoje miško gaisras. Jis truko nuo 10 val. iki 18 val., išdegė 310 ha miško bei buvo padaryta 310 000 lt. nuostolio. Gaisras kilo iš privataus miško bei sudegino 2 ūkininkų sodybas. Gaisrą gesino urėdijos tarnautojai, Merkinės bei Varėnos ugniagesių komandos, 80 eigulių kursantų bei ulonų ugniagesių iš Alytaus ir daug apylinkės žmonių. To meto miškininkystės žurnalas „Mūsų girios“ rašė: „Po 8 valandų vietoje pilno gyvybės miško belieka mirties jūra – paklotis pelenų, trakas ir medynas nuodėguliais pavirtusių stiebų. …Moteris atsistojusi rauda: „Dievulėliau, kur gi begrybausime, geriausios baravykynės išdegė “. Mat Merkinę grybais išgarsino kaip tik daugiausia Bingelių miškas“.

1940 m. K. Dėdinas Miškų departamento įsakymais paskirtas į Kaišiadorių miškų urėdiją urėdo padėjėju, vėliau urėdu. 1940 m. liepos 13 d. Lietuvos šaulių sąjungą sovietai likvidavo. 1943 m. K. Dėdinas paskirtas į tarnybą Ukmergės miškų urėdiją Širvintų girininkiją.

1944 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos patriotas K. Dėdinas, tuo metu gyvenęs Liūnų k. Širvintų r., pakliuvo sovietams į nagus. Buvo kalintas Kauno kalėjime, vėliau Vilniaus kalėjime. Greitai jam buvo „susiūta“ baudžiamoji byla pagal Rusijos SFSR BK 58 str. pirmąją dalį „tėvynės išdavimas“.

Tuskulėnų koplyčia-kolambariumas

1944 m. rugsėjo 17 d. Ksaveras Dėdinas Karo tribunolo (jam tuo metu vadovavo pplk. Aleksejus Chaliavinas) nuteistas mirti. Visas šeimos turtas konfiskuotas.1945 m. vasario 2 d. NKGB Vilniaus vidaus kalėjimo rūsyje „specialioji grupė“ nuosprendį įvykdė. Tolimesnę įvykio eigą bei aukos galimą užkasimo vietą gana tiksliai aprašo sovietinių represijų aukų sąvadas „Lietuvos gyventojų genocidas 1944-1947, II t.“: „ Dažniausiai buvo žudoma šūviu į galvą (pakaušį). Antruoju „kontroliniu“ šūviu jau gulinti auka būdavo pribaigiama. Sušaudytų kalinių lavonai būdavo vežami į NKVD žinioje buvusį Tuskulėnų dvarą dešiniajame Neries krante. Čia sušaudytieji dvylikos sekcijų garaže būdavo ir užkasami…“.

1994-1995 m. nužudytų aukų kapavietė Tuskulėnų dvare buvo atrasta, atkasta bei atlikti kapaviečių archeologiniai bei antropologiniai tyrimai. Buvo suprojektuota aukų amžinojo poilsio vieta – koplyčia-kolumbariumas. Į jį karsteliuose perkelti visi atrasti sovietinio teroro aukų palaikai. Aukų sąraše yra ir Lietuvos patrioto KSAVERO DĖDINO pavardė. 2009 m. koplyčią papuošė skliautinė mozaika „Trejybė“, simbolizuojanti Likimą, Laimę ir Laisvę.

 

Literatūra:

Aleknavičius B., Aleknavičius V. Novužės krašto vaikai. 4 t. Klaipėda, 2011, p. 174-175.

Barisa J. Girių skausmas. Lietuvos miškininkai-okupacijų aukos. 2004.

Bingelių girininkija. Mūsų girios. 1938 m. vasario mėn. Nr. 2, p. 125-126.

Brukas A. Lietuvos miškininkų likimai 1939-1953. 2012.

Česnulis V. Varėnos krašto šauliai 1919-1940. Vilnius. 2008.

Iš Seinų miškų urėdijos padangės. Mūsų girios. 1931 m. sausio-vasario mėn. Nr. 1, p. 44.

Kuprionis J. Didysis Bingelių miško gaisras. Mūsų girios. 1939 m. birželio-liepos mėn. Nr. 6-7, p. 367-368.

Lietuvos gyventojų genocidas 1944-1947 ( II t. A-J). Vilnius, 1998, p. 15-16, 381.

Miškų gaisrai. Mūsų girios. 1939 m. birželio-liepos mėn. Nr. 6-7, p. 390.

Merkinė. Nušovė 3.5 cnt. šerną. Suvalkietis. 1935 m. vasario 3 d. Nr. 5, p. 4.

Naujų miškininkų išleistuvės Alytuje. Mūsų girios. 1938 m. kovo-balandžio mėn. Nr. 4-5, p. 78-79.

Nupirko 8 šautuvus. Mūsų girios.1938 m. birželio-liepos mėn. Nr. 6-7, p. 392.

Oficialinis skyrius. Mūsų girios. 1930 m. rugsėjo-lapkričio mėn. Nr. 5,p. 66-73.

Oficialinis skyrius. Mūsų girios. 1932 m. kovo-balandžio mėn. Nr. 2,p. 157-159.

Oficialinis skyrius. Mūsų girios. 1932 m. gegužės-birželio mėn. Nr. 3, p. 240.

Šaulių Sąjungos likvidavimo įstatymas. Vyriausybės žinios. 1940 m. liepos 17 d. Nr. 717, p. 481.

Varėnos urėdija. Mūsų girios. 1932 m. gruodžio mėn. Nr. 12, p. 649.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas