Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

BALTASIS RAITELIS (Antanas Juozapavičius)

Raimondas Bebris (Latvija)

24 - Juozapavicius Antanas 1992 Kristopaicio, kav
1-ojo pėstininkų pulko vadas Antanas Juozapavičius. Dailininko Antano Krištopaičio (Šiauliai) akvarelė. 1992 m.

1. DIDVYRIO TILTAS

Ten Lietuvoj, kur per Nemuną sraunų
Permestas tiltas prie pat Alytaus,
Laisvės kovoj nors palaužtas, bet jaunas
Sveikina atvaizdas vyro narsaus!
Puošia jį rūtom ir rožėm mergelės,
Didvyrių motinos šluosto akis…
Tyliai ten piemenio skamba lumzdeliai –
Didvyrį temstant prisimena vis…
Ir pakeleivis ant didvyrio tilto
Sveikina tą Juozapavičių, štai!
Sukalba maldą, nors trumpą, bet šiltą…
Ir kasdienybėn žygiuoja tvirtai!

2. PIEMENĖLIO REGĖJIMAS

Saulėtom pievom tuo ryt
Skriejo daina piemenėlio:
Lietuva, o tėviškėle,
Širdžiai lietuvio brangi tu!
Mylima mano Tėvyne,
Kaip tau tarnauti – pamokyk!..
„Širdį tėvynei aukoki“,
Sakė jam aidas beržyne…
Ošė linksmai medžių lapai,
Džiaugės daina piemenėlio:
Lietuva, o tėviškėle, –
Man artima ligi kapo!

***

Ir staiga žydria padange
Veržias debesys paniurę!..
Piemenėlis išsigandęs
Tolumon į dangų žiūri:
Rausvame ugnies šešėly
Audros apsuptas aplinkui
Baltas raitelis iškėlęs
Žaibo kardą – švitrų ginklą!
Per tamsius dangaus kalnynus,
Per sodybas išblaškytas,
Per dirvas, šilus pamynęs,
Skrieja raitelis į rytus!
Šviečia jam tas kardas kelią,
Įkandint kanopos darda!..
Piemenėlis ranką kelia,
Tyliai mini Dievo vardą…

***

– Bus tai Raitelis Baltasis,
Kurs skrajojo ant girelės, –
Sako piemeniui žilasis
Jo per šimtmetį senelis,
– Jis kaskart per šimtą metų
Vyksta tikrint krašto laisvės.
Jei nelaisvėj šalį mato,
Skelbia priešui mirtį baisią!
Vaikas klausosi, svajoja…
Tyliai aiškina globėjas:
– Didvyriu taps ar šventuoju,
Kas tą reginį regėjo!..
Didžiavyrį ir jo žygį,
Lietuvą kai išvaduosiąs,
Garbins dainos, rašys knygos –
Ir visa tauta didžiuosis!
Šventas Jurgis tave, vaike,
Čia priskyrė prie kilniųjų!..
Tau tėvynę savo reikia
Išvaduot iš svetimųjų!!
Lietuvai pievom kas rytą
Skrieja daina piemenėlio:
Lietuva, o tėviškėle,
Širdžiai lietuvio brangi taip!
Lietuva, tėviške mano,
Viską aš tau paaukosiu –
Širdį, gyvybę tau duosiu –
Svetimo jungo gana mums!!

3. SAPNAS SVETUR

Kai Lietuvoj per sodybas tyliąsias
Klojo mėnulis sidabro šydus,
Jau Juozapavičių tėviškės dvasios
Kankinei Lietuvai meldė pabust.
Siela jaunuolio nerimsta ir blaškos…
Žino jis, – Lietuvai vėliai sunku:
Žengia žiaurus karo dievas per kraštą:
Oras gimtinėj nuo kraujo tvankus…
Vyras suklumpa prieš sąžinės balsą:
Kelkis, – už Lietuvą kautis reikės!
Laisvės kovoj, jau ilgai nebedelsus,
Šimtmečių jungo dvasia išdulkės!
Kelkis kovotojas, laisvės nešėjas:
Mūsų lietuvis vergu nebebus!
Priešais staiga, kairėn skydą uždėjęs, –
Raitelis baltas, didingas, narsus!
– Didvyrio žygiui aš tavo gyvybę
Skyriau, – prabyla, – atminki ilgam!
Žadinki tautą rytojaus galybei –
Kietą, kaip plieną rytojui šviesiam!
Dingo regėjimas. „Širdį aukoju
Lietuvai mano ir garbei tavai!“
Tarė sau didvyris: „Ryt anksti stoju
Laisvai tėvynei tarnaut amžinai!“

4. PASKUTINĖ KOVA

Toji naktis – niauri ir be galo…
Prie Alytaus blaškos Nemunas vis…
Didvyriams kovą likimas jau kala –
Kraujo pašvaistė rytuos žada švist…
„Priešas apsupo mus, nori užklupti“, –
Praneša vadas, – „bet tiltas dar mūs!
Miestą palikim, aušra te jį supa,
Pergalėj juk ir garbės daugiau bus!“
Pats gi galvoja: kaip žiniui – žinovui,
Reikia ardyti mums priešo tikslai!
Skuba kas… raitelis baltas vėl stovi…
Žinnešys kviečia: „Vade, žirgas štai!“
Toji naktis… kaip baigsis, kas žino?
Prie Alytaus blaškos Nemunas vis…
Sodžių prie tilto jau priešai naikina…
Didvyrių kelią jų ginklas karpys?!.
Sujuda tik ką naujokai atėję.
Gatvės dar tyli – dar jokios šviesos…
Nemunas – žilas likimo verpėjas –
Didvyrių pergalę, kovą globos!
Pulkui komanda: „Per tiltą į priekį!“…
Kulkos užgautas jau griūva karys…
Pragaro dvasios sau pokylį tiekia!..
Letenos jų rods ir tiltą prarys!..
Kulkų gauja smarkų vadą sutinka…
Sužeistas bėris!.. suklumpa… aiman!..
Vadas dar šaukia: „Pirmyn!.. narsų ginklą!..“,
Bet… vos ištaręs… nuslysta tiltan!..
Žvalgos kareiviai ir stebis, – padangėj
Raitelis baltas lyg skrieja rytuos!..
Vadas pakilti nuo žemės lyg stengias…
Saulės šviesoj lyg išjoja su juo!..
Gesta jau kraujo pašvaistė nurimus.
Didvyriai priešą pamokė ilgam!
Mylimo vado mirties atminimui
Vėliavą kraujo lenks šventintą jam!
Tikime Lietuvą laisvą per darbą!
Didvyriai amžiais dirvonus jos ars!
Tautą, kur didvyrių atmintį gerbia,
Amžius negąsdins joks priešas, o gerbs.

***

Ošia vis medžiuose lapai.
Piemenys vis tebegano:
Lietuva, tėviške mano,
Tu kiekvienam artima taip!
Dievas patsai tave kūrė!
Didvyriai patys augino!
Lietuva, amžių tėvyne!
Kiek ateities tavin žiūri!!!

Vertė Zigmas Survila

Trimitas. 1939 m. birželio 21 d. Nr. 25, p. 606–607.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas