Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

ISTORIJA

1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimui – 77 metai

 Gintaras Lučinskas

Ats. ltn. Benjaminas Meškelis, šaulys, Alytaus miesto 1941 m. sukilėlių būrio organizatorius ir vadas ( nuotr. iki 1938 m.).

Prieš 77 metus, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ši tema yra „politiškai“ nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius. Tačiau čia reikėtų kaltinti ne tiek juos, kiek nepalankias istorines aplinkybes, kai žiaurių okupacijų sąlygomis teko kovoti dėl valstybės išlikimo.

1941 m. birželio 22 d. anksti ryte prasidėjo Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas. Alytus buvo smarkiai bombarduojamas, nes čia buvo dislokuota Raudonosios armijos 3-čio mechanizuoto korpuso 5-os tankų divizijos daug tankų ir buvo įrengtas aerodromas. Skaityti toliau »

Birželio 14-oji – Gedulo ir Vilties diena

Dailininko Tautvilo Rinkevičiaus plakatas

Raitas dzūkas Nepriklausomos Lietuvos pakraščiais

Arūnas Amšiejus

Merkinėje ant tilto. Nuotr. iš Arklio muziejaus fondų.

1935 m. vasaros pradžia Lietuvoje žadėjo daug puikių renginių: Senoji Dainavos sostinė Merkinė ruošėsi pirmajai Lietuvoje Senovės dienai, Jaunosios Lietuvos sąjunga rengėsi švęsti savo šefo prezidento Antano Smetonos vardines, Alytaus miestas – Pradžios mokyklų sporto ir dainų šventę, visi su nekantrumu laukė Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą su „Lituanica II“ ir kt. Skaityti toliau »

Pėsčiųjų žygis partizanų takais „Kur aukštos pušys lieknos ošė“

Birželio 16 d. Dzūkijos nacionaliniame parke vyks pėsčiųjų žygis partizanų takais, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti „Kur aukštos pušys lieknos ošė“.
Žygiuosime maršrutu: Puvočiai – Dubininkas – Viršurodukis – Trasninkas – Kasčiūnai – Puvočiai.

Starto vieta: Puvočių stovyklavietėje, Merkio ir Grūdos santakoje.
Žygio pradžia: 11 val.
Žygio trukmė: apie 6 val., ilgis 20,5 km.
Būtina išankstinė registracija el. paštu: info@dzukijosparkas.lt
Dalyvio mokestis: puiki nuotaika, nusiteikimas galimiems netikėtumams žygio metu.
Pietumis vaišins žygio organizatoriai, tad reikia turėti savo dubenėlį, šaukštą bei puodelį.

Virtuali paroda „Šaltas 1948-ųjų pavasaris“

Šiemet sukanka 70 metų nuo 1948 m. gegužės 22‒23 d. sovietų valdžios įvykdytos didžiausios Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią į tolimus, atšiauraus klimato SSRS regionus buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. vaikų, apie 16 tūkst. moterų, 5 tūkst. vyresnių nei 60 metų. Nepaisant to, kad didelę dalį tremtinių sudarė moterys, vaikai ir senoliai, operacijai „Vesna“ vykdyti buvo sutelktos neproporcingai didelės pajėgos, kurias sudarė beveik 40 tūkst. pasienio ir vidaus kariuomenės kariškių, valstybės saugumo ir vidaus reikalų ministerijų pareigūnų, sovietinio-partinio aktyvo narių bei stribų. Skaityti toliau »

Pėsčiųjų žygis „Laisvės kovotojų keliais“ Kaune

Kviečiame į pėsčiųjų žygį Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms paminėti

Žygis vyks gegužės 20 d. unikaliame Punios šile. Žygio ilgis 12 km. 
Žygio pradžia 10 val. Punios girininkijoje, Panemuninkų km., Alytaus raj.
Žygio organizatoriai: LGGRTC, KAM, Lietuvos kariuomenė, Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybės.

Savo transportu iš Alytaus iki girininkijos galima vykti taip: iš Naujosios gatvės (130 magistralė) prie Gulbynės ežeriuko sukame į dešinę ir važiuojame tiesiai 11 km. Nemuno gatve – Pramonininkų žiedas, Žaunieriškiai, Praniūnai, Panemuninkai – iki pat kelio pabaigos. Čia paliekame mašinas ir toliau keliaujame pėstute.
Žygio dalyvius iš Alytaus nemokamai veš autobusas – 9.30 val. išvyks iš S. Dariaus ir S. Girėno g. prie Rotušės, atgal važiuos 14 val. nuo Punios girininkijos.
Žygio maršrutas 
Nuo girininkijos sukame į kairę, už 100 metrų – į dešinę, ir 4 km. einame vadinamąja Muravjovo linija. 1863 m. šiuo keliu naudojosi caro armija, gaudydama Punios šile besislapstančius sukilėlius. Vėliau sukame į dešinę link unikalaus Punios draustinio ir dar po 4 km. pasiekiame atstatytą Dainavos apygardos partizanų vadavietę. Šį bunkerį įrengė 1919-1920 m. laisvės kovų dalyvis, Dainavos apygardos vadas Domininkas Jėčys-Ąžuolis. 
Ąžuolio kvietimu 1947 m. balandžio 22-24 d. Punios miške įvyko Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydis, kuriame dalyvavo ir legendinis partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, tuometinis Dainavos apygardos vado pavaduotojas. Skaityti toliau »

Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų kelias

Minint Lietuvos partizanų vado, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo 100-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią dokumentų parodą, kurioje apžvelgė jo dokumentinio paveldo – atsiminimų „Partizanų gretose“– istoriją. Šie atsiminimai yra autentiškas partizanų istorijos šaltinis, kartu ir vienas ryškiausių lietuvių memuarinės literatūros tekstų.

A. Ramanausko-Vanago memuarų pirmosios dalies fotokopijos ir mikrofilmai bei antrosios dalies mašinraščio kopija saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, fondo Nr. 3377, apyrašo Nr. 55 bylose.

A. Ramanausko-Vanago baudžiamąją bylą taip pat peržiūrėti galima čia.

Kviečiame apsilankyti.

A. Anušausko knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ pristatymas

Kovo 23 d. (penktadienį) 16.00 val. Istorinėje Prezidentūroje pristatoma istoriko ir politiko Arvydo Anušausko knyga „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“, kurioje pasakojama apie 1919 m. Lietuvos savanorį Albiną Čiuoderį (1898–1965), beveik du dešimtmečius tarnavusį Lietuvos žvalgyboje ir saugume. Tai buvo tas žmogus, kuris ne tik vadovavo prezidento A.Smetonos apsaugai 1934–1940 metais, bet ir pirmą okupacijos dieną (1940 m. birželio 15 d.) kartu su kitu Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu vedė prezidentą per Lieponos upelį į Vokietiją.
Skaityti toliau »

Kovo 16-oji – Knygnešių diena

Kovo 16-oji Lietuvoje minima kaip Knygnešių diena, kadangi šią dieną 1846-aisiais gimė žymiausias knygnešys Jurgis Bielinis. Šią dieną pagerbiami visi knygnešiai, kurie lietuvių kalbos draudimo metais platino lietuviškas knygas.

Po 1863 metų sukilimo Rusijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių rašmenimis. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės. Vėliau, kai pradėjo eiti laikraščiai, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus.

Knygnešystė tapo istorijos fenomenu. Knygnešiai buvo persekiojami, tremiami ir kankinami.

1904 m. gegužės 7 d. draudimas panaikintas, lietuviškai spaudai lotyniškom raidėm pradėta taikyti tokia pat tvarka kaip kitai spaudai.


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas