Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Lietuvos kariuomenės savanoris, šaulys, matininkas Kostas Steigvila (1901-1941)

Arūnas Amšiejus

Iš kairės: Merkinės valsč. felčeris A.Plutulevičius, matininkas K.Steigvila, policijos nuovados viršininkas P.Barzda, banko tarnautojas J.Bakanauskas. Merkinė, 1938 m. Nuotrauka iš A.Antanevičiaus kolekcijos.

1901 m. balandžio 4 d. Panevėžyje vietos miestiečių Teresės Gedminaitės bei Miko Vinco Steigvilos šeimoje gimė būsimas Lietuvos kariuomenės savanoris, šaulys bei ilgametis Merkinės valsčiaus privatus matininkas Kostas Steigvila. Tų pačių metų gegužės 17 d. Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje jis buvo pakrikštytas Šv. Globėjo Konstantino vardu.

Nuo 1919 m. sausio 10 d. K. Steigvila savanoriu tarnavo jaunutėje Lietuvos kariuomenėje – atskirame Panevėžio batalione. Dalyvavo kovose su bolševikais, o vėliau nuo 1919 m. spalio 15 d. iki 1920 m. kovo 7 kovojo prieš bermontininkus.

1920-1922 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų užgrūdintas K. Steigvila lankė bei baigė Matininkų kursus laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune. Jis išklausė 2 metų teorijos kursą, atliko 2 vasaros praktikos darbus, gavo liudijimą apie baigimą matininkų kursų bei apie matininko laipsnio suteikimą.

Merkinės ūkininkų kooperatyvo banko komiteto nariai, apie 1928 m. Sėdi centre – J.Bakanauskas, 2-as iš dešinės K. Steigvila. Nuotrauka iš Lietuvos liaudies buities muziejaus fondų.

1920 metų dienraštis „Lietuva“ skiltyje „Valdžios žinios. Matininkų kursai Kaune“ skelbė: „Yra Žemės Ūkio ir Valstybės Turtų Ministerijos žinioje ir turi savo tikslu prirengti Lietuvai pakankamą skaičių matininkų žemės reformai vykinti. Į kursus priimami jaunikaičiai nuo 16 met. amžiaus, išėjusieji 4 kl. gimnazijos, realinių miesto ir kitų mokyklų. Asmenys, kurie neturi mokyklų liudijimų, bet yra tiek išsilavinę, kad tikisi galės eiti sėkmingai mokslą kursuose, turės laikyti kvotimus iš keturių klasių gimnazijos programa. Nuo mokinių reikalaujama, kad neturėtų užkrečiamų ligų ir didelių fizinių trūkumų. Mergaitės dėl ypatingų matininko tarnybos sąlygų į kursus nepriimamos. Mokslas kursuose neapmokamas ir tęsiasi 2 met. Kursininkai žiemos metu gauna stipendijos po 75 auks. kas mėnuo, o vasaros metu stipendijos padidinamos… Į kursus priimamas aprėžtas mokinių skaičius ir ne daugiau , kaip 40“. Šie kursai Lietuvoje veikė iki 1925 m.(6 laidos). Juos baigė virš 100 Lietuvos matininkų.

Kairėje apačioje su akinukais K.Steigvila. Jam iš dešnės J.Bakanauskas. Apačioje kairėje mokytojas M.Lukošiūnas. Merkinė, apie 1930 m. Nuotrauka iš Juozo Bakanausko šeimos albumo.

1920 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Steigiamajame Seime priimtas Žemės Reformos įvedamasis įstatymas. 1922 m. balandžio 22 d. Lietuvoje įsigalėjo Žemės Reformos įstatymas. Šio įstatymo normos nustatė didžiausią nenusavintos žemės dydį – buvo paliekama iki 80 ha. žemės dvarams, vienuolynams bei bažnyčioms. Žemė buvo imama į fondą. Iš jo dalinama Lietuvos kariuomenės savanoriams, valstiečiams, mažažemiams bei bežemiams. Gautą žemę naujieji šeimininkai galėjo parduoti, įkeisti, dovanoti ir kt.

1924 m. Žemės reformos valdyba „apkarpė“ Merkinės Kryžiaus Išaukštinimo cerkvei priklausančio žemės Kalubiškių palivarke bei šalia Merkinės mstl. sklypus, palikdama jai 80 ha.

Nuo 1922 m. lapkričio mėn. prasidėjo matininko K. Steigvilos tarnybos stažas Lietuvos Žemės Tvarkymo departamente. 1923 m. viduryje Lietuvoje įsigaliojo „Žemės tvarkymo ir matavimo darbams privatiniu būdu vykdyti taisyklės”. Jų 1-asis str. skelbė: „Žmonės, kurie nori žemės tvarkymo ir matavimo darbus privatiniu būdu Lietuvoje vykdyti, turi gauti iš Žemės Tvarkymo ir Matavimo Departamento atatinkamus liudymus“. Privatūs matininkai savo veikloje naudojosi šiomis teisėmis: „Visus ž. ū. reikalams matavimo darbus atlikti ir šių darbų planus gyventojams išduoti. Planus sustatyti pristatymui jų notarams, žemės tvarkymo ir kt. įstaigoms. Kaimų ir miestelių išskirstymo vienkiemiais darbus vykdyti. Miestų ir miestelių matavimo ir planavimo darbus vykdyti.“ Panevėžietis su šeima gyveno bei užsiėmė privačia praktika Merkinės mstl. nuomojamoje sodyboje, šiandieninėje V. Sladkevičiaus g-vėje.

1927 m. Lietuvoje dirbo tik 182 matininkai. Žemės Tvarkymo Departamentas iš savo valdininkų reikalavo punktualumo, darbštumo, sąžiningumo, valstybiškumo (!) ir drausmingumo. 1923 m. Lietuvos matininkų profesinės sąjungos žurnalas „Matininkas“ Nr. 2-3 rašė: „Tarnybos statutas reikalauja sąžiningo pareigų vykdymo. Sąžiningas matininkas reikalui esant naktimis dirba, kad tik visa padirbtų laiku ir kaip reikiant. Administracijos pareiga darbą sekti, prie darbo skatinti ir nesąžiningai atlikusį darbininką bausti. Retas darbas nusiseka be skundų. Geriausia visai atsisakyti nuo dovanų ir geru noru duodamo maisto.“

1929 m. birželio 25 d. K. Steigvila buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (Apd. liudijimo Nr. 3062).

1929 m. pabaigoje Žemės reformos valdyba, remdamasi Žemės reformos įstatymo 70 str. 1 p. paskelbė, kad Merkinės valsč. Ežerynų (netoli Ryliškių k.) dvaras pagal vietos matininko paruoštą planą yra išskirstytas į vienkiemius bei perpavadintas Ežerynų kaimu.

1930 m. Alytaus apskr. dirbo 13 matininkų. Apskritis priklausė Marijampolės Apygardos žemės Tvarkytojo įstaigai. Ši ruošė kaimų skirstymo į viensėdžius, regiono melioravimo-nusausinimo, pievų kultūrinimo bei kt. planus.

1930 m. sausio 29 d. privačiam Merkinės valsčiaus matininkui K. Steigvilai suteiktas metinis leidimas Nr. 790 privačiai vykdyti žemės matavimo darbus.

Ano meto kaimas, pageidaudamas išsiskirstyti į vienkiemius, kaimo sueigos metu turėdavo surašyti ir pateikti prašymą Apygardos žemės tvarkytojui(jei nubalsuodavo virš 1/3 kaimo gyventojų). Prašymai gausėjo, o valdiškų matininkų trūko. Vieno kaimo skirstymo į vienkiemius darbai užtrukdavo iki 2 ar daugiau metų, nes žemė būdavo permatuojama, rūšiuojama bei įvertinama. Turtingesnių valstiečių kaimai, kad nereikėtų laukti savo skirstymo eilės apie 10 metų, galėdavo skirstytis į viensėdžius, pasamdę privatų matininką.

1931 m. K. Steigvilai buvo išduotas leidimas Nr. 1777 verstis privačia matininko praktika. 1935 m. gegužės 27 d. „Vyriausybės Žinios“ paskelbė, kad Žemės reformos valdyba Merkinės valsč. II Mardosavo – Giriškių kaimą po išskirstymo į viensėdžius (vienkiemius) pavadino Giriškių kaimu. Šiandieną išlikęs tik Mardasavo kaimo vardas.

1935 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvoje įsigaliojo naujasis „Žemės tvarkymo įstatymas“. Jo normos įteisino „Prisiekusiojo matininko“ vardą. Šio įstatymo 180 str. skelbė: „Prisiekusiojo matininko vardas gali būti duodamas mokantiems lietuvių kalbą pilnateisiems Lietuvos piliečiams, kurie turi liudijimus, kad išėję atatinkamą žemės matavimo mokslą ir yra dirbę žemės tvarkymo darbą ne mažiau 3 metus.“. Toks asmuo Vyriausybės Žemės Tvarkymo Komisijos posėdyje turėjo prisiekti laikytis, sąžiningai vykdyti žemės tvarkymo ir kt. įstatymų bei sumokėti Valstybės Iždui solidžią 300 litų sumą.

1936 m. balandžio 21 d. Lietuvos Žemės Ūkio Ministras, vadovaudamasis naujuoju Žemės tvarkymo įstatymu, išdavė leidimą Nr. 3283 matininkui K. Steigvilai, gyv. Merkinės mstl. Alytaus apskr. bei suteikė Prisiekusiojo matininko vardą.

1936 m. birželio 28 d. Kostas Steigvila Lietuvos šaulių sąjungos 17-ųjų metinių proga Merkinės šv. Mergelės Marijos į dangų ėmimo bažnyčioje prisiekė ištikimai tarnauti Šaulių sąjungai bei Lietuvai. Šaulius prisaikdino dekanas Andrius Juknevičius (1882-1941). K. Steigvila įsiliejo į XIX Alytaus šaulių rinktinės 21 Merkinės šaulių būrio šeimą. Iki 1940 m. rugpjūčio 27 d.(iki likvidacijos) darbštusis matininkas buvo nuolatinis šaulių valdybos (tarybos) ar kontrolės komisijos narys, būrio iždininkas, atsakingas už būrio finansus. 1937 m. veiklus aukštaitis priklausė XIX Alytaus rinktinės III Merkinės būriui, I skyriui (skyrininkas ats. jaun. leit. Jonas Volungevičius), buvo aktyvus vietos šaulių namų statybos iniciatorius bei fundatorius.

1938 m. kovo 11 d. Merkinės valsčiaus prisiekusysis matininkas K. Steigvila, įvykus pasienio su lenkais incidentui, atliko tiksliuosius matavimus Trasninko kaimo ribose.

1939 m. vasario 16-ąją Merkinės šaulių namuose matininkas K. Steigvila bei kt. aktyvūs nariai skaitė šauliams paskaitą.

1941 m. birželio 22 d. rytą į Lietuvą atūžė Vokietijos – Sovietų Sąjungos karas. Senųjų merkiniškių teigimu, K. Steigvila su žmona tą rytą buvo savo sodybos, šalia Merkinės bažnyčios, kieme. Tuo metu jų vaikai Tadas bei Vytautas buvo išėję pirkti pyragaičių į parduotuvę. Netikėto vokiečių Liuftvafės antskrydžio metu vienas pirmųjų aviacijos sviedinių pataikė į matininko kiemą. Abu Steigvilos (vyras ir žmona) žuvo vietoje. Miestelyje užvirė pragaras, nuo bombų krušos žuvo: iš Česukų k. į šv. pamaldas atėjusi Teresė Kvaraciejienė, merkiniškiai Domininkas Jankevičius, Stanislava Kirliauskaitė, Elena Ramaškevičiūtė, Povilas Sinkevičius bei kt. Daugelis buvo sužeisti. Bombardavimui pasibaigus, matininko šeimos draugas, buvęs Merkinės banko tarnautojas Juozas Bakanauskas (g. 1895 m.) išdraskytus Steigvilų kūnų likučius surinko ir su ašaromis akyse palaidojo miestelio kapinėse.

Iš Aukštaitijos atvykęs Kostas Steigvila per du savo darbo metų dešimtmečius liko ištikimas Lietuvos Šaulių sąjungai, pelnė merkiniškių simpatijas, daugelio buvo gerbiamas bei mylimas. Šiandieną jo atminimą saugo tik garbingiausio amžiaus sulaukę merkiniškiai. 

Literatūra:

Aukštesniosios kultūrtechnikų mokyklos įstatai. Vyriausybės Žinios. 1929 m. balandžio 15 d. Nr. 297, p. 10-11.

Čepas R., Kavaliauskas V. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918-1923). Versmė. 2017 m.

Česnulis V. Varėnos krašto šauliai. Vilnius. 2008, p. 269-317.

Iš mūsų gyvenimo. Žemėtvarka ir Melioracija. 1936 m. lapkričio mėn. Nr. 3, p. 58-59.

Išskirstytų vienasėdžiais kaimų pavadinimų pakeitimas. Vyriausybės Žinios. 1935 m. gegužės 27 d. Nr. 483, p. 4.

Išparceliuotų dvarų pavadinimų pakeitimas kaimais. Vyriausybės Žinios. 1929 m. lapkričio 12 d. Nr. 312, p. 6-8.

Įstatymas apie žemės tvarkomuosius darbus. Laikinosios Vyriausybės žinios. 1919 m. gruodžio 17 d. Nr. 17, p. 1-2.

Laukaitytė R. Lietuvos stačiatikių bažnyčia 1918-1940 m.: kova dėl cerkvių. LII, p. 34.

Lučinskas G. Vermachto nusikaltimai Dzūkijoje 1941 m. birželį. Alytus. 2011, p. 225.

Oficialinis skyrius. Privatūs matininkai. Žemėtvarka ir melioracija. 1930 m. rugsėjo mėn. Nr. 3, p. 63.

Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios Gimimo metrikų aktų knyga 1899-1901 m.

Prisiekusiųjų matininkų sąrašas. Žemėtvarka ir Melioracija. 1939 m. gegužės-birželio mėn., Nr. 3, p. 199.

Privatūs matininkai. Žemėtvarka ir Melioracija. 1931 m. kovo mėn. Nr. 1, p. 119-120.

Rinktinėse ir būriuose. Merkinė. Trimitas. 1933 m. rugpjūčio 24 d. N. 34, p. 677-678.

Tarnavusieji Žemės Tvarkymo Departamente matininkai 1919-1936 m. Žemėtvarka ir Melioracija. 1936 m. gruodžio mėn. Nr. 4, p. 87-90.

Tarvydienė M. E. Žemėtvarkos pagrindai. LŽŪU, 2007, p. 72-81.

Valdžios žinios. Matininkų kursai Kaune. Lietuva. 1920 m. Nr. 133.

Žemės reformos įstatymas. Vyriausybės Žinios. 1922 m. balandžio 3 d. Nr. 83, p. 1-6.

Žemės tvarkymo įstatymas. Vyriausybės Žinios. 1925 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 200, p. 1-10.

Žemės Reformos įvedamasai įstatymas. Vyriausybės Žinios. 1920 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 454, p. 1.

Žemės tvarkymo įstatymas. Vyriausybės Žinios. 1935 m. rugpjūčio 23 d. Nr.494, p.1-14.

Žemės tvarkymo ir matavimo darbams privatiniu būdu vykdyti taisyklės. Vyriausybės žinios. 1923 m. liepos 5 d. Nr. 135, p. 2-3.

Žemės Ūkio žemės įgijimui tvarkyti įstatymas. Vyriausybės Žinios. 1939 m. balandžio 20 d. Nr. 642, p. 283-284.

Žemėtvarkos darbams vykdyti instrukcija. Vyriausybės Žinios. 1928 m. birželio 28 d. Nr. 279, p. 1-20.

Juozo Bakanausko, Stasio Keidūno prisiminimai.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas