Gintarinė svajonė

1941 m. Birželio 22-28 d. sukilimas

Gintaras Lučinskas

Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 22 d., Lietuvoje prasidėjo ginkluotas visuotinis sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Ši tema yra “politiškai” nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius.

Sukilimas truko apie savaitę laiko, jis sutapo su Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo pradžia. Sukilėliai atkūrė savivaldos institucijas.

1941 m. Birželio 22-28 d. sukilimas paneigė sovietų propagandos teiginius, kad Lietuva savo noru 1940 m. įstojo į Sovietų Sąjungą. Toks visuotinis tautos sukilimas buvo vienintelis sovietų pavergtose teritorijose.

Tik nacių okupacija neleido įtvirtinti atkurtos Nepriklausomos valstybės.

Dim. plk. ltn. Juozas Krakauskas

Tai įvyko 1941 m. birželio 23 d. (antrąją karo dieną), vadovaujant ltn. J. Krakauskui. Bet apie tai – vėliau. Dabar nors trumpai prisiminkime anksčiau Lietuvoje buvusius įvykius.

1939 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. didieji galvažudžiai (Vokietija ir TSRS) vienas kitam pardavė ir pirko Baltijos valstybes, kad už poros metų patys susigriebtų už gerklių. 1940 m. birželio 15 d. TSRS galutinai okupavo Lietuvą.

Tautiniai ženklai keičiami į sovietinius, Lietuvos kariuomenė reorganizuojama į Liaudies kariuomenę, o 1940 08 30 pervedama į Raudonosios armijos 29-ąjį korpusą. (Įsakymas Nr. 1. 1940 08 30. Kaunas. Pasirašo: div. gen. Vitkauskas, kom. brig. Cariov.) Karininkai ir kareivai, kurie dar nebuvo atleisti ir areštuoti, tampa raudonarmiečiais.

Aš, autorius, 1940-1941 m. tarnavau 297-ajame pulke, kurio vadas – gen. št. plk. Adolfas Urbšas (Karo akad. baigęs Čekoslovakijoje), žvalgų kuopos vadu. Skaityti toliau »

 Gintaras Lučinskas

Ats. ltn. Benjaminas Meškelis, šaulys, Alytaus miesto 1941 m. sukilėlių būrio organizatorius ir vadas ( nuotr. iki 1938 m.).

Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ši tema yra „politiškai“ nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius. Tačiau čia reikėtų kaltinti ne tiek juos, kiek nepalankias istorines aplinkybes, kai žiaurių okupacijų sąlygomis teko kovoti dėl valstybės išlikimo.

1941 m. birželio 22 d. anksti ryte prasidėjo Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas. Alytus buvo smarkiai bombarduojamas, nes čia buvo dislokuota Raudonosios armijos 3-čio mechanizuoto korpuso 5-os tankų divizijos daug tankų ir buvo įrengtas aerodromas. Skaityti toliau »

Alytus, gyvai jausdama kasdieninio gyvenimo pulsą, nepraleidžia nepaminėjęs nė vieno žymesnio įvykio, turinčio ryšio su mūsų tauta ir jos pergyvenimais. Alytaus visuomenė rado gyvą reikalą paminėti 21–22 dienas, kaip mums lietuviams ypatingai svarbias ir reikšmingas.

VI. 21 d., Savitarpinės Pagalbos Dieną, 10 val. Alytaus miesto bažnyčioje už išvežtuosius buvo atlaikytos iškilmingos pamaldos ir vietos kleb. kun. Šalčiaus pasakytas tai dienai pritaikintas pamokslas. Po pietų, 17 val. miesto parko paviljone įvyko iškilmingas posėdis, kuriame dalyvavo visų įstaigų viršininkai, vietos vok. įgulos v-kas maj. Rosenkranz, komendantas, kiti vokiečių karinės civilinės valdžios atstovai ir gausinga Alytaus miesto ir apylinkės visuomenė. Skaityti toliau »

Prieš 80 metų Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Pogrindinė „Geležinio Vilko“ organizacija Alytaus apskrityje (1940-1941)

Gintaras Lučinskas

Lietuviai nuo seno sakydavo: „Nuo bado, maro, ugnies ir karo gelbėk mus, Viešpatie!” Tačiau, kai Sovietų Sąjunga 1940 m. birželio 15 d. okupavo Lietuvą, jie pradėjo laukti karo. Atrodė, tik karas gali padėti nusikratyti sovietinės okupacijos, atgauti Nepriklausomybę ir sustabdyti okupantų pradėtą lietuvių tautos masinį naikinimą. Vokietija tuo metu buvo vienintelė Europos valstybė, pajėgi kariauti su Sovietų Sąjunga. Manyta, kad tokios dvi sistemos, kaip nacių ir bolševikų, negali ilgai viena kitos pakęsti, nes tai iš esmės nesutaikomos priešės. Skaityti toliau »

Povilas Dirkis

Birželio 23 dieną Sovietų Sąjungos liaudies komisaras užsienio reikalams Molotovas pats pirmas puolė lietuvių sukilimą per Maskvos radiją. Įtūžęs jis grasino Lietuvos fašistams. Tačiau tas neapgalvotas Molotovo puolimas lietuvių neišgąsdino, tik visam pasauliui išreklamavo sukilimo faktą. Po poros dienų jis susigriebė taisyti padarytą klaidą. Per savo padėjėją Lozovskį spaudoje paaiškino, kad jo puolimas buvo klaidingai suprastas, ir kad lietuviai savo sukilimą buvo nukreipę ne prieš bolševikus, bet prieš vokiečius. Skaityti toliau »

Prieš 80 metų Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

„Trejetukų“ kova su bolševikiniu teroru

V. Trumpa

Tik tas, kas pats išgyveno bolševikinio teroro laikus, gali suprasti, koks sunkus buvo kiekvienas antikomunistinis veikimas. Baimė yra svarbiausias tos šėtoniškos santvarkos ramstis. Jau nuo pat bolševikinės okupacijos pradžios valdžia ne tik neslėpė, kad kiekvienas žmogaus žingsnis yra sekamas, bet dar dirbtinu būdu stengėsi gyventojus suterorizuoti ir sukelti nepasitikėjimą vienų kitais. Dėl to ne tik tarp nepažįstamų, bet dažnai ir tarp draugų viešpatavo didelis nepasitikėjimas. Vienas iš daugelio bolševikinių laikų anekdotų gerai apibūdina buvusią padėtį. Susitikus dviem pažįstamiems žydams ir vienam jų paklausus, kas naujo, kitas tuojau sako: „Tik nekalbėkime apie politiką, nes iš tikrųjų vienas iš mūsų provokatorius“. Skaityti toliau »

Prieš 80 metų Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

184 ŠD atsipalaidavimas

Kpt. Simas Urbonas

Senajame Varėnos poligone stovyklavusi 184 šaulių divizija, būdama arčiau Vokietijos pasienio, daug greičiau suėjo į sąlytį su puolančiąja vokiečių kariuomene ir išsigelbėjo nuo atitraukimo į Rusijos gilumą. Dar birželio 22-osios rytą virš I ir II Varėnos vyko oro kautynės. Bombarduotas aerodromas, geležinkelio stotis. Nors komisarai, politvadovai slėpė tiesą, lietuviams buvo aišku, kad karas prasidėjęs. Apie vidudienį, po audringų mitingų ir oficialių pranešimų apie prasidėjusį karą, divizijos pulkai neorganizuoti vyko iš stovyklos ir pavakare išsidėstė gynimuisi rytiniame Varėnės upelio krante. Pulko vadovai sutrikę, praradę orientaciją. Artilerija ir prieššarviniai ginklai netvarkingi, be šaudmenų. Šaulių pulkuose vos po keliolika tūkstančių šovinių šautuvams… Granatų taip pat neturi. Vis dėlto įsirausę į apkasus, daliniai nekantriai laukė. Komisarai ir politvadovai buvo suirzę. Netoli Alytaus aidėjo smarkios artilerijos salvės. Skaityti toliau »