Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

ISTORIJA

Šaulei Marijai Putvinskaitei-Žmuidzinavičienei – 140 metų

2017-09-09 Kaune Petrašiūnų kapinėse paminėtos Marijos Putvinskaitės-Žmuidzinavičienės, aktyvios šaulės ir visuomenės veikėjos, 140-osios gimimo metinės, kurias organizavo LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubas.

Marija Žmuidzinavičienė-Putvinskaitė gimė 1877 m. rugsėjo 9 d. Šilo Pavėžupyje 1863 m. sukilėlių Rapolo Putvinskio ir grafaitės Idalijos Broel-Platerytės šeimoje.  Marija   mokėsi Mintaujos mergaičių gimnazijoje. Vėliau Varšuvoje ir Paryžiaus Aukštojoje stomatologijos mokykloje studijavo odontologiją. Nuo 1907 m.  turėjo stomatologijos kabinetą Vilniuje, o po I-ojo pasaulinio karo iki mirties – Kaune. Įsteigus Lietuvos universitetą, kurį laiką dirbo Medicinos fakultete, odontologijos klinikoje. 1909 m. spalio 10 d. ištekėjo už dailininko Antano Žmuidzinavičiaus. Skaityti toliau »

Knygos „Žmogėdros tarnas“ pristatymas Vilniuje

Mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo 30-mečio minėjimas

Lietuvos muziejų kelio renginys Merkinėje

Seimas žengė sveikintiną žingsnį

Algimantas Zolubas

Birželio sukilimo minėjimas Nepriklausomybės aikštėje 2017 06 23. Kalba Vytautas Landsbergis.

1941 m. birželio sukilimo diena – Birželio 23-ioji kaip atmintina 1997 m. liepos 3 d. įrašyta  tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas.

Ką gi minime, į ką atsiremiame? Ar į chaotišką, gal ir neblogą, tačiau neapibrėžtą, manipuliacijoms pasiduodantį, ar turime sukilimą skelbiantį, prieš okupaciją sukilti duotą signalą –  istorinį akcentą? Turime pareiškimą  „Birželio sukilimo deklaravimas“, paskelbtą 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją, kuris ir paskatino Tautą sukilti. Štai jis: Skaityti toliau »

Kaune paminėjo 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines

2017 m. birželio 24 d. Kauno senose kapinėse prie memorialo, skirto 1941 m. birželio 22–28 d. sukilimo aukoms atminti Pėsčiųjų orientacinio žygio „Laisvės kovotojų keliais Kaune“ organizatoriai ir dalyviai su Maidano didvyriais ukrainiečių etno roko grupe „TaRūta“ paminėjo 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines.

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras

Skaityti toliau »

Birželio 23-čioji – LIETUVOS DIDVYRIŲ DIENA

Gintaras Lučinskas

Prieš 76 metus, 1941 m. birželio 22 d., Lietuvoje prasidėjo ginkluotas visuotinis sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Ši tema yra “politiškai” nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius.

Sukilimas truko apie savaitę laiko, jis sutapo su Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo pradžia. Sukilėliai atkūrė savivaldos institucijas.

1941 m. Birželio 22-28 d. sukilimas paneigė sovietų propagandos teiginius, kad Lietuva savo noru 1940 m. įstojo į Sovietų Sąjungą. Toks visuotinis tautos sukilimas buvo vienintelis sovietų pavergtose teritorijose.

Tik nacių okupacija neleido įtvirtinti atkurtos Nepriklausomos valstybės.

Kviečiame paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines Kaune

2017 m. birželio 24 d. (šeštadienį) yra planuojamas tradicinis  pėsčiųjų orientacinis žygis „Laisvės kovotojų keliais Kaune“, skirtas paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines. 

Renginio atidarymas įvyks 9 30 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Per crucem ad astra – Per kryžių į žvaigždes“ – arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kelias

Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!“ – taip 1936 m. apie vyskupą Teofilių Matulionį lietuvių maldininkų grupei pasakė popiežius Pijus XI. 2017 m. birželio 25 d. Vilniaus m. įvyksiančios arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – apeigos vainikuoja dar 1989 m. Kaišiadorių katedros kanauninko, Popiežiaus garbės prelato Stanislovo Kiškio iniciatyva pradėtą arkivyskupo Teofiliaus Matulinio beatifikacijos bylą. Šešiolika metų Rusijos kalėjimuose bei ketveri metai namų arešto Lietuvoje už tai, kad buvo ištikimas Dievui, Bažnyčiai ir žmonėms liudija nepalaužiamą vyskupo Teofiliaus Matulionio valią ginti Katalikų bažnyčią nuo sovietų valdžios pretenzijų ją valdyti ir paversti politinio režimo įrankiu. Skaityti toliau »

1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimui – 76 metai

 Gintaras Lučinskas

Ats. ltn. Benjaminas Meškelis, šaulys, Alytaus miesto 1941 m. sukilėlių būrio organizatorius ir vadas ( nuotr. iki 1938 m.).

Prieš 76 metus, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ši tema yra „politiškai“ nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius. Tačiau čia reikėtų kaltinti ne tiek juos, kiek nepalankias istorines aplinkybes, kai žiaurių okupacijų sąlygomis teko kovoti dėl valstybės išlikimo.

1941 m. birželio 22 d. anksti ryte prasidėjo Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas. Alytus buvo smarkiai bombarduojamas, nes čia buvo dislokuota Raudonosios armijos 3-čio mechanizuoto korpuso 5-os tankų divizijos daug tankų ir buvo įrengtas aerodromas. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas