Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for gruodžio, 2017

Prof. Augustino Voldemaro 75-ųjų mirties metinių paminėjimas Kaune

Daugų pašto istorija

Kazimieras Sčesnulevičius

1915 m. rudenį vokiečiai po sunkių mūšių paėmė Daugus. Jie tuojau atstatė vietos gyventojų ir kariuomenės sunaikintą telefono-telegrafo susisiekimą Alytus–Varėna ir įsteigė karišką pašto įstaigą. Ji buvo pietinėje Daugų miestelio dalyje, netoli Maušo Peskino karčiamos.

Vienintelė telefono atšaka buvo su Kuciškių dvareliu (prie Alovės) ir Baltosios Alovės dvaru bei Korliškių valdiška pasoda, kur gyveno vokiečių kapitonas ir tvarkė trijų urėdijų miškus: Alytaus, Varėnos ir Valkininkų. Skaityti toliau »

Medininkų pilyje – paroda Medininkų motyvai: tarp dabarties ir istorijos

Š. m. gruodžio 15 d., penktadienį, 15 val.  Trakų istorijos muziejaus padalinyje – Medininkų pilyje, atidaroma paroda Medininkų motyvai: tarp dabarties ir istorijos, kurioje bus pristatyta daugiau nei 20 Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos Suaugusiųjų skyriaus 2017 m. vasaros plenero metu sukurtų darbų. Plenero dalyvius svetingai priėmė Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilies skyrius ir VSAT Medininkų pasieniečių mokykla. Skaityti toliau »

Martyno Mažvydo premija skirta senosios raštijos tyrėjui, LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriui dr. Sigitui Narbutui

Dr. Sigitas Narbutas

2017 m. gruodžio 12 d. Kultūros ministerija paskelbė Martyno Mažvydo premijos laureatą. 2017 metų premija skirta literatūros istorikui, vertėjui, bibliografui, LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriui dr. Sigitui Narbutui. Pastarųjų penkerių metų dr. Sigito Narbuto veikla aprėpia platų profesinio, mokslinio bei kultūrinio darbo lauką. Itin svarus jo indėlis į senosios Lietuvos raštijos tyrimus ir jų sklaidą. Gerai žinomi ir puikiai vertinami profesionalūs dr. S. Narbuto Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos literatūros vertimai į lietuvių kalbą iš senosios graikų ir lotynų kalbų. Tarp jų ypatingą vietą užima svarbiausias šio laikotarpio darbas – Alberto Kojalavičiaus-Vijūko veikalo „Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“ vertimas į lietuvių kalbą, šio šaltinio tyrimas ir publikavimas (2015). Lietuvos – senosios ir naujosios – raštijos ir kultūros istorijai bei asmenybėms skirta ir visa kita dr. S. Narbuto mokslinė veikla. 2017 m. jis inicijavo spaudos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje pradininko Pranciškaus Skorinos Prahoje pradėtos leisti „Rusėniškosios Biblijos“ 500 metų jubiliejaus minėjimą Lietuvoje, 2014 m. aktyviai prisidėjo minint Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines. Puikus senosios Lietuvos raštijos išmanymas 2017 m. padėjo dr. S. Narbutui atrasti LDK kultūros ir literatūros tyrėjams iki tol nežinotą evangelikų liuterono kunigo Pauliaus Oderborno lotyniškai sukurtą poemą „Himnas apie seną ir garsią Glebavičių giminę“, išspausdintą Vilniuje 1583 m. Šis atradimas – tarytum dovana 500-osioms Reformacijos metinėms. Skaityti toliau »

1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos taryba priėmė nutarimą, kuriuo buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir kuriuo Lietuva susisieja su Vokietija amžinaisiais ryšiais

1917 12 11 Lietuvos Tarybos pareiškimas dėl Lietuvos valstybingumo

I

Lietuvos Krašto Taryba, krašto ir užsienio lietuvių pripažinta vienintele įgaliota lietuvių tautos atstovybe, remdamasi pripažinta tautų apsisprendimo teise ir 1917 [m.] rugsėjo 18-23 [d.] vykusios lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu, skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniuje ir jos atskyrimą nuo visų valstybinių ryšių, kurie kada nors yra buvę su kitomis tautomis. Skaityti toliau »

Kauno tautinės kultūros centras kviečia prisiminti Advento tradicijas

Puoselėdamas lietuviškas tradicijas Kauno tautinės kultūros centras kasmet organizuoja advento renginių ciklą ir kviečia Kauno miesto bendruomenę dalyvauti.

Adventas (lot. atėjimas) yra rimties, susikaupimo, atgailos laikotarpis. Senieji Kūčių-Kalėdų papročiai atspindi lietuvių tautos savitą pasaulėžiūrą. Mūsų protėviai šį tamsų paros laiką suprato kaip pavojingą, todėl buvo atliekami įvairūs apsauginiai veiksmai, apeigos, turėjusios prišaukti saulę, užtikrinti žmogaus, jo turto apsaugą bei ateinančių metų sėkmę. Šiuolaikinis žmogus stengiasi išsklaidyti advento laikotarpio tamsą įvairiomis lemputėmis, žvakelėmis apšviesdamas savo namus, gatves ir aikštes, skleisdamas gerumą, atjautą, apgaubdamas dėmesiu artimuosius. Skaityti toliau »

Dzūkijos žemės sauja (Tautos vienybės simbolis) – dovana Prezidentui A. Smetonai

Straipsnis skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo 100 m. jubiliejui

Arūnas Amšiejus

Kaip Dantės aras plasnojo į erdves, ryždamas

pasiekti saulę, kaip Prometėjas su

pasišventimu nešė pasauliui šviesos, taip pat

tokiu pasiryžimu varžėsi jaunatvės jėgos

pagarbai mylimam Tautos Vadui

            JSO estafetės komisijos narys P.Lukošiūnas

1934 m. visa lietuvių tauta gyveno ypatinga dvasia. Ji rugsėjo 9-10 dienomis ruošėsi švęsti Tautos Vado Antano Smetonos (1874-1944) 60 m. amžiaus sukakties jubiliejų. Visi lietuviai, nežiūrint nei profesijos, nei užsiėmimo, nei amžiaus, kaip kas moka ar įstengia, ruošėsi tą šventę kuo ypatingiau paminėti: vieni ruošė specialias eisenas, sueigas, kalbas, ruošė įvairias dovanas, atminimo, pašto ženklus, kt. leido knygas. Visi norėjo pažymėti šią reikšmingą datą, skirtą atbudusios Tautos Didžiajam Valstybės Vyrui, visų prietėliui A. Smetonai.

Ano meto jaunimas – naujų iššūkių siekėjas, suprasdamas savo tikslus bei įvertindamas savo jaunatvišką veržlumą, pasiryžo Tautos sąjūdį vainikuoti suruoštomis didžiosiomis estafetėmis-sveikinimais. Skaityti toliau »

Istorijos paveldo konferencija „Jotvingių kraštas“ 2017

2017 m. gruodžio 16 d. Punsko savivaldybės salėje (A. Mickiewicza g. 23) vyks X „Terra Jatwezenorum“ istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ istorijos paveldo metraščio (9 tomo) sutiktuvės.

 Programa (Lenkijos laiku):

  • 8.40 val. – dalyvių registracija
  • 9.00 val. – konferencijos pradžia
  • 9.10 val. – trumpametražio dokumentinio filmo „Punsko parapijai 420“ pristatymas

Skaityti toliau »

Pinigai – geriausi laiko metraštininkai

2017 m. gruodžio 2 d.  Radvilų dvaro Nr.2 Vilijampolėje, Kauno mieste, buvusiuose I. B. Volfo namuose įvyko LDK didžiojo etmono, kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612-1655) 405-ojo gimtadienio metinių minėjimas. Dailininkas Tautvilas Rinkevičius sukūrė keletą vaizdų, menančių Lietuvos istorinį kelią. Kaip teigė menininkas – pasitinkant Lietuvos 100-ąsias atkūrimo metines, kas jeigu ne pinigai yra geriausi laiko metraštininkai? Taigi, matydamas lietuviškumo simbolius – VYTIS ant dukatų ir talerių, parodė kokioje aplinkoje gyveno LDK aukštuomenė. Skaityti toliau »

Pilypo ir Povilo Fridricho Ruigių lietuvių kalbotyros veikalams – 270

2017 metais minime Reformacijos, kurios pradžia – 1517-ieji, 500 metų jubiliejų. Šio visuomeninio, religinio ir kultūrinio judėjimo dėka Renesanso epochoje tautų kalbomis kūrėsi ir plėtojosi raštija. Prūsijos kunigaikštystės, kur XVI a. buvo išspaudintos pirmosios knygos lietuvių kalba, valstybine religija buvo paskelbta liuteronybė. Bažnyčiose pamokslus sakyti bei giedoti buvo privaloma tikinčiųjų gimtosiomis kalbomis. Tai skatino maldų knygų ir religinių raštų lietuvių kalba leidybą.

1544 m. įsikūręs Karaliaučiaus universitetas tapo svarbiu lietuvių evangelikų liuteronų dvasininkų, kartu ir lietuvių raštijos darbuotojų rengimo židiniu. Šio universiteto absolventas  – evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas – Danielius Kleinas 1653 m. išleido pirmąją lietuvių kalbos gramatiką lotynų kalba „Grammatica Lituanica“. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas