Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimui – 76 metai

 Gintaras Lučinskas

Ats. ltn. Benjaminas Meškelis, šaulys, Alytaus miesto 1941 m. sukilėlių būrio organizatorius ir vadas ( nuotr. iki 1938 m.).

Prieš 76 metus, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ši tema yra „politiškai“ nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius. Tačiau čia reikėtų kaltinti ne tiek juos, kiek nepalankias istorines aplinkybes, kai žiaurių okupacijų sąlygomis teko kovoti dėl valstybės išlikimo.

1941 m. birželio 22 d. anksti ryte prasidėjo Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas. Alytus buvo smarkiai bombarduojamas, nes čia buvo dislokuota Raudonosios armijos 3-čio mechanizuoto korpuso 5-os tankų divizijos daug tankų ir buvo įrengtas aerodromas.

1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiofoną LAF-o įgaliotinis Leonas Prapuolenis perskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir paskelbė sudarytos Vyriausybės sąrašą. Laikinoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleido įsakymą, kad visi buvę laisvos Lietuvos tarnautojai grįžtų į savo vietas ir pradėtų eiti ankstesnes savo pareigas. Tose policijos nuovadose, į kurias seni pareigūnai dar negrįžo, policijos organizavimo darbo turėjo imtis šauliai, partizanai ir susipratę aktyvūs vietos lietuviai patriotai.

1941 m. birželio 23-iąją Alytaus gimnazijos mokytojo Mykolo Babiliaus iniciatyva buvo sušauktas vietos lietuvių susirinkimas, kad išrinktų Komitetą viešajai tvarkai palaikyti. Lietuvių komitetas paskyrė laikinai eiti apskrities viršininko pareigas kpt. Stepą Maliauską, o laikinu Alytaus miesto komendantu – kpt. Domininką Jėčį.Pirmomis karo dienomis Alytuje susiformavo trys šaulių-partizanų būriai: kpt. Domininko Jėčio būrys veikė dešiniajame Nemuno krante, ats. ltn. Vlado Šimoliūno būrys – prie kelio į Kauną, o ats. ltn. Benjamino Meškelio būrys – Artilerijos kareivinių rajone.

Nors šauliai-partizanai ant rankovių ryšėjo pogrindžio nurodytus baltus raiščius, o laikinosios policijos sargybiniai buvo aprūpinti liudijimais vokiečių kalba, tačiau vis tiek įvyko didelė tragedija – birželio 23 d. vokiečiai nuginklavo ir sušaudė ats. ltn. B. Meškelio vadovaujamą 42 šaulių-partizanų būrį, o birželio iš 24-osios į 25-ąją naktį sušaudė 8 Alytaus laikinosios policijos nuovados sargybinius ir 2 partizanus, padėjusius policininkams, taip pat buvo nužudyta virš 200 civilių miesto gyventojų.

Vėliau Vokietijos kariuomenės 3-iosios tankų armijos generolas Fedor von Bock per Alytaus miesto komendantą Kurtą Krečmerį atsiprašė, o Vilniaus žandarmerijos vadas, buvęs klaipėdietis Kanapė pripažino, jog Alytaus sukilėliai sušaudyti per klaidą, nes įvyko nesusipratimas. Jis aiškino, kad miestą puolusi vokiečių kariuomenė su sukilėliais neturėjo ryšio ir nesuprato jų veiksmų. Tie vadai, kurie įsakė sukilėlius suimti, nužygiavo pirmyn nepasirūpinę, kad įsakymas būtų pakeistas. Lietuvius sušaudė GFP (karo lauko žandarmerija) kareiviai.

1941 m. birželio pabaigoje okupacinė nacių valdžia įsakė paleisti lietuvių ginkluotus dalinius, o rugpjūčio 5-ąją – ir Lietuvos Laikinąją Vyriausybę, atkūrusią Lietuvos valstybę. Kovose su sovietais lietuviai neteko maždaug 650 sukilėlių. Likę Birželio sukilimo dalyviai įsitraukė į vėliau sukurtas Vietinę ir Tėvynės apsaugos rinktines ar pokario antisovietinės rezistencijos veiklą.

Ats. vyr. puskarininkis Juozas Ramanauskas, šaulys, 1941 m. Alytaus sukilėlis ( nuotr. po 1936 m.)

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas