Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Paroda „Sarajevo atentatas“

Rugpjūčio 23 d. (trečiadienį) 15.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje bus atidaryta kilnojama paroda „Sarajevo atentatas“.

1914 m. birželio 28 d. Sarajevo mieste (dab. Bosnija ir Hercegovina) viešėjo Austrijos-Vengrijos imperijos įpėdinis Austrijos erchercogas Francas Ferdinandas kartu su savo žmona hercogiene Sofija Hohenberg. Erchercogas priėmė Bosnijos gubernatoriaus Oskaro Potjorenkos kvietimą dalyvauti kariniuose manevruose Sarajevo apylinkėse, apžiūrėti karinius dalinius, pirmąjį tramvajų Europoje ir oficialiai apsilankyti Nacionaliniame muziejuje. Įdomi aplinkybė –  vizitas sutapo su 14-osiomis erchercogo santuokos metinėmis.

Francas Ferdinandas buvo imperatoriaus ir karaliaus Pranciškaus II jaunesniojo brolio erchercogo Karlo Liudviko vyriausiasis sūnus. Po tėvo mirties 1896 m. jis tapo Austrijos-Vengrijos sosto įpėdiniu. Jis laikėsi nuomonės, jog norint išsaugoti monarchiją reikia ją reformuoti ir pirmasis žingsnis ta linkme turi būti trečiojo federalinio vieneto sukūrimas, į kurį įeitų Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Slovėnija ir Voivodina. Dėl tokių savo politinių nuostatų bei kai kurių asmeninių savybių jis netruko įsigyti daug įtakingų priešų Karališkuosiuose rūmuose. Tai prieš jį ypač nuteikė Vengrijos politikus, kurie energingai siekė įgyvendinti Didžiosios Vengrijos idėją.

1914 m. birželio 28-oji tapo lemtinga diena ne tik erchercogui su hercogiene, bet ir visai Europai. Bevažiuojantį Sarajevo gatvėmis jį nušovė slaptos organizacijos „Jaunoji Bosnija“ (Mlada Bosna) narys Gavrilas Principas.

Erchercogo ir jo žmonos žmogžudystė tapo lemtinga kibirkštimi, kuri sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą. Sarajevo pasikėsinime iš viso dalyvavo septyni žmonės, kurių poelgis iki šiol vertinamas nevienodai: vieniems jie – teroristai, kitiems – Vidovdano (nacionalinė serbų šventė, švenčiama birželio 28 d.) didvyriai. Tačiau neginčytinai Sarajevo atentatas įėjo į istoriją kaip Pirmojo Pasaulinio karo, kurio pragariškos liepsnos daugiau nei ketveriems metams apėmė daugelį tautų ir valstybių, pretekstas.

Parodos rengėjai: Bosnijos ir Hercegovinos archyvas, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Kauno regioninis valstybės archyvas.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas