Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Vieša paskaita ir parodos pristatymas, skirti Krymo liaudies respublikos 100-osioms metinėms

2019 m. gegužės 15 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, viešą paskaitą „Lietuvos totorių istorinės ir kultūrinės sąsajos su Krymu“ skaitys doc. dr. Galina Miškinienė. Susitikimo metu bus pristatyta bibliotekoje eksponuojama paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (XX a. pr.), skirta Krymo liaudies respublikos 100-osioms metinėms.

Doc. dr. G. Miškinienė paskaitoje atskleis Lietuvos totorių kultūros ištakas Kryme. Temai aptarti remiamasi tarpukario laikotarpio (1920–1939) straipsniais ir kita informacija.

Apgyvendintų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje totorių istorija – ilgesnė nei 600 metų. Manoma, kad jau per pirmuosius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų susidūrimus su Aukso Orda (1238–1239) šiek tiek totorių būrių galėjo likti LDK teritorijoje. Tačiau kryptingas totorių kaip sąjungininkų arba samdinių apgyvendinimas prasidėjo XIV amžiuje.

Per visus tuos šimtmečius totoriai neprarado ryšių su savo istorine tėvyne. Iš istorinių šaltinių sužinome apie Lietuvos totorių keliones į Stambulą, Meką. Taip pat totoriai vykdavo į Krymą, Kazanę ir iš ten parsiveždavo jiems labai svarbios religinės literatūros (Koranų, chamailų ir pan.). Lietuvos totorių kultūrinis gyvenimas labai pagyvėjo tarpukariu (1920–1939). Susikūrusios naujos organizacijos siekė palaikyti draugiškus ryšius su tėvynainiais Rumunijoje, Turkijoje. Tačiau sunkiai pasiekiami tapo Krymo bei Kazanės totoriai. Nepaisant to, tokių žurnalų kaip „Musulmonų gyvenimas“ (1932–1939, T. I–VI), „Islamo apžvalga“ (1930–1937) ir „Totorių metraštis“ (1932, 1935, 1938, t. I–III) puslapiuose nuolat pasirodydavo straipsnių arba informacijos apie tėvynainius, gyvenančius Sovietų Rusijoje. Straipsniai apie tokius intelektualus kaip Ismailas Gasprinskis, Čelebi Džihanas arba apie politinį lyderį Džaferą Seidametą buvo siekiama įkvėpti Lietuvos totorius, paskatinti jų atgimimą.

Paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (XX a. pr.), kurios nuotraukos priklauso privačiai Nizami Ibraimovo kolekcijai, bus eksponuojama iki birželio 7 d.

LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas