Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Lietuvių mokslo draugijos vadovėliai besikuriančiai mokyklai

2018 m. balandžio 23 – gegužės 9 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Vadovėliui parašyti ar bent jau išversti iš svetimos kalbos reikia ne tiek ypatingo talento, kiek darbštumo ir rūpestingumo ir, žinoma, lietuvių kalbos mokėjimo.“ Antanas Smetona.

Lietuvių mokslo draugija, gyvavusi 1907–1940 m., suvaidino didžiulį vaidmenį formuojant lietuvių tautą ir inteligentiją. Draugija nuėjo ilgą kelią – iš pradžių ji telkė išsilavinusius bei savamokslius, mokslą mylinčius ir jį palaikančius asmenis, po to – atsiradus poreikiui – ji ėmėsi mokslinių leidinių bei vadovėlių leidybos, užimdama svarbų barą – aprūpino vadovėliais besikuriančią lietuvišką mokyklą.

Dalis LMD vadovėlių autorių patys dirbo mokykloje, pavyzdžiui, Matas Bagdonas, Kazys Kepalas, Pranas Mašiotas, Jurgis Elisonas; kiti – atvirkščiai, buvo visai nesusiję su mokykla, pavyzdžiui, teisininkai Augustinas Janulaitis, Petras Klimas bei Antanas Smetona. Vadovėlių autoriai, rengėjai, vertėjai neretai tapo ir Lietuvos valstybės kūrėjais. Petras Klimas, Antanas Smetona, Mykolas Biržiška ir, be abejo, pats LMD pirmininkas Jonas Basanavičius (pirmosios vadovėlių leidimo komisijos narys) šiandien žinomi Lietuvos Nepriklausomybės signatarai. Būsimasis signataras Jonas Vailokaitis su broliu Juozu įkūrę finansinę bendrovę ne kartą skolino lėšų vadovėlių leidybai. Kitas signataras – Jokūbas Šernas – prisidėjo platindamas vadovėlius. Signataras Kazys Bizauskas taip pat vertė vadovėlius, vėliau buvo diplomatu, ministru. Žinomais politikais, mokslo bei visuomenės veikėjais tapo vadovėlius vertę Vaclovas Sidzikauskas (diplomatas), Jackus Sondeckis, Viktoras Ruokis (profesorius, akademikas), Viktoras Biržiška (profesorius), Juozas Tonkūnas (profesorius, rektorius bei Švietimo ministras).

1915–1923 m. LMD parengė apie 120 vadovėlių. Daugiausia mokymo priemonių parengė Mykolas Biržiška – 15 (7 literatūros, 4 istorijos, 4 geografijos), Kazys Kepalas išvertė 9 (8 – iš lotynų kalbos ir 1 – iš rusų kalbos), Petras Klimas parašė 7 (3 lietuvių kalbos ir 4 istorijos) vadovėlius, po 6 vadovėlius parengė Antanas Smetona ir Marcelinas Šikšnys, po 5 – Klara Šepetienė ir Motiejus Stankevičius, po 4 – Peliksas Bugailiškis, Pranas Mašiotas, Konstantinas Šakenis.

LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi beveik visi LMD išleisti vadovėliai, o Rankraščių skyriuje gausu medžiagos, susijusios su vadovėlių rengimu, leidyba ir platinimu. Šia paroda siekiama parodyti, kaip net nesusiję su mokykla žmonės aprūpino vadovėliais besikuriančią lietuvišką mokyklą, tokiu būdu stiprindami Lietuvos valstybingumo pamatą bei atverdami kelią į Vasario 16-ąją.

Ligita Mikulėnienė

Komunikacijos skyrius

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas