Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Merkinės stačiatikių kapinės priglaudė Lietuvos savanorį

Arūnas Amšiejus

Ats. plk. ltn. Bronius Bilminas.

Tarpukario Alytaus apskr. Merkinės miestelio istorijoje netrūko tragiškų įvykių. 1933 m. naktį iš liepos mėn. 19 d. į 20 d. čia nusišovė atostogų atvykęs Vilkaviškio pasienio baro I rajono (Vištyčio) viršininkas Bronius Bilminas (Bilmanas). Savižudybės aplinkybės liko neaiškios.

Ano meto spaudoje buvo spėjama, kad savižudybė įvyko dėl „šeimyninių dūmų“. 1933 m. liepos mėn. savaitinis laikraštis „Suvalkietis“ apie velionį rašė: „Tai buvo taktiškas ir geras žmogus, savanoris, patriotas, Vyties kryžiaus kavalierius“. Bronius Bilminas paliko žmoną ir dvi dukras.

Lietuvos kariuomenės karininkas Bronius Bilminas gimė 1898 m. gruodžio 20 d. Jurbarko mieste. Vėliau jis išvyko į carinę Rusiją. Sankt Peterburge baigė 8-ąją gimnaziją, vietos universitete studijavo teisę, baigė caro Nikolajaus vardo karo mokyklą. Prasidėjus I-ajam Pasauliniam karui jis buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, buvo pasiųstas į Vakarų frontą.

Ats. plk. ltn. Broniaus Bilmino laidotuvės.

1918 m. karininkas Bronius Bilminas sugrįžo į Lietuvą, stojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Jis buvo paskirtas I pėstininkų pulko karininku. 1919 m. tapo 3-čio bataliono vadu bei buvo jam suteiktas majoro laipsnis. 1920 m. pabaigoje Broniui Bilminui buvo suteiktas pulkininko-leitenanto laipsnis. Karininkas dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais bei lenkais, ėjo pulko vado pareigas. Bronius Bilminas kovose parodė sumanumą ir drąsą, todėl karinė vadovybė jį apdovanojo Vyties Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu, vėliau Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių bei Nepriklausomybės 10-mečio medaliais. Pasibaigus kovoms su Lietuvos išorės priešais buvo sumažinti kariuomenės daliniai, dalis karininkų, jų tarpe ir Bronius Bilminas, buvo išleisti į atsargą. Karininkas pradėjo tarnybą pasienio policijoje.

„Suvalkietis“, 1933 m.

Broniaus Bilmino laidotuvių Merkinėje organizavimas gulė ant Alytaus pasienio baro II-ojo rajono viršininko, būsimojo Norulių šaulių būrio vado, atsargos kapitono Povilo Dirkio (1889-1974), laikinai ėjusio Alytaus pasienio baro viršininko pareigas, pečių. Merkinės Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios dekanas Kazimieras Ribikauskas (1875-1949), nežiūrint į velionio nuopelnus Lietuvai, kategoriškai atsisakė savižudį laidoti Merkinės parapijos kapinėse. Tada buvo kreiptasi į Merkinės Viešpaties Kryžiaus stačiatikių cerkvės šventiką Leonidą Vorobjovą (1887-1940) su prašymu plk. ltn. Broniaus Bilmino palaikus priimti į jo administruojamas stačiatikių kapines Kauno g-vėje. Šventikas mielai sutiko priimti ir palaidoti kataliką su visomis bažnytinėmis apeigomis.

Merkinės stačiatikių kapinės, 2019 m. A.Amšiejaus nuotr.

1933 m. liepos 22 d., šeštadienį Merkinės stačiatikių cerkvėje iškilmingai, pagal ortodoksų tikėjimą buvo atlaikytos mišios. Po to Merkinės miestelio aikštėje buvo išrikiuotas ginkluotas Alytaus baro pasienio policijos dalinys. Broniaus Bilmino kūnas su visomis kariškomis ceremonijomis, garbės palyda, iš Rinkos aikštės (ji rugsėjo mėn. buvo pervadinta į Dariaus ir Girėno aikštę) buvo palydėtas amžinam poilsiui į paskutinę kelionę, į Merkinės stačiatikių kapinaites. Karstas atgulė ant kalnelio tarp čia palaidotų tarnybą ėjusių carinės Rusijos valdininkų, kitų ano meto tarnautojų bei civilių palaikų.

Šiandieną Lietuvos savanorio Broniaus Bilmino palaidojimo vieta stačiatikių kapinėse yra nenustatyta. Laikas naikina kapus, kaip ir atmintį apie čia atgulusius žmones.

Literatūra:

Kavaliauskas V. Lietuvos karžygiai Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918-1940) A-D. Vilnius, 2008 m., p. 359-360.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. II tomas. Vilnius, 2002 m., p. 180.

Nusišovė pas. polic. v-kas ats. pulkininkas ltn. Bilminas. Suvalkietis. 1933 m. liepos 23 d. Nr. 30, p. 1.

Policijos valdininkų pasikeitimai. Policija. 1933 m. rugsėjo 15 d. Nr. 18, p. 297-298.

Plk. ltn. B. Bilmaną prisiminus. Karys. 1965 m. kovo mėn., Nr. 3, p. 96.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas