Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

ISTORIJA

Kviečiame prisijungti prie pilietinės iniciatyvos ,,Atmintis gyva, nes liudija“

2018 m. pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ Lietuvoje vyks jau vienuoliktą kartą. 

2018 m. pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ inicijuojama sausio 12 dieną, penktadienį. Visas ugdymo įstaigas, institucijas, organizacijas ir gyventojus kviečiame jungtis prie šios kilnios iniciatyvos.

Kviečiame sausio 12 d. (penktadienį) (8.00–8.10 val.) ties lango viduriu uždegti žvakutę, kuri simbolizuoja gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę. Skaityti toliau »

Dokumentinio filmo „Nepaprasta auka“ pristatymas

2018 m. sausio 1 d. Lietuvos vėliavos diena minėjimas Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje Kaune

Prof. Augustino Voldemaro 75-ųjų mirties metinių paminėjimas Kaune

Daugų pašto istorija

Kazimieras Sčesnulevičius

1915 m. rudenį vokiečiai po sunkių mūšių paėmė Daugus. Jie tuojau atstatė vietos gyventojų ir kariuomenės sunaikintą telefono-telegrafo susisiekimą Alytus–Varėna ir įsteigė karišką pašto įstaigą. Ji buvo pietinėje Daugų miestelio dalyje, netoli Maušo Peskino karčiamos.

Vienintelė telefono atšaka buvo su Kuciškių dvareliu (prie Alovės) ir Baltosios Alovės dvaru bei Korliškių valdiška pasoda, kur gyveno vokiečių kapitonas ir tvarkė trijų urėdijų miškus: Alytaus, Varėnos ir Valkininkų. Skaityti toliau »

Dzūkijos žemės sauja (Tautos vienybės simbolis) – dovana Prezidentui A. Smetonai

Straipsnis skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo 100 m. jubiliejui

Arūnas Amšiejus

Kaip Dantės aras plasnojo į erdves, ryždamas

pasiekti saulę, kaip Prometėjas su

pasišventimu nešė pasauliui šviesos, taip pat

tokiu pasiryžimu varžėsi jaunatvės jėgos

pagarbai mylimam Tautos Vadui

            JSO estafetės komisijos narys P.Lukošiūnas

1934 m. visa lietuvių tauta gyveno ypatinga dvasia. Ji rugsėjo 9-10 dienomis ruošėsi švęsti Tautos Vado Antano Smetonos (1874-1944) 60 m. amžiaus sukakties jubiliejų. Visi lietuviai, nežiūrint nei profesijos, nei užsiėmimo, nei amžiaus, kaip kas moka ar įstengia, ruošėsi tą šventę kuo ypatingiau paminėti: vieni ruošė specialias eisenas, sueigas, kalbas, ruošė įvairias dovanas, atminimo, pašto ženklus, kt. leido knygas. Visi norėjo pažymėti šią reikšmingą datą, skirtą atbudusios Tautos Didžiajam Valstybės Vyrui, visų prietėliui A. Smetonai.

Ano meto jaunimas – naujų iššūkių siekėjas, suprasdamas savo tikslus bei įvertindamas savo jaunatvišką veržlumą, pasiryžo Tautos sąjūdį vainikuoti suruoštomis didžiosiomis estafetėmis-sveikinimais. Skaityti toliau »

Adolfo Ramanausko – Vanago 60-ųjų žūties metinių minėjimas

Norulių šaulių būrys (1934-1940)

Arūnas Amšiejus

Mes visi vienoj sargyboj buvom

Ir budėsim , kol tauta gyvens.

Geležiniai turim būti nūdien

Nuo Ančios pakrančių lig Lėvens.

„Mūsų sargyba“, Sirijos Gira. 1935 m.

Norulių būrio šauliai, 1934 07 12. Nuotr. iš G.Lučinsko kolekcijos.

Nedaugelis žino Alytaus XIX šaulių rinktinės Norulių šaulių būrio istoriją. XX a. 3-4 dešimtmetyje Alytaus apskr. Merkinės valsč. Norulių kaimas, išsikerojęs tarp Pašilingės bei Rodukos kaimų, buvo Lietuvos placdarmas kairiajame Merkio upės krante su Lenkija. 1937-1945 m. Norulių kaimo pakraštyje, prie kelio į Druskininkus, prie smiltingojo Stravėlių kalno stovėjo prašmatnūs Norulių šaulių namai. Jie buvo kultūrinis – patriotinis šio lietuviškos žemės lopinėlio pademarklinije židinys. Skaityti toliau »

Istorijos pamokos Kauno tvirtovės IV forte

2017 m. spalio 21 d.  Kauno  IV forte (Kauno miestas, Plytinės g. 15) vyko asociacijos „Kauno tvirtovė“ sezoninės veiklos šventės uždarymas. Šventės metu rikiavosi asociacijos įgulos, buvo keliamos Lietuvos valstybinė, Kauno miesto bei asociacijos vėliavos.  Po to prof. Jonas Vaičenonis, prof. Arimantas Dumčius, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas ir kiti švečiai tarė sveikinimo žodžius renginio organizatoriams.  Kauno IV-ojo forto visuomeninis komendantas A. Steponenko pristatė istorinių nuotraukų ir kitų socialinių artefaktų parodą.  Architektas- dailininkas J. Lukšė pristatė savo parodą Kauno tvirtovė piešiniuose. Prof. V. Rakutis renginio dalyvius supažindino su Kauno IV forto istoriją, pristatė kokie buvo atlikti darbai forto teritorijoje, kokie yra informaciniai stendai bei kokie galimi ateities planai.  Renginio pabaigoje vyko vaišės „Tvirtovės užkandžiai“ — šventės dalyviai buvo vaišinami koše ir, žolelių surinktų forto teritorijoje, arbata.   Skaityti toliau »

Generolo Tado Kosciuškos (1746-1817) 200-ųjų mirties metinių paminėjimas Kaune

2017 m. spalio 14 d. Istorinėje Kauno pilies teritorijoje ir Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje vyko renginys, skirtas paminėti Tado Kosciuškos 200-ąsias mirties metines.  Renginyje dalyvavo LR Seimo narys Kazys Starkevičius, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminties rūmų, Kauno apskrities Bajorų draugijos, Šv. Adalberto-Lietuvos didžiosios kunigaikštystės-riterių ordino, Jotvingių  Kryžiaus riterių ordino, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos, užsienio karo klubų nariai, Kauno pavieto laisvieji šauliai, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos bei kitų visuomeninių organizacijų atstovai ir svečiai. Nemažai jų buvo pasipuošę  XVIII a. pab. – XIX a. pr. karine ekipuote. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas