Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Pirmojo Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklo šimtmetis

1918-ųjų metų pabaigoje, okupacinei Vokietijos administracijai paliekant Lietuvą iškilo būtinybė skubiai organizuoti krašto valdymą. Lapkričio 11 dieną buvo sudaryta pirmoji Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė, pradėtos steigti valstybės institucijos ir įstaigos. Tarp kitų, buvo imtasi organizuoti ir paštą. Pirmasis Paštų, telegrafų ir telefonų valdybos vadovas (juo tapo Benediktas Tomaševičius) buvo paskirtas 1918 metų lapkričio 16 dieną, tačiau iki pat gruodžio pabaigos pašto paslaugas okupuotoje Lietuvos teritorijoje organizavo ir teikė okupacinės vokiečių valdžios pašto valdyba – taip vadinamasis Oberostas (Post Gebiet Ober Ost – Rytų krašto pašto valdyba). Apmokėjimui už pašto paslaugas buvo naudojami Vokietijos 1916 metų laidos pašto ženklai, pažymėti specialiu užspaudu „Postgebiet Ob. Ost.“

Lietuvos atstovai dėjo pastangas, kad vokiečių pašto administracija perduotų Lietuvai okupacijos metais leistus ir skirtus atsiskaityti už pašto siuntimo paslaugas Lietuvos teritorijoje pašto ženklus su specialiu užspaudu Post Gebiet Ob Ost. Buvo tikėtasi, kad jie bus perspausdinti lietuvišku tekstu ir kurį laiką, iki bus pagaminti savi pašto ženklai, bus naudojami pašto korespondencijai apmokėti. Deja, šios viltys nepasiteisino – nepavykus susitarti, vokiečiai kategoriškai atsisakė perduoti iki tol naudotus vokiškus pašto ženklus. 1918 metų gruodžio 24 dieną Vokietijos karinė administracija informavo Lietuvos Vyriausybę, kad nuo gruodžio 26 dienos nutraukia pašto paslaugų teikimą. Iškilo reali grėsmė, kad nuo gruodžio 27 dienos susirašinėjimas paštu Lietuvos teritorijoje nutrūks, kadangi vietinės pašto įstaigos paprasčiausiai neturės pašto apmokėjimo ženklų.

Susiklosčius tokioms aplinkybėms, teko skubiai organizuoti savų pašto ženklų gamybą. Nebuvo nei laiko, nei galimybių surasti dailininką, kuris galėtų parengti būsimųjų pašto ženklų projektus, jau nekalbant apie spaustuvę, kuri galėtų atspausdinti aukštos kokybės, visus reikalavimus atitinkančius pašto ženklus. Todėl buvo pasirinkta nedidelė Vilniuje veikusi M. Kuktos spaustuvė, teikusi spaudos paslaugas besikuriančiai Lietuvos valstybei.

Užsakymas spaustuvei atspausdinti pirmuosius lietuviškus pašto ženklus buvo pateiktas 1918 metų gruodžio 26 dieną. Kadangi ženklai turėjo išeiti į apyvartą jau kitą dieną, jie buvo atspausdinti per naktį, panaudojant tas medžiagas ir priemones, kurios buvo po ranka. Yra žinoma, kad visus darbus, susijusius su pirmųjų lietuviškų pašto ženklų gamyba, atliko spaustuvininkas Juozas Strazdas. Kas buvo ženklų piešinio autorius – iki šiol nenustatyta.

Pašto ženklų kompozicijai J. Strazdas nepanaudojo jokių meninių priemonių – ženklų piešinius sudarė savo nuožiūra iš po ranka buvusių spaustuvinių reikmenų. Kadangi M. Kuktos spaustuvė turėjo menkus spaustuvinių reikmenų išteklius, teko verstis tuo, kas turėta. Ženklų piešinio rėmeliai buvo stačiakampio formos, sukomponuoti iš nedidelių apskritimų, kuriems atspausti buvo panaudota raidė „o“. Kadangi, kaip jau minėta, ženklo piešiniui parengti nebuvo nei tinkamų žmonių, nei laiko, o turimų priemonių pasirinkimas spaustuvėje buvo menkas, vietoj piešinio į pirmųjų ženklų rėmelius J. Strazdas patalpino paprastą įrašą „Lietuvos pašta“, surinktą paprastu knyginiu šriftu. Įrašas sukomponuotas dviem horizontaliomis eilutėmis, tarp kurių buvo patalpinta ženklų vertė: vienu atveju – „ 10 skatikų“ (nr. 1), kitu – „15 skatikų“ (nr. 2). Šie pirmieji du pašto ženklai vadinami Vilniaus pirmąja laida. Jų tiražas – po 5000 vnt. Atspausdinti ant paprasto laikraštinio popieriaus, be vandens ženklų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nedidelėje spaustuvėje trūko raidžių surinkti dvidešimties ženklų lapui, todėl buvo panaudotos tokios raidės, kokios buvo. Pavyzdžiui, pritrūkus raidės „ų“, buvo panaudota apversta „h“ ir „n“ su įkirtimu viršuje. Tad pirmuosiuose ženkluose galima įžvelgti visą eilę įvairių skirtumų.

Vilniaus pirmoji laida buvo išleista per vieną dieną, jos tiražas buvo nedidelis, todėl suprantama, kad atspausdinti ženklai greitai baigėsi. Todėl jau po kelių dienų, 1918 metų gruodžio 28-30 dieną (kai kurie tyrinėtojai nurodo gruodžio 31 d.) buvo atspausdintas naujas tiražas – šį kartą jau 10, 15, 20, 30, 40 ir 50 skatikų vertės. Naujoji laida buvo atspausdinta toje pačioje M. Kutkos spaustuvėje panaudojant tas pačias klišes, ant laikraštinio popieriaus, be vandens ženklų, tik pakeitus verčių skaitmenų šriftą į riebesnį. Ši laida vadinama Vilniaus antrąja laida. Jos ženklų tiražai nurodomi tokie: 10 skatikų vertės (nr. 3) – 15 960 vnt.; 15 sk. (nr. 4) – 16 080 vnt.; 20 sk. (nr. 5) – 23 000 vnt.; 30 sk. (nr. 6) – 20 000 vnt.; 40 sk. (nr. 7) – 13 780 vnt. ir 50 sk. (nr. 8) – 17 700 vnt. Kadangi Vilniaus antroji laida buvo spausdinama toje pačioje M. Kuktos spaustuvėje naudojant tas pačias klišes, jos ženklų piešiniai taip pat turi daug skirtumų.

Paroda „Pirmajam Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklui – 100“ pradedamas parodų ciklas bendru pavadinimu „Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai: 1918-2018 m.“ skirtas pristatyti Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklus. Ši paroda parengta iš žymaus Lietuvos pašto ženklų kolekcininko, Lietuvos filatelistų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Edmundo Liesio rinkinių. Parodoje rodomi pirmieji aštuoni Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai, žinomi kaip Vilniaus pirmoji ir Vilniaus antroji laidos, įvairios jų atmainos, klaidos, ženklų, antspauduotų skirtinguose tuo metu veikusiuose Neprikausomos Lietuvos pašto skyriuose, pavyzdžiai ir pan.

Lietuvos Respublikos Nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 m. vasario 16 d., tačiau faktiniai krašto valdytojai dar buvo vokiečių kariniai ir civiliai organai. Tik 1918 m. gruodžio 24 d. vokiečių administracija pranešė, kad gruodžio 24 d. Ober Osto paštų tarnyba nutraukia pašto aptarnavimą Lietuvos teritorijoje ir paragino Lietuvos valdžios įstaigas perimti pašto tarnybą.

Patys pirmieji Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai – taip vadinama Vilniaus pirmoji laida – buvo atspausdinti Martyno Kuktos spaustuvėje ir išleisti į apyvartą 1918 m. gruodžio 27 d. Ženklai buvo parengti be projekto panaudojant spaustuvėje buvusį šriftą. Ženklų rėmeliams panaudota raidė „o“. Rėmelį sudaro 32 rutuliukai. Ženklo viduryje buvo patalpintas keturių eilučių tekstas.

Ženklai buvo atspausdinti ant gelsvai balto, prastos kokybės laikraštinio popieriaus su medienos priemaišomis. Popierius – be vandens ženklų ir be klijų, linijinė perforacija 11 ½. Pirmąją laidą sudarė du ženklai: Nr. 1- 10 skatikų vertės ir Nr. 2 – 15 skatikų vertės. Abiejų ženklų tiražas – po 5000 vnt. Lapą sudaro 20 ženklų – keturios eilės po penkis ženklus.

Renkant ženklų tekstą trūko raidžių ų žodyje skatikų. Todėl buvo panaudota normali ų (T1) apversta h (T2) ir apversta n (T3) su įkirtimu. Tokiu būdu kiekviename lape yra atitinkamai: T1 – 7 vnt., T2 – 12 vnt., T3 – 1 vnt. Lapų kraštai nebuvo perforuojami, todėl lape iš 20 ženklų pilnai perforuoti tik 6 ženklai. Kiti ženklai, priklausomai nuo jų pozicijos lape, buvo perforuoti iš dalies. Abiejų ženklų lapų struktūra – vienoda. Atspausdinus 10 sk. lapelį ir pakeitus 0 į 5 gavosi 15 sk. klišė.

Dėl spausdinimo netobulumo randame įvairių skirtumų žodžiuose, spausdinimo perforacijos klaidų, kiekvienas ženklas lape yra visai skirtingas.

Vilniaus antroji laida buvo atspausdinta taip pat Martyno Kuktos spaustuvėje Vilniuje ir išleista į apyvartą 1918 m. gruodžio 28-30 d. Spausdinimui buvo panaudotos Vilniaus pirmosios laidos klišės. Palikti tie patys rėmeliai ir tekstas, tik skaitmenys pakeisti riebesniu šriftu. Lapų struktūra ir ženklų charakteristika tokia pati kaip ir Pirmojoje laidoje. Ženklai buvo išleisti 10, 15, 20, 30, 40 ir 50 skatikų verčių.

Paroda „Pirmajam Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklui – 100“ atidaroma š. m. gruodžio 27 dieną, ketvirtadienį, tapačią dieną trijuose miestuose:

10.00 val. – Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filiale, Jotvingių g. 7, Alytus;

12.00 val. – Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filiale, P. Butlerienės 9, Marijampolė;

14.00 val. – Kauno regioniniame valstybės archyve, Maironio g. 28B, Kaune.

Paroda veiks iki 2019 metų sausio 31 dienos.

www.archyvai.lt

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas