Gintarinė svajonė

Atmintini vardai

Prezidentas Antanas Smetona su karinės vadovybės atstovais. Sėdi: antras iš kairės Karo mokyklos viršininkas gen. J. Galvydis-Bykauskas, A. Smetona, Karo veterinarijos viršininkas J. J. Bulota; stovi (iš kairės): plk. J. Kubilius, lauko sanitarijos inspektorius plk. V. Nagevičius. [Kaunas, 1919 m. ruduo].
LMAVB RSS, F297-502

Sveikinimo žodį  tars Kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybę, valdymo ypatumus ir istorinę reikšmę mūsų laikų Lietuvai trumpai apžvelgs Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius.

Parodoje eksponuojamos Lietuvos Respublikos Prezidentūroje saugomų dokumentų kopijos, fotografijos ir originalūs dokumentai iš LMA Vrublevskių bibliotekos fondų. Atskleidžiamos Prezidento institucijos veiklos ypatybės šimtmečiui bėgant. Skaityti toliau »

Arūnas Amšiejus

Ats. plk. ltn. Bronius Bilminas.

Tarpukario Alytaus apskr. Merkinės miestelio istorijoje netrūko tragiškų įvykių. 1933 m. naktį iš liepos mėn. 19 d. į 20 d. čia nusišovė atostogų atvykęs Vilkaviškio pasienio baro I rajono (Vištyčio) viršininkas Bronius Bilminas (Bilmanas). Savižudybės aplinkybės liko neaiškios.

Ano meto spaudoje buvo spėjama, kad savižudybė įvyko dėl „šeimyninių dūmų“. 1933 m. liepos mėn. savaitinis laikraštis „Suvalkietis“ apie velionį rašė: „Tai buvo taktiškas ir geras žmogus, savanoris, patriotas, Vyties kryžiaus kavalierius“. Bronius Bilminas paliko žmoną ir dvi dukras. Skaityti toliau »

Raimondas Bebris (Latvija)

1-ojo pėstininkų pulko vadas Antanas Juozapavičius. Dailininko Antano Krištopaičio (Šiauliai) akvarelė. 1992 m.

1. DIDVYRIO TILTAS

2. PIEMENĖLIO REGĖJIMAS

Alytaus kultūros ir meno taryba, rengdamasi projektui „Alytus- Lietuvos kultūros sostinė 2022. KURIANTYS TILTUS“, kviečia kurti kultūros tiltų inžineriją ir inicijuoja pilietinę akciją I-ajam žuvusiam Lietuvos kariuomenės karininkui A. Juozapavičiui pagerbti. Skaityti toliau »

Lapkričio 20 d., antradienį, 18 val. Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje vyks žurnalisto Viliaus Kavaliausko naujos knygos „Trakų apskrities karžygiai“ pristatymas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

„Kiekvienas Lietuvos kampelis turi savo istoriją. Net tokią istoriją, kuri svarbi visai šaliai, gal net regionui. Valstybės atkūrimo 100-metis nėra tik graži skaičių kombinacija. Atsiminkime, ką mums sakė popiežius Pranciškus – esame stiprūs savo istorija. Šie metai yra puiki proga kiekvienam iš mūsų pergalvoti savo santykį su valstybe, su jos istorija, su jos praeitimi ir ateitimi,“ – sako V. Kavaliauskas. Skaityti toliau »

Kovo 23 d. (penktadienį) 16.00 val. Istorinėje Prezidentūroje pristatoma istoriko ir politiko Arvydo Anušausko knyga „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“, kurioje pasakojama apie 1919 m. Lietuvos savanorį Albiną Čiuoderį (1898–1965), beveik du dešimtmečius tarnavusį Lietuvos žvalgyboje ir saugume. Tai buvo tas žmogus, kuris ne tik vadovavo prezidento A.Smetonos apsaugai 1934–1940 metais, bet ir pirmą okupacijos dieną (1940 m. birželio 15 d.) kartu su kitu Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu vedė prezidentą per Lieponos upelį į Vokietiją.
Skaityti toliau »

Arūnas Amšiejus

Iš kairės: Merkinės valsč. felčeris A.Plutulevičius, matininkas K.Steigvila, policijos nuovados viršininkas P.Barzda, banko tarnautojas J.Bakanauskas. Merkinė, 1938 m. Nuotrauka iš A.Antanevičiaus kolekcijos.

1901 m. balandžio 4 d. Panevėžyje vietos miestiečių Teresės Gedminaitės bei Miko Vinco Steigvilos šeimoje gimė būsimas Lietuvos kariuomenės savanoris, šaulys bei ilgametis Merkinės valsčiaus privatus matininkas Kostas Steigvila. Tų pačių metų gegužės 17 d. Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje jis buvo pakrikštytas Šv. Globėjo Konstantino vardu.

Nuo 1919 m. sausio 10 d. K. Steigvila savanoriu tarnavo jaunutėje Lietuvos kariuomenėje – atskirame Panevėžio batalione. Dalyvavo kovose su bolševikais, o vėliau nuo 1919 m. spalio 15 d. iki 1920 m. kovo 7 kovojo prieš bermontininkus. Skaityti toliau »