Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Dzūkijos žemės sauja (Tautos vienybės simbolis) – dovana Prezidentui A. Smetonai

Straipsnis skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo 100 m. jubiliejui

Arūnas Amšiejus

Kaip Dantės aras plasnojo į erdves, ryždamas

pasiekti saulę, kaip Prometėjas su

pasišventimu nešė pasauliui šviesos, taip pat

tokiu pasiryžimu varžėsi jaunatvės jėgos

pagarbai mylimam Tautos Vadui

            JSO estafetės komisijos narys P.Lukošiūnas

1934 m. visa lietuvių tauta gyveno ypatinga dvasia. Ji rugsėjo 9-10 dienomis ruošėsi švęsti Tautos Vado Antano Smetonos (1874-1944) 60 m. amžiaus sukakties jubiliejų. Visi lietuviai, nežiūrint nei profesijos, nei užsiėmimo, nei amžiaus, kaip kas moka ar įstengia, ruošėsi tą šventę kuo ypatingiau paminėti: vieni ruošė specialias eisenas, sueigas, kalbas, ruošė įvairias dovanas, atminimo, pašto ženklus, kt. leido knygas. Visi norėjo pažymėti šią reikšmingą datą, skirtą atbudusios Tautos Didžiajam Valstybės Vyrui, visų prietėliui A. Smetonai.

Ano meto jaunimas – naujų iššūkių siekėjas, suprasdamas savo tikslus bei įvertindamas savo jaunatvišką veržlumą, pasiryžo Tautos sąjūdį vainikuoti suruoštomis didžiosiomis estafetėmis-sveikinimais.

Smarkiai nariais gausėjanti Lietuvių Tautinės Jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ Sąjunga buvo iškėlusi tikslą – tai laisva Lietuva, vieninga tauta su sava tautiška kultūra ir stipri asmenybė. „JL sąjungos “ įstatų 1 str. skelbė: „Sąjunga telkia lietuvišką jaunuomenę tautiškam darbui, žadina ir stiprina jos tautinę ir valstybinę sąmonę, auklėja jaunuomenę tokią, kad mėgtų šviestis ir mokytis, kad būtų darbšti, blaivi, atspari, drausminga, ryžtinga ir apskritai, kad būtų doro būdo, stiprios dvasios ir sveiko kūno.“

Rugsėjo 8 d.(kiti rugsėjo 9 d.) Lietuvos Jaunalietuvių Sportininkų Organizacijos ( JSO) sportininkai-bėgikai išbėgo iš 11 Lietuvos pakraščių, nešdami saują gimtosios žemės. Šios Tautos vienybės simbolį parodančios dovanos buvo pasemtos bei supiltos į drobinius maišelius. Buvo nešama žemė iš pavergtos Lietuvos sostinės Vilniaus m. Gedimino kalno (žemės sauja slapta nuo lenkų buvo pasemta ir atgabenta per demarkacijos liniją į Skirmuntiškių k.), Palangos, N. Radviliškio, Skuodo, Laižuvos, Žagarės, Pasubačiaus, Smėlinės, Kybartų, Kapčiamiesčio bei iš senosios Dainavos sostinės Merkinės miesto.

Tautos Vado garbei JSO Esafetės Komisija: sėdi iš kairės komisijos narys P.Lukošiūnas, Sąjungos vadas B.Grebliauskas. Stovi iš kairės komisijos pirmininkas A.Butavičius ir komisijos narys E.Racevičius.

1930 m. Merkinėje įsisteigė „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos skyrius. 1934 m. mokytojo Prano Žilinsko, s. Andriaus, bei Rapolo Lekavičiaus pastangomis skyrius buvo atgaivintas. Skyriuje buvo 28 nariai. Minėtais metais jo valdybą sudarė: pirmininkas Leonas Kerulis, s. Jono, vicepirmininkas Pranas Žilinskas, sekretorius Bronius Ramonaitis, iždininkė Stefanija Mačiulskaitė bei knygininkas Petras Jakubauskas, s. Felikso (1910-1944). Šiam Jaunalietuvių skyriui priklausė apylinkės (rajonai) su įsteigtais JSO klubais: aktyvūs Subartonių k. (vadovas mok. Antanas Baranauskas, s. Antano), Samūniškių k.(vadovas Miškų žinybos tarnautojas Leonas Čaplikas), Puvočių (vadovas pradžios mokyklos vedėjas Jonas Janulevičius, Jono, g. 1906 m.), Druskininkų k. bei kt. Merkinės mstl. „Jaunosios Lietuvos“ skyrius jungė 150 JSO sportininkų.

Merkinės „Jaunosios Lietuvos“ skyriaus vadovybei teko garbė pripilti savo krašto žemelės (manoma, kad nuo milžinų krauju aplaistyto pilies kalno), pradėti 8-os šakos bėgimą bei išdėstyti JSO sportininkus savo tėvūnijos tolimesniame estafetės ruože. Kas 2 km buvo įsteigti postai, kuriuose pasikeisdavo bėgikai. Kiekvienas sportininkas 2 km turėjo įveikti ne mažiau kaip per 10 minučių. Baigti distanciją buvo numatyta Pažangos rūmuose (Laisvės al.), Kauno mieste.

Iš visų Lietuvos kraštų sunešta žemė jo Ekselencijai Prezidentui. Rinkinio autorius J.Prapuolenis.

Bėgimas vyko rungtyniškumo principu. Visų 11 estafetės šakų atstumas sudarė 2135 km. Tokio masto ji buvo pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje! Joje dalyvavo apie 1500 jaunųjų sportininkų, iš jų 1064 bėgikai ! Kiekvienoje šakoje buvo po 1 vyr. kontrolierių, kuris motociklu lydėjo estafetę bei vežė spec. krepšyje bėgikų surinktus iš žmonių sveikinimus bei dovanas LR Prezidentui.

Iš visų Lietuvos pakraščių nešama žemė simbolizavo viso krašto prisirišimą prie Tautos Vado, lietuvių tautos praeities laimėjimų priminimą, vieningą tautos pasiryžimą atgauti prarastą sostinę Vilnių bei visų meilę gimtajai žemei.

1934 m. rugsėjo 9 d., sekmadienio rytą apie 9.20 val. Merkinės skyriaus JSO bėgikai startavo iš savo gimtojo valsčiaus centro. Šios šakos šauniausi sportininkai kaip sakalai, vieni kitiems perduodami estafetės ženklą, 116 km skriejo iki numatytų pasikeitimo punktų (pagrindiniai Kaniūkų, Kruonio, Rumšiškių) į laikinąją šalies sostinę Kauną. Rudeniniuose laukuose kvepėjo ką tik nupjautos ražienos, o rasotuose miškuose bei kloniuose bolavo šimtai voratinklių.

18.44 val. į Pažangos rūmus JSO narių buvo atneštas drobinis maišelis su Merkinės žeme. Įvertinus 1 km bėgimo vidutinį greitį, tai buvo 8-as rezultatas. Nedideliu intervalu sulėkė visų likusių šakų su dovanomis bėgikai. Sunešta žemė buvo atskirai supilta į Lietuvos menininko – baldininko Jono Prapuolenio (1900-1980) pagamintą iš medžio talpų rinkinį su Gedimino bokštu „Tautos žemė“. Iš Pažangos Rūmų JSO vadovybė bei Centro Valdybos nariai pajudėjo pas Tautos Šefą A.Smetoną lik Prezidentūros. Čia Tautos Didžiavyriui dovana buvo įteikta.

JSO vadovybė už sportinį ryžtą bei pasiaukojimą visus estafetės dalyvius apdovanojo JSO estafetės ženkleliais bei diplomais.

Iki 1940 m. jaunųjų sportininkų atneštas suvenyras „Tautos žemė“ buvo saugomas LR Prezidentūroje, Kaune (Vilniaus g. 33).

Suvenyras „Tautos žemė“, aut. meninkas J.Prapuolenis. Org. „Jaunoji Lietuva“ sportininkų dovana. Saugoma Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

1940 m. birželio 15 d. apie 23 val. – 00 val. sovietiniams kolaborantams lipant ant kulnų, prezidentas A.Smetona tik su nedideliu asmeninių daiktų lagaminėliu šalia Kybartų mstl. apleido Lietuvą. Naujam „prorusiškam“ Lietuvos prezidentui Justui Paleckiui atėjus į valdžią, dauguma buvusios prezidentūros daiktų buvo perduoti Vytauto Didžiojo kultūros muziejui. Čia jie, kartu ir J. Prapuolenio rankomis pagamintu rinkiniu-dovana susipratusių muziejininkų buvo saugomi bei slepiami nuo sovietų valdžios.

Reikia stebėtis, kad ši iš visų Lietuvos regionų sunešta simbolinė dovana – Tautos vienybės simbolis – buvo išsaugota ir šiandieną yra eksponuojama Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje – istorinėje LR Prezidentūroje veikiančioje parodoje „Prioritetų pasjansas: valstybės ir tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.)”. Ją muziejaus lankytojai galės išvysti iki 2018 m. vasario 1 d.

Literatūra:

Alytaus rajonas. Merkinė. Veiklūs sportininkai. Jaunoji karta. 1934 m. liepos 8 d. Nr. 27, p. 434.

Alytaus rajonas. Samūniškiai. Jaunoji karta. 1934 m. birželio 3 d. Nr. 49, p. 806.

Antanas Smetona. Diena. 1934 m. rugsėjo 9 d. Nr. 36, p. 1.

Bėgimas iš visos Lietuvos į Kauną. Jaunoji karta.1934 m. gegužės 6 d. Nr. 18, p. 289.

2000 km. estafetė pas Tautos Vadą. Jaunoji karta. 1934 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 33, p. 538.

„Jaunosios Lietuvos Sąjungos įstatai“. Jaunoji karta. 1935 m. rugsėjo 29 d. Nr. 39, p. 817-821.

JSO estafetė pas Tautos Vadą. Kūno kultūra ir sveikata. 1934 m. rugsėjo 14 d. Nr. 37, p. 559.

Iškilmės karo muziejuje. Trimitas. 1934 m. rugsėjo 13 d. Nr. 37, p. 730.

Paskutinėmis Nepriklausomybės dienomis Kybartuose. Karys. 1970 m. lapkričio-gruodžio mėn. Nr. 9-10.

Organizacinis gyvenimas. Merkinė. Jaunoji karta. 1934 m. spalio 28 d. Nr. 43, p. 703.

Smarkiai ruošiasi Prezidento jubiliejui. Suvalkietis. 1934 m. rugsėjo 2 d. Nr. 35, p. 1.

Sportas. 2000. Jaunoji karta. 1934 m. rugsėjo 16 d. Nr. 37, p. 605.

1934 m. – Tautos Vado A.Smetonos metai. Jaunoji karta. 1934 m. birželio 10 d. Nr. 23, p. 357.

Tautos vado estafetės metinę sukaktį minint. Jaunoji karta. 1935 m. rugsėjo 8 d. Nr.36, p. 755.

Tautos Vado garbei. Jaunoji karta. 1934 m. rugsėjo 2 d. Nr. 35, p. 562-564.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas