Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

KAI SŪNŲ IŠLEIDAI

1941 sukilimo zenklasPrieš 77 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Kai sūnų išleidai

Boleslovas Mačionis

Kai sūnų išleidai į laisvės kovas

Ir ašaras nubraukei tyliai –

Pašvaistė ties priemiesčiu plėtės rausva

Ir nešė kulkosvaidžius vyrai.

Tą naktį dangus negesino žvaigždžių,

Aušra nusigandusi švito.

Ir kraujas iš daugelio vyrų širdžių

Nudažė pilkąjį arimą.

Kulkosvaidžiai lojo per dienas naktis,

Nuo salvių aidėj žalias šilas.

Kiekviena gėlė buvo baimės pilna,

Kiekvienas žmogus buvo piktas.

Kai šūvius įsakymas liepė nutraukt,

Pakilo būriai – tarsi žvakės.

Už aušrą ir mėnesį degė skaidriau

Išblyškusių didvyrių akys.

Suguldė jie vyrą prie vyro šalia

Ir vietos visiems neužteko.

Ir tapo velėna žalia kruvina

Pakojy išraustojo kapo.

Ir skausmas sustingdė visų krūtines,

Tik šautuvų tūtos blizgėjo.

Tada takeliu į didvyrių kapus

Pavargus senutė atėjo.

Priėjusi tarė partizanui jaunam:

– Palaukit. Jūs turit dar laiko.

Aš noriu pažvelgt į akis čia vienam,

Kurs buvo brangus mano vaikas.

Sausa ir gyslota, tvirta dar ranka

Ji vartė kiekvieną lavoną.

Ir prijuostė josios nusvirus balta

Nudažė nuo kraujo raudonai.

Karžygiai kalbėjo tyliąją maldą

Ir šautuvus pirštais jie glostė.

Senutė lavonus bučiavo veidan

Nužėrusi smėlį nuo skruostų.

Ir niekas nesakė nei žodžio tada,

Tik saulė į vakarus krypo –

Senutės sausa ir gyslota ranka

Prie kruvino veido prilipo.

Karžygiai pajutę – minutė svarbi,

Pakėlė rankas prie kepurių.

– Norėjau pažvelgt aš į jojo akis,

Bet štai jis akių nebeturi…

1941 m. birželio mėn.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas