Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

1941 m. Birželio 22-28 d. sukilimas

1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimui – 78 metai

 Gintaras Lučinskas

Ats. ltn. Benjaminas Meškelis, šaulys, Alytaus miesto 1941 m. sukilėlių būrio organizatorius ir vadas ( nuotr. iki 1938 m.).

Prieš 78 metus, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ši tema yra „politiškai“ nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius. Tačiau čia reikėtų kaltinti ne tiek juos, kiek nepalankias istorines aplinkybes, kai žiaurių okupacijų sąlygomis teko kovoti dėl valstybės išlikimo.

1941 m. birželio 22 d. anksti ryte prasidėjo Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas. Alytus buvo smarkiai bombarduojamas, nes čia buvo dislokuota Raudonosios armijos 3-čio mechanizuoto korpuso 5-os tankų divizijos daug tankų ir buvo įrengtas aerodromas. Skaityti toliau »

Kviečiame į 1941 m. Birželio sukilimo minėjimą Kaune

Portalas Tauta.lt, Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba, sambūris Lietuva Yra Čia, Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Kauno Forumas, bei daug kitų tautinių organizacijų ir judėjimų kviečia į 1941 m. Birželio Sukilimo minėjimą ir pažintinį žygį Kaune. Skaityti toliau »

1941 m. Birželio sukilimo 78-ųjų metinių minėjimas

Brolau, Lietuvi,

Jei nepamiršai Sibire gimusių tėvų,
Rainių,
vagonuose uždususių vaikų,
Gimnazistų, studentų, mokinių paėmusių ginklą prieš visą naikinantį priešą.
Nukankintų kunigų,
Sukilusių Lietuvos karių, NKVD nukankintų politinių kalinių,
Bolševikų sudegintų miestų…
Šimto tūkstančių sukilimo dalyvių
Bei tūkstančių Lietuvos sūnų ir dukrų už Lietuvos Garbę ir Laisvę padėjusių galvas…
Skaityti toliau »

Sigitas Jegelevičius: „Birželio sukilimą šiandien dažnai matome pro sovietinės propagandos suformuotus akinius“ (II)

1941 metų birželio 23 dieną keletas tūkstančių Lietuvos vyrų pakilo prieš sovietus, siekdami atkurti 1940 metais prarastą nepriklausomybę. Provincijoje dalis kaimo vyrų į nelegalią padėtį pasitraukė jau birželio 14–16 dienomis, per ryšininkus gavę iš LAF vadovaujančio centro Kaune nurodymą pasitraukti į nelegalią padėtį be žinią apie greit prasidėsiantį karą. Interviu su Vilniaus universiteto istoriku Sigitu Jegelevičiumi.

sukilimas-2

1941 m. sukilėliai Utenos apskrityje. Šaltinis: Utenos kraštotyros muziejus

Ar galima sakyti, kad ginkluotas sukilimas buvo labiau spontaniškas nei organizuotas veiksmas, turint galvoje, jog LAF’o struktūra egzistavo labiau popieriuje nei realybėje.

Daugiau popieriuje nei realybėje su išplėtota raštine egzistavo LAF Berlyno vadovaujantis centras. Kaip jau minėjau, griežtos centralizacijos LAF’e nebuvo. Buvo vadovaujantys centrai, kurie per atskirus savo ryšininkus (nebūtinai centro narius) teikdavo informaciją vietos grupėms ar būriams apie tai, kam reikalingas pogrindis ir ką reikėtų veikti okupacijos sąlygomis: nesiimti teroro, neplatinti popiergalių, o ruoštis sukilimui, nes karas tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos tikrai bus. Taigi ne propagandą skleidė ryšininkai į provinciją, o žinias, ką daryti ir ko nedaryti iki sukilimo, jo metu bei atgaliniu ryšiu informuodavo centrą, kiek grupių veikia provincijoje, kokio jos dydžio ir pan. Lietuvos pogrindyje nebuvo tokios griežtos kariško tipo piramidės, kaip tai vaizdavo K. Škirpa kai kuriuose LAF‘o vardu kuriamuose tekstuose. Tai ar galima buvo tikėtis, kad birželio 23 dienos rytą, prabilus Kauno radijui, po kelių valandų sukils visos pogrindžio grupės ar jų kovos būriai. Organizuotas buvo pogrindis, kuris turėjo telkti jėgas sukilimui, o realiai sukilimo eiga priklausė nuo informuotumo, vietos aplinkybių, Raudonosios armijos dalinių telkimosi konkrečioje vietovėje ir pan. Taigi pats pogrindžio grupių pakilimas į kovą buvo spontaniškas. Prasidėjus sukilimui, spontaniškai prie sukilėlių jungėsi nauji žmonės, atsirasdavo naujų kovos grupių, anksčiau nebuvusių pogrindyje. Gal ne visiems naujokams rūpėjo nepriklausomybės atkūrimas, o turėjo kitų tikslų. Skaityti toliau »

Sigitas Jegelevičius: „Birželio sukilimą šiandien dažnai matome pro sovietinės propagandos akinius“ (I)

1941 metų birželio 23 dieną keletas tūkstančių Lietuvos vyrų pakilo prieš sovietus, siekdami atkurti 1940 metais prarastą Nepriklausomybę. Provincijoje dalis kaimo vyrų į nelegalią padėtį pasitraukė jau birželio 14–16 dienomis, per ryšininkus gavę iš LAF vadovaujančio centro Kaune nurodymą pasitraukti į nelegalią padėtį be žinią apie greit prasidėsiantį karą. Interviu su Vilniaus universiteto istoriku Sigitu Jegelevičiumi.

sukilimas-1

Joniškėlio sukilėlių būrys. Šaltinis: LYA

Pradėkime nuo Birželio sukilimo priežasčių. Kas jį išprovokavo?

Vienareikšmiškai – nepriklausomybės netektis ir sovietų režimas. Jeigu jis nebūtų buvęs toks brutalus, sukilimo mastas, tikėtina, būtų mažesnis. Tai buvo antisovietinis lietuvių tautos sukilimas, tiek Maskvai, tiek Berlynui nepatikęs vienodai. Maskvai buvo nemalonu, kad apie sukilimą ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą paskelbta per radiją (netrukus apie tai rašė Švedijos laikraščiai, žinia nuskambėjo JAV), naciai savo ruožtu, švelniai tariant, nenorėjo kalbėti apie nepriklausomybę, bent jau kol vyksta karas. Jie turėjo savų tikslų. Skaityti toliau »

1941 m. Birželio sukilimo 77-ųjų metinių paminėjimas Kaune

2018 m. birželio 22 d. Kaune vyko  tradiciniai renginiai, skirti paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 77-ąsias metines. 

Renginys prasidėjo  Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo dr. Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo, kuriame įžanginį žodį tarė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras dr. Leonas Milčius.   Skaityti toliau »

Seimas žengė sveikintiną žingsnį

Algimantas Zolubas

Birželio sukilimo minėjimas Nepriklausomybės aikštėje 2017 06 23. Kalba Vytautas Landsbergis.

1941 m. birželio sukilimo diena – Birželio 23-ioji kaip atmintina 1997 m. liepos 3 d. įrašyta  tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas.

Ką gi minime, į ką atsiremiame? Ar į chaotišką, gal ir neblogą, tačiau neapibrėžtą, manipuliacijoms pasiduodantį, ar turime sukilimą skelbiantį, prieš okupaciją sukilti duotą signalą –  istorinį akcentą? Turime pareiškimą  „Birželio sukilimo deklaravimas“, paskelbtą 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją, kuris ir paskatino Tautą sukilti. Štai jis: Skaityti toliau »

Kaune paminėjo 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines

2017 m. birželio 24 d. Kauno senose kapinėse prie memorialo, skirto 1941 m. birželio 22–28 d. sukilimo aukoms atminti Pėsčiųjų orientacinio žygio „Laisvės kovotojų keliais Kaune“ organizatoriai ir dalyviai su Maidano didvyriais ukrainiečių etno roko grupe „TaRūta“ paminėjo 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines.

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras

Skaityti toliau »

Kviečiame paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines Kaune

2017 m. birželio 24 d. (šeštadienį) yra planuojamas tradicinis  pėsčiųjų orientacinis žygis „Laisvės kovotojų keliais Kaune“, skirtas paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines. 

Renginio atidarymas įvyks 9 30 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo. Skaityti toliau »

2017 m. birželio 24 d. pėsčiųjų orientacinis žygis Laisvės kovotojų keliais Kaune


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas