Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Raitas dzūkas Nepriklausomos Lietuvos pakraščiais

Arūnas Amšiejus

Merkinėje ant tilto. Nuotr. iš Arklio muziejaus fondų.

1935 m. vasaros pradžia Lietuvoje žadėjo daug puikių renginių: Senoji Dainavos sostinė Merkinė ruošėsi pirmajai Lietuvoje Senovės dienai, Jaunosios Lietuvos sąjunga rengėsi švęsti savo šefo prezidento Antano Smetonos vardines, Alytaus miestas – Pradžios mokyklų sporto ir dainų šventę, visi su nekantrumu laukė Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą su „Lituanica II“ ir kt.

Lietuvos Šaulių sąjunga šventiškai ruošėsi sutikti 16-uosius savo gyvavimo metus. Lietuvos žirginio sporto entuziastas, Šaulių sąjungos eksperimentinio teatro narys, Vlado Putvinskio vardo šaulių sporto klubo „Grandtas“ meno dalies vadovas, Jojimo mokyklos mokinys, dzūkelis Vaclovas Pranciškus Smolenskas (1904-1950), vėliau susilietuvinęs savo pavardę į Smalys, su trakėne Luoke ta proga iškėlė sau iššūkį apjoti Nepriklausomą Lietuvą bei aplankyti visus jos pakraščius. Kelionės tikslas buvo pažinti Lietuvą, propaguoti jojimo sportą, meną, rinkti tautosaką, Buvo numatyta per 30 d. įveikti 1500 km. V. Smolenską tokiam neįprastam žygiui paskatino, suteikė kelionei bėrąją Lietuvos kariuomenės žirginio sporto sąjungos pirmininkas, Jojimo mokyklos įkūrėjas, LK kavalerijos kapitonas Antanas Andriūnas (1901-1965).

Antanas Andriūnas. Nuotr. iš leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953, II t.“

1935 m. birželio 3 d., pirmadienį V. Smalys, pasirėdęs šaulio studento uniforma, iš anksto griežtai nustatytu maršrutu Kaunas-Rumšiškės-Kaišiadorys-Kernavė-Giedraičiai-Anykščiai-Pasvalys-Palanga-Klaipėdos kraštas ir kt. Lietuvos pakraščiai pradėjo žygį. Šaulį išlydėjo LK generolas Silvestras Žukauskas (1860-1937), LK husarų pulko vadas, generalinio štabo pulkininkas leitenantas Aloyzas Valušis (1901-1998), LK štabo atstovas majoras P. Žilys, Šaulių Sąjungos atstovas majoras Motiejus Karaša (1895-1979) ir daugelis kt. Išlydėtuvės iš Jojimo mokyklos Kleboniškyje buvo filmuojamos bei gausiai fotografuojamos. V. Smalį iki Rumšiškių k. raiti palydėjo jo prietėlius A. Andriūnas su būriu žirginio sporto entuziastų.

Pati kelionė raiteliui, jo trakėnei buvo ne tik įdomi, bet ekstremali bei varginanti. Lietuvoje kabojo karšti orai. 1935 m. birželio 24 d. politikos, ekonomijos ir kultūros dienraštis „Rytas“ rašė: „šiandien ryto 9 val. prieš saulę termometras rodė 40 laipsnių karščio. Vidurdienį buvo dar karščiau. …“. Liepos 4 d. „Suvalkietis“ rašė, kad š. m. birželio 25 d. apie 13 val. Alytaus m. vėjo neužpučiamose vietose buvo 44 laipsniai karščio.

Žygio metu trakėnė (Rytų Prūsijoje šalia Lietuvos išvesta žirgų veislė) Luokė buvo sunegalavusi. Ji jėgas atgaudinėjo Baltijos jūroje bei 2 dienas ilsėjosi Šakių mieste.

Birželio 30 d. raitelis V. Smalys iš Leipalingio mstl. atjojo į senąją Merkinę. Čia, ant Nemuno tilto, jį pasitiko Merkinės šaulių būrio vadas Feliksas Pempė (1904-1985 ) su šauliais, Merkinės moterų šaulių vadė Stasė Žmuidzinavičienė su šaulėmis, merginų choras bei pulkas merkiniškių. Po visą apylinkę, piliakalnį nuskambėjo dzūkiškos dainos. Vėliau vyko vaišės. Po pusšimčio metų V. Smalio žmona Aleksandra Šalčiūtė savo prisiminimuose apie šį vyro susitikimą rašys, kad gražiausiai raitelis buvo sutiktas Merkinėje ant Nemuno kranto!

1935 m. liepos 2 d. per 30 d. numatytu laiku įveikęs 1500 km V. Smalys bei Luokė Rumšiškių k. sumezgė kelionės mazgą. Šis šaulio raitelio žygis parodė, kad lietuvių širdyse nėra užgesusios senosios žirgų meilės tradicijos, tik reikia jas atgaivinti bei puoselėti. Raitelio kelionės atomazga įvyko Šaulių sporto stovykloje Kleboniškio miške prie Neries upės. Už šį žygį čia herojus Šaulių sąjungos atstovų buvo apdovanotas vardiniu pistoletu bei dovanomis. Vakarais stovyklos laužo siela šaulys V. Smalys dalinosi savo kelionės potyriais bei išgyvenimais, visų džiaugsmais bei rūpesčiais.

Šaulių stovykloje iš žygeivio lūpų galima buvo išgirst istoriją, kai Dzūkuose sutiko šaulį dragūną. Šis labai atvirai prisipažino, kad 1905 m. buvęs „cicilikas“ (socialistas), 1918 m. – savanoris, o dabar šaulys. Savo gyvenime jis verkęs tik tris sykius: kai pirmą kartą gyvenime pamatė lietuvišką kareivį, kai pirmą kartą gavo lietuvišką pinigą bei dabar, kai šaulį V. Smolenską, raitą aplink Lietuvą keliaujantį, sutiko.

Vėliau Utenos m. V. Smalys užsiėmė pedagogine veikla, buvo Utenos apskrities skautų vadas bei tęsė žirgininkystės sporto tradicijas.

1946 m. gegužės mėn. Vaclovas Pranciškus Smolenskas-Smalys savo gimtinėje Lazdijų r. Straigių k. buvo išduotas bei įkalintas NKVD baudėjų. Vėliau jis buvo išvežtas į Vorkutos (Komija) lagerį, kur buvo nukankintas.

Raitelio Vaclovo Smalio žygis, jo įveiktas atstumas buvo įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Tik 2010 m. vasarą šis rekordas buvo pagerintas lietuvaičių, kurie su žemaitukais nujojo iki Juodosios jūros.

Literatūra:

Alytus. 44 laipsniai karščio. Suvalkietis. 1935 m. liepos 4 d. Nr. 27, p. 3.

Gražios iškilmės jojimo mokykloje. Lietuvos aidas. 1935 m. birželio 12 d. Nr. 133, p. 6.

Iš žirginio sporto sąjungos veiklos. Lietuvos aidas. 1935 m. birželio 8 d. Nr. 131, p. 9.

Kaip mes stovyklavom Kleboniškyje. Trimitas. 1935 m. liepos 25 d. Nr. 30, p. 547.

Lietuvos gyventojų genocidas 1944-1947, II tomas. Vilnius,1998, p. 1050.

Navaitis V. Lietuvos rekordų knyga. Žara. 2003, p. 334.

Raitas aplink Lietuvą. Ūkininko patarėjas. 1935 m. birželio 6 d. Nr. 23, p. 14.

Raitas aplink Lietuvą. 1500 kilometrų per mėnesį. Lietuvos aidas. 1935 m. birželio 4 d. Nr. 127, p. 6.

Raitas aplink Lietuvą apjojo per mėnesį. Ūkininko patarėjas. 1935 m. liepos 11 d. Nr. 28, p. 2.

Raitas aplink Lietuvą šaulys. Suvalkietis. 1935 m. liepos 4 d. Nr. 27, p. 3.

Rytdienos oras. Rytas. 1935 m. birželio 24 d. Nr. 141, p. 1.

Sportas. Raitas Nepriklausomos Lietuvos pakraščiais. Trimitas. 1935 m. birželio 3 d. Nr. 23, p. 423-424.

Šaulio Smolensko žygis. Trimitas. 1935 m. liepos 11 d. Nr.28, p. 519-520.

Šaulių sporto stovykla. Trimitas. 1935 m. liepos 11 d. Nr. 28, p. 518-519.

V. Smolenskas iš kelionės aplink Lietuvą sugrįžo. Lietuvos aidas. Nr. 150, p. 4.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas