Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Paroda „Sportas tarpukario Lietuvoje“

Sportas, kūno kultūra, fizinis lavinimas yra svarbūs kiekvienos valstybės sociokultūros reiškiniai, kuriuos lemia valstybės politika, požiūris į sveikatą, technologijų lygis, propaguojamos vertybės, papročiai ir materialinės sąlygos. Atsižvelgdamas į sporto vaidmenį propaguojant sveiko gyvenimo būdą, taip pat švietimo ir socialinio gyvenimo srityse; siekdamas skatinti fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną,  Lietuvos Respublikos Seimas 2017 metus paskelbė Sporto metais. Šia proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas surengė parodą „Sportas tarpukario Lietuvoje“.

Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje sporto ir fizinio lavinimo plėtra buvo nelengva. Trūko kūno kultūros, sporto specialistų, sportuoti tinkamos įrangos, vietų ir sąlygų. Nepaisant to per trumpą laiką Lietuvoje buvo pakloti tvirti teoriniai bei praktiniai sporto ir kūno kultūros pagrindai, išpopuliarėjo kelios sporto šakos, o Lietuvos atletai ėmė įsilieti į tarptautinę sporto erdvę.

1919 m. gegužės 18 d. Kaune buvo įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija – Lietuvos sporto sąjunga. 1920 m. rugpjūčio 22 d. minėtą organizaciją pakeitė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Prie šios organizacijos veiklos ryškiausiai prisidėjo tokios asmenybės kaip pedagogas Karolis Dineika, sporto žurnalistė Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, lengvaatletė Arija Karnauskaitė ir kt. 1922 m. kovo 22 d. buvo įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL). Tai buvo aukščiausia kūno kultūros ir sporto institucija to meto Lietuvoje, atstovavusi šaliai tarptautiniu lygiu. Siekiant sistemiškai sureguliuoti sporto sistemą, 1932 m. buvo priimtas Kūno kultūros įstatymas ir įsteigti Kūno kultūros rūmai (KKR) – valstybinę sporto veiklą tvarkanti institucija. KKR koordinavo sporto organizacijų veiklą, kūno kultūros dalyko mokymą, sporto populiarinimą, sporto bazes ir atstovavo Lietuvos sportui tarptautinėse organizacijose. KKR direktoriaus pareigos buvo patikėtos dr. J. Jurgelioniui.

1934 metais Lietuvoje pradėjo veikti aukštosios mokyklos statusą turintys Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK). Jie yra dabartinio Lietuvos sporto universiteto ištakos. Aukštųjų kūno kultūros kursų dėstytojai žinių buvo įgiję užsienio universitetuose: dr. A. Jurgelionis studijas buvo baigęs Paryžiaus universitete, dr. A. Vokietaitis – Austrijoje, vėliau žinias gilinęs Švedijoje, Vokietijoje, Anglijoje, M. Baronaitė baigė aukštojo mokslo studijas Austrijoje. Anot J. Jašinsko: „Tų mokytojų pasiruošimas savajai specialybei buvo bene moderniausias ir geriausias Europoje, nes nepriklausomos Lietuvos fizinio auklėjimo mokytojai studijų metu įgydavo pažangiausias ir naujausias to dalyko žinias bei patyrimą“.

Tarpukariu Lietuva dalyvavo dvejose Tarptautinėse vasaros ir vieneriose žiemos olimpinėse žaidynėse. 1924 m. į Paryžių Lietuva išsiuntė 15 sportininkų: 13 futbolininkų, 2 dviratininkus. Į 1928 m. Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalijosi 5–7 vietas. Tais pačiais metais Lietuvos čiuožėjas K. Bulota dalyvavo II žiemos olimpinėse žaidynėse Sankt Morice.

1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva net nebuvo pakviesta dėl principingos savo pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.

1937 m. buvo įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Šio komiteto pagrindinis tikslas buvo surengti tautinę olimpiadą, be to, jis turėjo rūpintis sportininkų ir komandų pasiruošimu ateities olimpinėms žaidynėms ir kitiems tarptautiniams sporto renginiams.

1938 m. liepos 17–31 d. vyko Lietuvos tautinė olimpiada, kurioje dalyvavo per 2 000 Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse (Brazilijoje, JAV, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje)  gyvenančių lietuvių kilmės sportininkų. Tautinėje olimpiadoje taip pat dalyvavo ir lietuvių sportininkai iš Vilniaus krašto. Į olimpiados programą buvo įtraukta 17 sporto šakų, dvi dienas vyko moksleivių tautinė olimpiada.

Krepšinis

1920–1921 m. Lietuvoje krepšinį žaisti pirmosios pradėjo moterys. Jos žaidė krepšinį pagal vokiečių taisykles – su mažesniu kamuoliu ir mėtė į krepšius be lankų. Pirmasis krepšinio čempionatas surengtas 1922 m. Jį laimėjo LFLS moterų krepšinio komanda. Vyrai krepšinį pradėjo žaisti keleriais metais vėliau. Pirmasis Lietuvos vyrų krepšinio čempionatas buvo surengtas 1924 m. Jį laimėjo LFLS I komanda. Tarpukariu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė 26 tarpvalstybines rungtynes, iš kurių laimėjo 18. Europos čempionatuose jie sužaidė 12 rungtynių ir jas visas laimėjo. 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą tapo Europos čempionais. Moterų krepšinio rinktinė tarpukariu sužaidė 7 tarpvalstybines rungtynes, iš kurių laimėjo 6. 1938 m. Europos moterų krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė laimėjo sidabro medalius.

Futbolas

1922 m. Lietuvoje buvo surengtas pirmasis futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų. Čempionatą laimėjo LFLS futbolininkai. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas tapo pirmąja Lietuvos sporto organizacija, priimta į tarptautinės organizacijos gretas. 1923 m. organizacija tapo FIFA (Tarptautinė futbolo asociacijų federacija) nariais. Nors reikšmingesnių pergalių tarptautinėse varžybose Lietuvos futbolininkai nepasiekė, tris kartus Lietuvos rinktinė tapo Baltijos šalių futbolo čempione. Futbolas tarpukario Lietuvoje buvo viena iš populiariausių sporto šakų, tai liudija ir gausūs archyviniai šaltiniai.

Šaudymas

Šaudymo varžybos Lietuvoje pradėtos rengti 1923 m. Jau po poros metų įvyko pirmasis Lietuvos šaudymo čempionatas. Buvo šaudoma tik iš mažo kalibro šautuvų. 1937 m. Lietuvos šaudymo meistrai pirmą kartą dalyvavo pasaulio čempionate Helsinkyje. Ten Pranas Giedrimas ir Lietuvos šaudymo sporto rinktinė laimėjo sidabro medalius. Po poros metų pasaulio čempionate Liucernoje Jonas Miliauskas laimėjo bronzos medalį, o Lietuvos rinktinė apgynė vicečempionų titulą.

Lengvoji atletika

1919 m. galima laikyti lengvosios atletikos pradžia Lietuvoje. 1921 m. įvyko pirmasis Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Jame varžėsi 39 atletai vyrai. Lietuvos lengvaatlečiai dalyvavo daugelyje tarptautinių varžybų, tarp jų – olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose. Žinomiausi tarptautinio lygio atletai buvo: Alfonsas Vietrynas, Vladas Komaras, Aleksiejus Šimaras, Gemutis Kalpokas, Vladas Bakūnas ir Ona Šepaitienė.

Plaukimas ir kitos sporto šakos

1924 m. Kaune buvo surengtos pirmosios plaukimo varžybos Lietuvoje. Ir šios, ir visos kitos plaukimo varžybos iki 1931 m. buvo rengiamos Nemune. Dėl tekančio upės vandens, plaukikų rezultatai neatspindėjo tikrųjų jų gebėjimų. 1934 m. Kaune Nemuno pusiasalyje buvo įrengtas pirmasis atviras 50 m ilgio plaukimo baseinas Lietuvoje.

1933 m. žiemą Lietuvoje ant Sartų ežero buvo surengtos pirmosios oficialios žirgų lenktynės.

1937 m. Lietuvoje buvo suorganizuotas pirmasis slidinėjimo čempionatas. Jis vyko Zarasuose. Jo metu vyrai šliuožė 6 kilometrus, o moterys – 1,5 kilometro.

1938 m. Lietuvos ledo ritulio rinktinė pirmą kartą žaidė pasaulio čempionate Prahoje.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo parodoje „Sportas tarpukario Lietuvoje“ daugiausia eksponatų yra atrinkta iš trijų su sportu susijusių archyvo fondų. Aukštųjų kūno kultūros kursų fonde yra sukaupta nemažai su kursų organizavimu susijusių dokumentų, tvarkaraščių, dėstomų dalykų programų, taip pat studentų darbų, studijų knygelių, privalomų kelionės dienoraščių. Kariuomenės fizinio lavinimo inspekcijos ir Kariuomenės sporto draugijos fonde saugoma nemažai dokumentų, suteikiančių žinių apie kariuomenės sporto rungtynes, kariškiams privalomos mankštos mokymo programas, sporto bazes ir inventorių. Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos fonde saugomi dokumentai, susiję su sporto pirmenybių organizavimu Lietuvoje ir tarptautinėmis varžybomis. Lietuvos centriniame valstybės archyve yra gausus Lietuvos žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Makabi“ skyrių archyvinis fondas. Daugiausia archyve saugomų rašytinių dokumentų yra susiję su krepšiniu ir futbolu. Fotodokumentų gausa išsiskiria tokios sporto šakos kaip gimnastika ir lengvoji atletika. Parodoje eksponuojami lietuvių, anglų, prancūzų ir suomių kalbomis rašyti dokumentai. 

Kviečiame apžiūrėti parodą!

1-ojo pėstininkų

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio

Gedimino pulko karys V. Banaitis

atlieka gimnastikos pratimą.

[1918–1940 m.].

 

Biržų „Makabi“ futbolo komanda.

Biržai, 1925 m. 

 

 

 

 

 

Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos

kariūnai atlieka gimnastikos

pratimą „Piramidė“.  

Kaunas, 1927 m. 

 

 

Los Andželo vasaros olimpinių žaidynių

Organizacinio komiteto prezidento

1930 m. vasario 1 d. kvietimas

Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui

dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

 

Lietuvos jachtklubo

1932 m. gruodžio 5 d. pranešimas

klubo nariams

apie Kaune įrengiamą čiuožyklą. 

 

1933 m. rugpjūčio 15 d.

futbolo rungtynių tarp Lietuvos gimnastikos

ir sporto federacijos (LGSF)

ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos

(LFLS) protokolas. 

 

 

 

Vyrų krepšinio rungtynės

tarp Šiaulių ir Klaipėdos komandų

pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados metu.

Kaunas, 1938 liepos 17–31 d.

 

Lietuvos tautinėje olimpiadoje

sunkiaatletis Balčius

pagerina Lietuvos rekordą,

iškeldamas 97,5 kg.

Kaunas, 1938 m.

J. Miežlaiškio nuotrauka. 

 

 

 

Šuolis į vandenį Lietuvos

tautinės olimpiados metu.

Kaunas, 1938 m.

J. Miežlaiškio nuotrauka.

 

Šuolio į aukštį rungtis

lengvosios atletikos varžybų

Šaulių sąjungos dvidešimtmečio

šventės metu

. Kaunas, 1939 m. liepos 6 d.

M. Truso nuotrauka.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas