Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Merkinės pašto-telefono įstaigos tarnautojas, šaulys, jaunalietuvis Tomas Masaitis (1904-1942)

Arūnas Amšiejus

Tomas Masaitis

1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas (1889-1941) pasirašė potvarkį, kuriuo buvo įkurta Lietuvos pašto valdyba ir visoje šalyje pradėtos steigti pašto įstaigos. Pašto valdybai priklausė paštas, telegrafas, telefonas, o vėliau atsiradus radio tarnybai – radio stočių techninė priežiūra bei abonento mokesčio surinkimo pareiga. 1918 m. gruodžio 11 d. Lietuvos valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“ išspausdino atsišaukimą į Tautą: „Paštų, Telefonų ir Telegrafų valdyba kviečia visus piliečius, be skirtumo lyties, tautos, tikėjimo, tarnavusius paštų, telegrafų ar telefonų įstaigose, taip pat netarnavusius, bet norinčius tarnauti šiose įstaigose, tuojau suteikti apie save žinių.“ 1919 m. Lietuvoje dirbo 95 įvairių lygių pašto įstaigos, o 1939 m. – jau net 1038!

1919 m. gruodžio 26 d. pašto įstaigos pradėjo veikti Alytaus mieste bei kituose didžiausiuose šalies miestuose. Pašto skyriuose buvo priimama paprasta bei apdrausta korespondencija, platinama laikraščių prenumerata. 1919 m. gruodžio 22 d. Susisiekimo ministerija parengė visų jai pavaldžių žinybų struktūrų projektą. Jame buvo siūloma visus Lietuvos paštus vadinti pašto įstaigomis bei priklausomai nuo sudėtingumo ir darbo apimties skirstyti į I-VII rūšies įstaigas. Tokias pat kategorijas buvo planuojama suteikti pašto vadovams ir kt. pašto tarnautojams. 1920 m. gegužės 14 d. LR Prezidentas A. Smetona patvirtino valstybinius Paštų, Telegrafų ir Telefonų Valdybos bei vietinių įstaigų 1252 tarnautojų etatus.

Merkinės pašto įstaiga. Dešinėje – T.Masaitis. Iš A.Antanevičiaus kolekcijos.

Pirmosios Respublikos laikais Alytaus apskritis buvo retai apgyvendinta. Čia vienam paštui aptarnauti vidutiniškai tekdavo 159 kvadratinių kilometrų valsčiaus plotas. Laiškininkams tekdavo gerokai paplušėti. Po 10 metų Alytaus apskrityje situacija pagerėjo: veikė 48 pašto įstaigos (agentūros bei pašto punktai), vietos paštas aptarnaudavo „tik“ 59 kvadratinių kilometrų plotą arba 2893 gyventojus.

Paštui vežioti buvo samdomi vežikai su savo arkliais ir vežimais. Jie keliems mėnesiams ar metams sudarydavo sutartis su pašto įstaiga. Paštui vežioti net buvo skelbiamos varžytinės. Nuo 1925 m. iš Alytaus į Merkinę pašto korespondenciją gabeno Zelenius. Kurį laiką paštas buvo gabenamas žyginiais arkliais, skirtais apvažiuoti Alytaus miestą bei valsčių. Plečiančios savo veiklą, paslaugas šalyje Pašto, telegrafo bei telefono įstaigos nešė didžiulį pelną į valstybės biudžetą.

Merkinės pašto-telefono IV eilės įstaiga Pirmosios Respublikos laikais buvo įsikūrusi mediniame vieno aukšto pastate adresu: Daktaro Bakšio g-vė 13. Jo antrame aukšte gyveno pašto viršininkas su šeima.1923 m. liepos 16 d. Merkinės pašto įstaigoje buvo įvestos piniginės operacijos. Nuo 1928 m. pašto siuntų pristatymas bei paėmimas vyko keturis kart į savaitę, o nuo 1930 m. pradžios – kasdien, išskyrus sekmadienius. Minėtų metų sausio mėnesį pašto agentūra buvo atidaryta Liškiavos mstl. (taip pat Nemunaičio k., Metelių k., Krokialaukio k., Nemaniūnų k.). Nuo 1937 m. visa pašto korespondencija iš Alytaus pradėta vežioti maršrutiniu autobusu.

Jančiauskienė, S.Paulaitienė, J.Paulaitis,T.Masaitis bei Z.Krukonytė. Iš A.Antanevičiaus kolekcijos.

Pašto tarnautojai nešiojo nustatyto pavyzdžio uniformą bei buvo gana dažnai perkeliami iš vienos tarnybos vietos į kitą. Nuo 1928 m. birželio 1 d. iki 1936 m. rugsėjo 7 d. Merkinės pašto įstaigai vadovavo JAV gimęs Feliksas Pempė (1904-1985). 1930 m. šioje valstybinėje įstaigoje valdininke dirbo Zuzana Baužaitė, laisvai samdomu laiškininku, vėliau monteriu dirbo Stasys Sinkevičius, II linijos darbuotoju Antanas Plechavičius (nuo 1929 m), II linijos laiškininku Alfonsas Šarkus, V eilės valdininke buvo Petrė Janulynaitė.1931 m. pašto tarnautojo naštą nešė Balys Vapšys, Stasys Vasiliauskas, J. Žukas, nuo 1932 m. dirbo Vl. Pečiulis, nuo 1933 m. dirbo A. Morkūnas, A. Žala, J. Reichenbachas, J. Leščinskas, J. Jankauskas bei kt.

Merkinės mstl. tuo laimečiu vienas veikliausių, aktyviausių visuomenininkų buvo Merkinės pašto tarnautojas, šaulys, jaunalietuvis Tomas Masaitis.

1904 m. vasario 19 d. Tomas Masaitis gimė Tamošių k. Veliuonos valsč. Kauno apskr. Petro Masaičio bei Apolonijos Stakauskaitės šeimoje, buvo pakrikštytas Veliuonos Vytauto Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. 1926-1927 m. Tomas Masaitis tarnavo Lietuvos kariuomenės 2-ajame artilerijos pulke.

1928 m. kovo 15 d. Susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 37 Tomas Masaitis buvo paskirtas Merkinės pašto tarnybos įstaigon II eilės laiškininku.

1929 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 9, Susisiekimo Ministerijos Valdybos atstovai, lankydamiesi Merkinės pašto tarnybos įstaigoje, už pavyzdingą tvarką ir švarą įstaigoje išreiškė Tomui Masaičiui padėką.

Merkinės pašto korespondencija.

1930 m. liepos 30 d. Tomas Masaitis parašė prašymą priimti jį į besikuriantį LTJ „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos Merkinės skyrių. Neužilgo jis buvo išrinktas šio skyriaus (Nr. 395) pirmininku. Merkinės laiškininkas priklausė Lietuvai Pagražinti draugijai, buvo Raportų knygos bei Vytauto paveikslo sutikimo šventės Merkinės mstl. komiteto nariu. Jis palaikė draugiškus santykius su mokytojais Jonu Paulaičiu (1904-1981), Sofija Paulaitiene (1906-1993), mokytoja Zuzana Krukonyte (g.1906 m.), valsčiaus raštininke Marija Fedotovaite bei kt.

1930 m. spalio 19 d. įvyko „Jaunosios Lietuvos“ Merkinės skyriaus visuotinis susirinkimas, kurio metu skyriaus pirmininkas Tomas Masaitis organizavo vietos jaunimą jungtis į „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą. Pašto tarnautojas Tomas Masaitis naujai įsteigė „Jaunosios Lietuvos“ Merkinės skyrių .

1928 m. liepos 19 d. Tomas Masaitis pradėjo eiti Merkinės šaulių būrio sekretoriaus pareigas, o neužilgo – rugpjūčio 26 d. buvo priimtas į Lietuvos Šaulių sąjungą. Naujasis šaulys aktyviai dalyvavo šauliškos spaudos žurnalo „Trimito“ platinime (jo metinė prenumerata tuo metu kainavo 6 litus), rūpinosi šaulių knygynėliu, įvairiems vietos bendruomenės reikalams aukojo asmenines lėšas. 1929 m. rugpjūčio 12 d. aktyvusis pašto tarnautojas tapo Merkinės šaulių būrio pirmininku. Tų pačių metų lapkričio 12 d. XIX Alytaus šaulių rinktinės vado Antano Petruškevičiaus (1896-1942) įsakymu jam už gerą šaulių būrio raštinės sutvarkymą buvo pareikšta padėka.

1930 m. balandžio 13 d šaulių valdybos posėdyje buvo nutarta statyti Merkinės šaulių būrio namus. Tomas Masaitis buvo išrinktas šių namų statybos komiteto nariu.

1930 m. rugsėjo 21 d. uolusis šaulys buvo vėl išrinktas Merkinės šaulių būrio valdybos pirmininku.

1930 m. lapkričio 1 d. sąžiningas, be gyventojų skundų dirbęs pašto tarnautojas Tomas Masaitis Susisiekimo ministerijos Paštų, Telegrafų ir Telefonų valdybos buvo iškeltas į Kauno centrinį paštą (spalio 20 d. įsakymas Nr. 88). Merkinės mstl. liko jo neįgyvendintos viltys, svajonės bei meilė.

1930 m. Lietuvių tautiško jaunimo „Jaunoji Lietuva“ sąjungos laikraštis „Jaunoji karta“ Nr. 21 rašė: „ Nuo šių metų lapkričio 1 dienos Merkinės skyrius neteko savo vieno nenuilstamo darbininko, skyriaus pirmininko. Tai buvo vienas darbščiausių organizaciniame darbe jaunuolis. Jo pasišventimu buvo šis skyrius įkurtas, jis jam ir pirmininkavo. Nors sunkus darbas buvo šiame tamsiame Dzūkijos kampelyje, bet jis stojo į darbą ir norėjo sukurti gražų, didelį skyrių.“

Iki 1933 m. liepos 25 d. Tomas Masaitis tarnavo Kauno centrinio pašto I vėliau II kategorijos laiškininku. 1935 m. kovo 1 d. Pašto Valdybos Direktoriaus įsakymu Nr.27 jis buvo paskirtas Telšių apskr. Žarėnų pašto viršininku. Jis čia toliau labai aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje, priklausė Telšių šaulių rinktinės XI Žarėnų būriui bei laisvalaikiu užsiiminėjo kooperatine veikla, ūkininkavo. Žarėnų valsčiuje jis už banko paskolą buvo įsigijęs 30 ha ūkį.

1939 m. III Telšių rinktinės šaulys Tomas Masaitis už nuopelnus Lietuvos Šaulių Sąjungai bei Valstybei buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės ordino medaliu.

1941 m. vasario 16 d. Tomas Masaitis Lietuvos Ryšių Valdybos Viršininko įsakymu Nr. 27/K7151 „negalint panaudoti tolimesnėje tarnyboje” iš Pašto tarnybos buvo atleistas. Sovietinė valdžia, nepasitikėjo buvusiu šauliu. Ji netenkino Tomo Masaičio kelių prašymų sugražinti į pašto tarnybą.

Aktas apie T.Masaičio mirtį. LYA.

1941 m. birželio mėn. Tomas Masaitis buvo ištremtas į Sovietų Sąjungos gilumą.

1942 m. kovo 12 d. Tomas Masaitis, neatlaikęs sovietinio GULAGO kančių, žuvo. Jo kapas nežinomas.

Šiuo metu senasis Merkinės pašto įstaigos pastatas yra neišlikęs. Jo vietoje (Dr. Bakšio g. 7), priešais Merkinės šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios pagrindinį fasadą, stovi kitas medinis puošnus pastatas. Jis pokariu buvo atgabentas bei pastatytas vietoje pirmomis Antrojo Pasaulinio karo dienomis sudeginto Merkinės Pašto įstaigos pastato.

Šaltiniai ir literatūra:

LCVA, f. 1016, ap. 1, b. 3252.

LCVA, f. 954, ap. 7, b. 20, l. 102.

LYA, Tomo Masaičio tremties byla Nr. 38057.

Apie vokiečių kariuomenės veikiančios Lietuvoje, jos paštos siuntinių ir mantos praleidimą. Laikiosios Vyriausybės Žinios. 1919 m. gegužės 8 d. Nr. 8, p. 6.

Ar greitai bus išnešiojama pašto korespondencija į kaimus? Paštininkų žodis. 1929 m. gruodžio 5 d. Nr. 12, p. 14.

Atidarytos pašto agentūros. Paštininkų žodis. 1928 m. vasario 15 d. Nr. 2, p. 28-29.

Česnulis V. Varėnos krašto šauliai. Vilnius. 2008, p. 277-284.

Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas. Vyriausybės Žinios. 1921 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 70, p. 5.

Iš Dainavos krašto. Merkinė. Jaunoji karta. 1930 m. lapkričio 15 d. Nr. 21, p. 328.

Iškėlimai. Paštininkų žodis. 1930 m. lapkričio mėn. Nr. 11, p. 23.

Įstatymas apie laikinąjį telegrafo tarifą krašto viduje. Laikinosios Vyriausybės Žinios. 1920 m. kovo 10 d. Nr. 21, p. 4.

Įstatymas apie pašto tarifą susižinoti krašte ir su užsieniu. Laikinosios Vyriausybės žinios. 1920 m. kovo 10 d. Nr. 21, p. 3.

Įstatymas sąlygoms naudotis telefonų tinklu. Vyriausybės Žinios. 1921 m. sausio 19 d. Nr. 55, p. 1.

Įstatymas apie sąlygas naudotis Lietuvos telefono tinklu. Vyriausybės Žinios. 1920 m. kovo 15 d. Nr. 22, p. 1.

Laiškų adresavimas. Lietuvos Aidas. 1928 m. kovo 12 d. Nr. 34, p. 3.

Lietuvos telefonų abonentų sąrašas.1935 m.

Merkinė. Trimitas. 1923 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 150, p. 4.

Merkinė. Sučiupo dolerių mėgėją. Suvalkietis. 1931 m. birželio 28 d. Nr. 26, p. 3.

Padėka. Trimitas. 1929 m. liepos 11 d. Nr. 28, p. 486.

10 metų. Paštininkų žodis. 1928 m. vasario 15 d. Nr. 2, p. 1-10.

Papildomasis oro pašto tarifas siunčiamai į užsienį korespondencijai. Pašto valdybos leidinys. Kaunas. 1936 m.

Pašto įstaigų skaičius Lietuvoje. Pašto pasaulis. 1938 m. kovo mėn. Nr. 3, p. 46.

Pašto susisiekimas pagerėjo. Paštininkų žodis. 1928 m. gegužės 25 d. Nr. 5, p. 19.

Pašto tarifo įstatymas. Vyriausybės Žinios. 1921 m. liepos 20 d. Nr. 68, p. 2.

Pašto valdybos pranešimas. Laikinosios Vyriausybės žinios. 1919 m. liepos 1 d. Nr. 8, p. 8.

Paskutiniu metu įsisteigę nauji „Jaunosios Lietuvos“ skyriai. Jaunoji karta. 1930 m. rugsėjo 15 – spalio 1 d. Nr. 17-18, p. 280.

Paštų, Telegrafų ir Telefonų Valdyba. Laikinosios Vyriausybės Žinios. 1920 m. gegužės 22 d. Nr. 33, p. 15.

Susisiekimo Ministerija. Lietuvos Aidas. 1918 m. gruodžio 12 d. Nr. 155, p. 1.

Telegrafo tarifas. Vyriausybės Žinios. 1922 m. spalio 16 d. Nr. 110, p. 8.

Telegrafo ir telefono tinklas Lietuvoje. Lietuvos Aidas. 1928 m. balandžio 23 d. Nr. 65, p. 6.

Veliuonos Romos katalikų bažnyčios Gimimo aktų 1901-1912 m. knyga (T. Masaičio gimimo akto įrašas).

One Response to “Merkinės pašto-telefono įstaigos tarnautojas, šaulys, jaunalietuvis Tomas Masaitis (1904-1942)”

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas