Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Norulių šaulių būrys (1934-1940)

Arūnas Amšiejus

Mes visi vienoj sargyboj buvom

Ir budėsim , kol tauta gyvens.

Geležiniai turim būti nūdien

Nuo Ančios pakrančių lig Lėvens.

„Mūsų sargyba“, Sirijos Gira. 1935 m.

Norulių būrio šauliai, 1934 07 12. Nuotr. iš G.Lučinsko kolekcijos.

Nedaugelis žino Alytaus XIX šaulių rinktinės Norulių šaulių būrio istoriją. XX a. 3-4 dešimtmetyje Alytaus apskr. Merkinės valsč. Norulių kaimas, išsikerojęs tarp Pašilingės bei Rodukos kaimų, buvo Lietuvos placdarmas kairiajame Merkio upės krante su Lenkija. 1937-1945 m. Norulių kaimo pakraštyje, prie kelio į Druskininkus, prie smiltingojo Stravėlių kalno stovėjo prašmatnūs Norulių šaulių namai. Jie buvo kultūrinis – patriotinis šio lietuviškos žemės lopinėlio pademarklinije židinys.

Pasienio policininkai, Noruliai, 1936 02 19. Nuotr. iš G.Lučinsko kolekcijos.

Minėtu laiku nedidelė saujelė Alytaus pasienio baro II rajono pasieniečių saugojo priskirtos jiems valstybės sienos (demarkacijos linijos) su lenkais ruožą tarp Uciekos, Norulių bei Trasninko k., Merkinės valsč. Tuo laikotarpiu imperialistinė Lenkija žvangino ginklais prieš mažesnes kaimynes, tuo pačiu ir prieš Lietuvą. Karinio konflikto su Lenkija atveju artimiausia pagalba Lietuvos pasieniečiams buvo II-asis ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulkas, esantis už 40 km Alytaus bei vietiniai šauliai.

Norulių šaulių būrio įkvėpėjas buvo ats. kpt. Povilas Dirkis (g. 1889 m.), Šaulių namų statybos organizavimo sunkią naštą nešė ats. vyr. ltn. Antanas Dubauskas (g. 1901 m.), karinę-šaulišką veiklą puoselėjo būrio vadai: ats. j. ltn. Jonas Sinickas (g. 1908 m.), ats. kpt. Vytautas Narkevičius (g. 1903 m.) bei kt.

Ats. kpt. Povilas Dirkis (1889-1974).

1931 m. vasario 1 d. Alytus pasienio baro 2-ojo rajono viršininku buvo paskirtas ats. kpt. Povilas Dirkis. 1934 m. balandžio 2 d. naujojo pasienio rajono vado P. Dirkio iniciatyva įvyko steigiamasis Norulių šaulių būrio susirinkimas. P. Dirkis skaitė paskaitą „Šaulių idealogija“. Buvo išsakyti Šaulių sąjungos tikslai bei uždaviniai, buvo išrinkta naujai įkurto būrio valdyba bei revizijos komisija. Buvo nutarta mokėti po 10 cnt. šaulio mėnesinio nario mokesčio.

1934 m. gegužės 24 d. šaulių valdybos posėdyje būrio nariais pripažintas gausus 55 šaulių iš Rodukos, Trasninko, Uciekos ir kt. kaimų bei pasieniečių būrys. Jis neužilgo išaugo iki gausaus 100 narių (kt. šaltiniais iki 200 ) būrio. Šauliškoje veikloje pasižymėjo šauliai-pasieniečiai: Zigmas Urbanavičius (g. 1906 m.), Liudas Baublys (g. 1903 m.), Juozas Urbanavičius (g. 1898 m.), Stasys Mugenis (g. 1901 m.), Bolius Muliuolis (g. 1903 m.), Jonas Lukšys (g. 1912 m., 1932 m. gegužės 1 d. lenkų sužeistas), Juozas Volungevičius (g. 1901 m.), Jonas Saveiskis (g. 1903 m.), Petras Valentukevičius (g. 1902 m.), Pranas Janavičius (g. 1898 m.) bei kt. Iš Merkinės būrio į Norulių šaulių būrį perėjo noruliškiai: Julius Čaplikas, s. Juliaus, Leonas Čaplikas, s. Kazio, Eugenijus Sinkevičius, s.Kazio, Vincas Jazukevičius, Adolfas Kielė bei kt. Naująjį  šaulių būrį papildė daug susipratusio, tautiškai nusiteikusio vietinio jaunimo. Visi šauliai aktyviai rinko lėšas Ginklų fondui, šaulių namų statyboms, rėmė Vilniui vaduoti sąjungą, ir t.t. Norulių būrio šauliai posėdžius rengdavo vietinių Norulių ūkininkų sodybose, todėl buvo nutarta pasistatyti savus šaulių namus.

Žinios apie šaulį A.Dubauską, 1935 m. LCVA.

1934 m. liepos 1 d. daug gražių sumanymų turėjusį P. Dirkį Policijos departamento vadovybė iškėlė į Zarasų pasienio barą. Į jo vietą buvo paskirtas ats. vyr. ltn. Antanas Dubauskas. Jis buvo baigęs Rokiškio gimnaziją, o 1921 m. baigęs Lietuvos  Karo mokyklos IV laidą (buvo 2-os kuopos 2-ojo būrio, vėliau raitelių būrio mokiniu ). Iki 1928 m. balandžio 10 d. A. Dubauskas tarnavo Didžiojo Lietuvos Etmono Kunigaikščio Jonušo Radvilos I-ame husarų pulke.

1934 m. lapkričio 22 d. A. Dubauskas buvo priimtas į Lietuvos Šaulių sąjungos Alytaus XIX rinktinės Norulių šaulių būrį kandidatu, o nuo 1935 m. sausio 22 d. tapo šauliu. Pasienio rajono viršininkas pasižadėjo: „priimtas į narius ne vėliau kaip per metus įsigyti šaulišką uniformą, pasiduoti nustatytai šauliams drausmei, mokėti nario mokestį, lankyti būrio šaulių susirinkimus ir karo pamokas, išėjęs ar išbrauktas iš Lietuvos Šaulių Sąjungos narių pasižadu nedėvėti šauliškos uniformos ir dviejų savaičių laiku grąžinti būrio vadovybei ginklą, nario liudijimą, šaulio ženklą ir visa kita, kas priklauso Lietuvos Šaulių Sąjungai. Jei nustatytu laiku Lietuvos Šaulių Sąjungai viso, kas reikia, nesugrąžinsiu, – pasižadu sumokėti pražudyto daikto vertę ir rinktinės valdybos nustatytą man pabaudą pinigais ligi 50 litų”.

Šauliai J.Sinickas su žmona E.Sinickiene. Nuotr. iš G.Lučinsko kolekcijos.

1935 m. sausio 20 d. Norulių šaulių būrio susirinkime buvo išrinkta nauja būrio valdyba. Jos pirmininku buvo išrinktas pasienio policijos II-ojo rajono viršininkas A. Dubauskas, sekretoriumi Antanas Janavičius, iždininku Rokas Čaplikas. Naujai išrinktas šaulių būrio vadas, mokytojas ats. j. ltn. Jonas Sinickas skaitė paskaitą.

1935 m. kovo 17 d. įvyko Norulių moterų šaulių skyriaus susirinkimas. Jo metu skyriaus valdybos pirmininke išrinkta K. Daukšienė, vade Anelė Sinickienė (g. 1910 m.), sekretore Janina Miliauskaitė bei iždininke Marytė Korsakaitė. Skyriuje buvo 24 moterys.

1935 m. kovo 25 d. Alytaus šaulių XIX rinktinė oficialiai patvirtino naujai įsikūrusį Norulių šaulių būrį. Jam suteiktas 44 numeris.

1935 m. birželio 24 d. Norulių šauliai bei II-ojo rajono pasieniečiais dalyvavo Liškiavoje įvykusioje sporto šventėje. Šauliai po šv. Jono atlaidų-mišių rungtyniavo įvairiose sporto šakose. Sporto pratimams vadovavo I-ojo pasienio rajono viršininkas ats. kapitonas Jonas Tinteris (1895-1964). Vyko rungtys: 100 m. bėgimas, šokimas į aukštį bei tolį, granatos metimas, dviratininkų ir raitininkų lenktynės bei šaudymas. Kartu su broliais lietuviais iš okupuotos Lietuvos – iš už Nemuno upės buvo sugiedotas Lietuvos himnas bei kt. lietuviškos dainos. Kiti šauliai Joninių šventę minėjo Norulių k. pas Edvardą Česnulevičių (g. 1887 m.).

Vyčio Kryžiaus kavalierius, šaulys Stasys Vaitkus, 1925 m.

Spalio 16 d. pradėtos šaulių namų statybos. Minėtų metų savaitinis šaulių žurnalas „Trimitas“ apie Norulių šaulių namų statybą rašė: „Šaulių sklype vyko tikras skruzdėlynas. Vieni šauliai akmenis veža, kiti krauna, kasa, valo sklypą. Šauliai pasižadėjo kiek kas gali ligi 1936 m. sausio 1 d. suaukoti pinigus namų statybai“. Statybas vykdė patys šauliai. Joms vadovavo pats pasienio rajono viršininkas A. Dubauskas. Jis, kartu su kt. šauliais aukojo statybai nemaža asmeninių lėšų. Iš A. Dubausko atlyginimo atestato sužinome, kad pasienio rajono vado pagrindinė mėnesinė alga buvo 380 lt., trimetis priedas – 38 lt., už nuosavos susisiekimo priemonės – arklio išlaikymą kompensacija – 80 lt.

1936 m. birželio 7 d. šaulių būrio vado A. Dubausko padėjėju išrinktas Juozas Baublys (g. 1904 m. ), švietimo vadovu Vyčio kryžiaus kavalierius Stasys Vaitkus (g. 1900 m. JAV), iždininku Bronius Čaplikas bei kt. Kilo mediniai, dviejų aukštų, dengti cinkuota skarda Norulių šaulių namai. Juose buvo suprojektuota salė, patalpos pradinei mokyklai, virtuvė, rūbinė ir t. t.

Pasienio policininkai, Merkinė, 1933 m.

1937 m. kovo 20 d. Norulių kaime mirė šaulių būrio namų fundatorius senasis Juozas Valentukevičius (g. 1840 m.). 1934 m. jis kartu su Juze Jazukevičiene Norulių šaulių namams padovanojo 1,5 ha žemės sklypą bei aukojo asmenines pinigines lėšas. Kovo 21 d. velionis, Lietuvos nepriklausomybės kovų rėmėjas, šaulys, iškilmingai buvo palydėtas į paskutinę kelionę.

1936 m. Norulių šaulių būrys surengė 12 įvairių vakarėlių, gautas pelnas buvo skirtas šaulių namams įrengti. Neramumai prie administracijos linijos ties Norulių k. nesiliovė: šių metų birželio 10-15 dienomis lenkų kariniai lėktuvai ne kartą pažeidė Lietuvos oro erdvę.

1937 m. balandžio 15 d. Lietuvos policijos dvisavaitinis žurnalas „Policija“ rašė: „1937 m. kovo 29 d. Alytaus baro pasienio policijos II rajono tarnautojai Norulių šaulių būrio vardu, vadovaujami šaulių būrio vado II raj. viršininko A. Dubausko ir režisuojami to paties rajono vachm. A. Danylos, savo jėgomis suruošė Uciekos pradžios mokykloje viešą vakarą. Buvo suvaidinta patriotiška 3-jų dalių drama „Šauliška meilė“.

1937 m. įsakymu Nr. 10 A. Dubauskas nuo liepos 17 iki rugpjūčio 14 d. pavadavo atostogose buvusį  pasienio policijos baro viršininką Jokūbą Liaudinskį (1904-1941).

1937 m. lapkričio 21 d. įvyko pirmasis vakaras dar ne visiškai užbaigtuose Norulių šaulių namuose.

Norulių šaulių namų pamatų fragmentas, 2017 m. A.Amšiejaus nuotr.

1938 m. kovo 11 d. ankstyvą rytą II-ojo pasienio rajono Trasninko 2-osios pasienio sargybos ruože pasienietis Justas Lukoševičius (g. 1900 m.) mirtinai sužeidė lenkų KOP 23 bataliono 2-os kuopos kareivį Stanislavą Serafiną, neteisėtai pažeidusį demarkacijos liniją bei šaudžiusį į lietuvius sargybinius. Po šios provokacijos Lenkija pareiškė Lietuvai ultimatumą. Lietuva, nenorėdama karinio konflikto, jį priėmė. Po 20 m. pertraukos buvo užmegzti diplomatiniai santykiai su Lenkija. Visuomenė tai vertino kaip lenkų okupuotos sostinės Vilniaus bei Vilniaus krašto išsižadėjimą.

1939 m. vasario 25 d. Norulių šaulių salėje šauliams bei apylinkės gyventojams mokytojas Pranas Žilinskas skaitė paskaitą „Priešcheminė apsauga“, mokytojas J. Kačiulis „Higiena“, mokytojas J. Janulevičius „Lietuvos 20 metų ekonominė ir kultūrinė apžvalga”. Šaulių namų įrengtoje koplytėlėje kas antrą savaitgalį buvo aukojamos šv. Mišios. Šaulių namai tapo pastovi šaulių, vietinių gyventojų susibūrimo, visų valstybinių švenčių, vakarėlių bei pasilinksminimų organizavimo vieta.

Norulių šaulių namų pamatų pylimas, 2017 m. A.Amšiejaus nuotr.

1939 m. birželio 25 d. Šaulių Sąjungos 20-mečio proga Krašto apsaugos ministras Lietuvos Respublikos Prezidento vardu už nuopelnus Lietuvai bei Šaulių sąjungai ats. kapitoną P. Dirkį bei ats. leitenantą Antaną Dubauską apdovanojo Šaulių žvaigždės ordinais. Tais pačiais metais P. Dirkis buvo apdovanotas Latvijos Aizsargų nuopelnų medaliu, carinės Rusijos kariuomenėje buvo gavęs Šv. Anos medalį bei Romanovų dinastijos viešpatavimo 300 m. jubiliejinį medalį.

1939 m. gruodžio 5 d. Policijos departamento vadovybės sprendimu pasienio policijos II rajono viršininkas A. Dubauskas perkeltas į Ukmergės pasienio barą, vėliau į Kauno miesto milicijos rezervo viršininku. 1940 m. lapkričio 2 d. A. Dubauskas iš tarnybos atleistas. Jo tolimesnis likimas nežinomas.

1940 m. sausio 10 d. Norulių šaulių būrio vadu paskirtas Vytautas Narkevičius. 1940 m. vasario 16 d. Norulių šaulių salėje švęsta paskutinė nepriklausomos Lietuvos Tautos šventė. Į iškilmingą posėdį susirinko II rajono viršininkas bei pasieniečiai. Kalbas sakė vachmistras Juozas Rudzinskas, Karolis Stoškus (g. 1904 m.). Po iškilmių visiems nemokamai buvo suvaidintas veikalas „Lietuviai, pabuskim!“

Norulių šaulių vieta, 2017 m. A.Amšiejaus nuotr.

1940 m. liepos 11 d. Lietuvos Šaulių sąjunga, rinktinės bei būriai naujojo „prorusiško“ prezidento Justo Paleckio (1899-1980) paskelbtu aktu likviduoti. Rugpjūčio 14 d. nustojo veikęs Norulių šaulių būrys. Šaulių būrio turtas (tautinės vėliavos, knygynėlis, paveikslai bei kt.) perduoti saugoti Merkinės valsčiaus viršaičiui. Pirmosios sovietinės okupacijos metu Šaulių namai stovėjo nenaudojami, apleisti. Jie nyko ir antrosios sovietinės okupacijos metu. Juose buvo įsikūręs sovietinis praėjūnas Pušečkis. Apie 1946-1947 m. Norulių šaulių namai sudegė. Įtariama, kad juos padegė lietuviai partizanai, kad čia neįsikurtų rusų karinis dalinys

1944 m. balandžio 4 d. Vietinės rinktinės 310-ojo bataliono 2-os kuopos vadas V. Narkevičius Šalčininkų krašte prie Merkinės kaimo (prie Paulavos) kautynėse su lenkų Armija Krajova pateko į nelaisvę ir buvo nužudytas.

J. Sinickas sovietinės okupacijos metu tęsė mokytojo darbą. Sąžiningas pedagogas sovietų buvo persekiojamas, kentė nepriteklių, dažnai buvo priverstas keisti darbovietes. 1987 m. rugsėjo mėn. J. Sinickas mirė ir buvo palaidotas Alytaus miesto kapinėse.

1944 m. liepos mėn. P. Dirkis su šeima pasitraukė į Vakarų Europą, o 1949 m. emigravo į JAV. Šeimyna gyveno Čikagos mieste,  Ilinojaus valstijoje. Savo krašto didis patriotas P. Dirkis labai aktyviai dalyvavo JAV lietuvių emigrantų bendruomenės veikloje. 1955 m. jis įkūrė buvusių Lietuvos policijos tarnautojų klubą „Krivulė“, surinko didesnę dalį atsiminimų knygai „Lietuvos policija įstatymų ir tvarkos tarnyboje“, buvo Čikagos lietuvių šaulių klubo nariu. 1974 m. liepos 7 d. P. Dirkis mirė ir buvo palaidotas Čikagos lietuvių Šv. Kazimiero kapinėse.

Šiandieną medžiais apaugę Norulių šaulių namų pamatai slepia savo istoriją bei paslaptis, kurių daugumos nebeįminsime. Baigiančių išnykti namų aura nebeprikels išblizgintų šaulių aulinių batų garsaus kauškėjimo, prieš pasienio sargybą pertaisomų karabinų spynų girgždesio, generolo Teodoro Daukanto (1884-1960) neįtikėtinų pasakojimų apie tolimas užjūrio šalis, šaulių vakarėlių metu krentančių konfeti bei garsių ovacijų po šventinių vaidinimų.

Šaltiniai ir literatūra:

LCVA. F. 561, ap. 13, b. 199, A. Dubausko asmens pareiškimas.

LCVA. F. 561, ap. 13, b. 199, Žinios apie šaulį.

LCVA. F. 463, ap. 2 , b. 16, A. Dubausko atlyginimo atestatas.

LCVA. F. 463, ap. 2 , b. 16, Telefonograma Nr. 202.

LCVA. F. R-770, ap. 3, b. 744, VRL komisariato raštas.

LCVA. F. R-770, ap. 3, b. 744, Žinių lapas apie A. Dubauską.

LCVA. F. R-770, ap. 3, b. 744, A. Dubausko prašymas.

LCVA. F. R-770, ap. 3, b. 744, l. 112-114, A. Dubausko tarnybos lapas.

Apdovanotieji šaulių žvaigžde. Trimitas. 1939 m. birželio 30 d. Nr. 26, viršelyje.

Balaišis A. Lietuvos valstybės sienos apsaugos karininkai 1918-1940 m. Vilnius, 2007, p. 167-173.

Česnulis V. Varėnos krašto šauliai. Vilnius, 2008, p. 408-422.

Nepriklausomai Lietuvai (red. P. Petrušaitis). Čikaga, 1965, p. 117.

Iš šaulių gyvenimo. Alytus. Trimitas. 1939 m. kovo 9 d. Nr. 10, p. 239.

Iš šaulių gyvenimo. Merkinė. Trimitas. 1939 m. balandžio 14 d. Nr. 15, p. 357.

Iš šaulių gyvenimo. Noruliai. Trimitas. 1935 m. vasario 7 d. Nr. 6, p. 106.

Iš šaulių gyvenimo. Noruliai. Trimitas. 1935 m. gegužės 9 d. Nr. 19, p. 348.

Iš šaulių gyvenimo. Liškiava. Trimitas. 1935 m. liepos 11 d. Nr. 28, p. 517.

Iš šaulių gyvenimo. Noruliai. Trimitas. 1935 m. lapkričio 28 d. Nr. 48, p. 911.

Iš šaulių gyvenimo. Noruliai. Trimitas. 1937 m. kovo 18 d. Nr. 11, p. 260.

Iš šaulių gyvenimo. Noruliai. Trimitas. 1937 m. balandžio 1 d. Nr. 13, p. 310.

Įvykis prie administracinės linijos. Policija. 1938 m. kovo 15 d. Nr. 6, p. 114.

Karininkas ir šaulių būrio vadas Jonas Sinickas. Voruta. 2011 m. sausio 7 d. Nr. 1, p. 10.

Moterų šaulių gyvenimas. Noruliai. Trimitas. 1935 m. kovo 28 d. Nr. 13, p. 234.

Mūsų pusėje skraidė lenkų lėktuvas. Policija. 1936 m. liepos 1 d. Nr. 13, p. 258.

Pašautas pasienio sargybinis. Policija. 1932 m. gegužės 15 d. Nr. 10, viršelyje.

Pasieniečiai gražiai paminėjo Tautos šventę. Noruliai. Policija. 1940 m. kovo 15 d. Nr. 6, viršelyje.

Pasieniečių vakaras Uciekoje. Policija. 1937 m. balandžio 15 d. Nr. 8, p. 159.

Policijos valdininkų keitimasis. Policija. 1939 m. gruodžio 25 d. Nr. 24, p. 456.

Policijos valdininkų pasikeitimai. Policija. 1934 m. liepos 1 d. Nr. 13, p. 216.

Policijos valdininkų pasikeitimai. Paaukštinti. Policija. 1932 m. kovo 15 d. Nr. 6, p. 103.

Šauliai-Ginklų fondo talkininkai. Trimitas. 1935 m. lapkričio 7 d. Nr. 45, p. 830.

Šaulių sąjungos įstatymas. Vyriausybės Žinios. 1935 m. liepos 15 d. Nr. 490, p. 1-2.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas