Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for sausio, 2018

Pergamentas su trijų Radvilų parašais

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje restauruotas unikalus dokumentas – pergamentas, išsaugojęs mums trijų garsių Radvilų giminės vyrų parašus. Tai Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo raštas, išduotas Vilniuje 1577 m. vasario 15 d. Dokumentą restauravo aukščiausios kategorijos restauratorė Birutė Giedraitienė. Šiuo raštu Vilniaus vaivada M. Radvila Rudasis patvirtino Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei pardavęs sklypą bažnyčios statybai. Tai viena iš dviejų LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų privilegijų, pasirašytų M. Radvilos Rudojo. Be jo, dokumentą pasirašė abu jo sūnūs: Kristupas ir Mikalojus. Skaityti toliau »

Ar bus įkurta „Daugio Respublika“ ?

Daugų ežero pakrantės gelbėjimo planas: „DAUGIO RESPUBLIKA“

(Šimtmečio idėja Daugų miestui ir visai Lietuvai)

Pačioje Dzūkijos širdyje, nuostabiame Daugų miestelyje, įsikūrusiame prie vieno iš gražiausių Lietuvoje –Didžiulio ežero, šeimininko laukia MILŽINIŠKAS žemės sklypas su beveik 300 metrų pakrantės! Sklypas yra toks didelis, kad sudaro ženklią paties Daugų miestelio dalį ir toks gražus, kad ten galima būtų įkurti net visą… RESPUBLIKĄ! Tikrų tikriausias svajonių žemės lopinėlis. Įdomiausia dalis yra ta, kad šio sklypo savininku (beveik už dyką) galite tapti būtent JŪS! Taip, Jūs teisingai supratote, dar kartą skaityti nereikia – 300 metrų ežero pakrantės, didžiausia pieva, miškelis, maudymosi vietos, iš viso 1,5 hektaro paežerės – visa tai gali priklausyti ir JUMS! Skaityti toliau »

Vasario 16-osios minėjimas sovietinėje Lietuvoje

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo Lietuvos valstybės santvarkos griovimas, jos tradicijų ir simbolių naikinimas. 1940 m. rugsėjo 26 d. panaikinta ir uždrausta Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo – valstybinė šventė, įprasminusi Lietuvos nepriklausomybės idėją. Nors ir uždrausta,  Vasario 16-oji liko gyva visuomenės atmintyje. Jos minėjimai buvo svarbi tautos savimonės dalis, protesto prieš okupacinį režimą išraiška ir viena iš antisovietinio pasipriešinimo formų. Vasario 16-osios minėjimą sovietų valdžia vertino kaip politinį nusikaltimą, minėjimų dalyviai buvo teisiami, įkalinami, šalinami iš mokyklų, kviečiami perspėjamiesiems pokalbiams, tačiau saugumo struktūroms ne visada pavykdavo išaiškinti antisovietinių akcijų dalyvius. Skaityti toliau »

„Mano vieta čia, Lietuvos širdy…“ – mažoji paroda, skirta Adomo Honorio Kirkoro 200 metų jubiliejui paminėti

Adomas Kirkoras

2018 m. sausio 18 – vasario 15 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „Mano vieta čia, Lietuvos širdy…“, skirta kultūros ir mokslo veikėjo, leidėjo, publicisto, archeologo, etnografo, istoriko Adomo Honorio Kirkoro 200 metų jubiliejui paminėti.

Ekspozicijoje pristatomi A. H. Kirkoro istorijos, etnografijos, statistikos, bibliografijos, archeologijos darbai, fiksuojantys besikeičiančios Lietuvos kultūrinį ir etnografinį palikimą, bei dokumentai, atspindintys jo leidybinę veiklą. Galima paminėti ir Adomo Kirkoro laiškus, rašytus Adomui Zavadskiui, Julijonui Ticijui, bei Adomo Zavadskio laišką Kirkorui. Parodą puošia Vilniaus vaizdas (dail. Vincentas Dmachauskas, 1807–1862; Polio Pti litografijos dirbtuvės Paryžiuje). „Šis kūrinys puošė Adomo Honorijaus Kirkoro knygą Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes (Vilnius, 1856). (Iliustracijos lakštas būdavo sulankstomas į keturias dalis ir įklijuojamas prieš antraštinį lapą). Lietuvos atminties institucijose toks pilnas knygos egzempliorius neišliko: tekstas gyvena savo gyvenimą, o  V. Dmachausko iliustracija – savo“ (Reda Griškaitė). Iki gyvenimo pabaigos A. Kirkorą skaudinusi Vilniaus albumo istorija, susijusi su straipsnių, eilių rinkiniu, įteiktu carui Vilniuje, tikintis lengvatų kultūriniame gyvenime. Šį albumą galima pamatyti ekspozicijoje. Skaityti toliau »

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas

Sausio 22 d. Latvijos nacionaliniame archyve Rygoje Lietuvai laikinai perduotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriuo krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestiečiai, kviečiami atvykti ir apsigyventi Lietuvoje. Šis laiškas itin svarbus, nes tai pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame paminėtas Vilnius. Dokumentą, parašytą lotynų kalba,  priėmė Lietuvos vyriausiasis archyvaras dr. Ramojus Kraujelis. Vilniui minint 695-ąjį gimtadienį, Lietuvos dailės muziejus drauge su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4)  vyksiančią parodą „Lietuvos valdovo žodis pasauliui: atveriame mūsų žemę ir valdas kiekvienam geros valios žmogui“. Lietuvos didžiojo kunigaikščio laiškas bus eksponuojamas 2018 m. sausio 24–25 d. Skaityti toliau »

1918 m. vasario 16 d. Nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo eksponavimas

Sausio 21 d. 14 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Signatarų namuose – pirmą kartą visuomenei bus pristatytas prof. Liudo Mažylio Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas 1918 m. vasario 16 d. Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Dokumentas Signatarų namuose bus eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas. Čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 metais legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris. Skaityti toliau »

Atrastas dar vienas Giesmės apie stumbrą autoriaus raštas

In nomine Domini amen. Goniondzas, 1519 06 16. LMAVB RS F1-64

LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje surastas dokumentas, veik prieš 500 metų rašytas, spėtina, vieno iš garsiausių Renesanso literatūros kūrėjų – Mikalojaus Husoviano (*1475–1485 – †po 1533) – ranka. Šį atradimą padarė lenkų istorikas dr. Tomaszas Jaszczołtas. Minimas dokumentas – Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos raštas, išduotas bajorui Janui Slavinskiui dėl pastarojo valdos Palenkės vaivadijoje. Raštas datuotas 1519 m. birželio 16 d., o surašytas ant pergamento ir vaivados antspaudu sutvirtintas Palenkės Goniondze. Jo pabaigoje lotyniškai nurodyta: „Per manus Nicolai hussouusky Notary mp“ („per notaro Mikalojaus Husovskio rankas, [parašyta jo] nuosava ranka“). Šis atradimas Lietuvą trečiąja įrašė į valstybių, kuriose šiandien saugomas M. Husoviano palikimas, sąrašą. Iki šiol autentiškų jo knygų ir rankraščių būta tik Lenkijoje ir Rusijoje. Skaityti toliau »

XVII amžiaus Lietuvos bajoro knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų paroda tęsia kelionę

2018 m. sausio 23 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, įvyks Kazimiero Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų parodos atidarymas. Dalyvaus LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, etnologas ir mokslo istorikas prof. dr. Libertas Klimka.

Europoje garsus XVII a. artilerijos inžinierius-technologas, raketų išradėjas, artilerijos mokslo pradininkas, karininkas, LDK bajoras Kazimieras Simonavičius (apie 1600–po 1651)  Lietuvoje nepakankamai gerai pažįstamas. 1650 m. Amsterdame jo lotyniškai parašytą knygą „Artis magnae artilleriae pars prima“ („Didžiojo artilerijos meno pirmoji dalis“) išleido žymusis olandų spaustuvininkas Janas Jansonijus (Johannes Janssonius; 1588–1664). Skaityti toliau »

Skleidžiamos netiesos priežastis

Algimantas Zolubas

Rašinyje „Vyriausiojo policijos komisaro atgaila už miliciją“ (DELFI.lt 2018 m. sausio 15 d.) Ramūnas Bogdanas greta kitų brandžių minčių teigia: Kada nuodėmės kupra nebeleidžia vaikščioti iškėlus galvą, kada saviškių kaltė maudžia lyg sena žaizda, atimdama ramų miegą, kada suvokiama, jog po savęs kiekvienas palieka vienokį ar kitokį pėdsaką – tuštumą, gėdą ar pasididžiavimą, – tada ateina atgailos metas.

Autorius teiginį, regis, taiko buvusios sovietinės milicijos luomui, konkrečiau – Sauliui Skverneliui. Ir įspėja: Atsargiai su raiteliais, kurie nekreipia dėmesio, ką sutrypė kelyje jie ar jų luomas. Nes kitas sutryptasis galite būti jūs. Skaityti toliau »

Laisvės gynėja Nijolė Sadūnaitė

Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. Laisvės premiją skyrė  laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienai ryškiausių pasipriešinimo sovietiniam režimui simbolių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje Nijolei Sadūnaitei, kuri šių metų liepos mėn. minės savo 80-ąjį jubiliejų.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos ypatingojo archyvo saugomi N. F. Sadūnaitei iškeltų baudžiamųjų bylų, KGB agentūrinės-operatyvinės veiklos ir kt. rašytiniai, vaizdo ir garso dokumentai, Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi rašytiniai dokumentai ir fotonuotraukos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejuje (GAM) saugomos fotonuotraukos.    

Kviečiame apsilankyti

www.archyvai.lt


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas