Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Savanoriai – kūrėjai

Alytaus Senamiesčio pradinėje mokykloje – Viliaus Kavaliausko knygos pristatymas

DSCF7029Gegužės 21 d. Alytaus Senamiesčio pradinėje mokykloje – neeilinė diena – vyko Viliaus Kavaliausko  knygos „Pulkininkas Liudas Butkevičius. Mokytojas, karininkas, rezistencijos vadovas“ pristatymas. Tai jau ne pirma šio autoriaus knyga, pristatoma skaitytojams Alytuje.

Knygos pristatyme dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius, mero pavaduotoja Valė Gibienė, Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, kraštotyrininkas, kolekcininkas, istorinių straipsnių ir knygų autorius, 2012 m. Alytaus miesto kultūros premijos laureatas Gintaras Lučinskas, Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų įstaigų mokytojai ir vadovai, Alytaus vaikų globos namų, Alytaus dailiųjų amatų mokyklos ir Alytaus profesinio rengimo centro, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos atstovai. Visus susirinkusius menine programėle pradžiugino Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos mokiniai. Skaityti toliau »

Pagerbtas didvyrių atminimas Šventežeryje

Gintaras Lučinskas

P1080517Lietuvoje gerbiami visų valstybių ir tautų karių kapai, nepriklausomai nuo to, kas ir kada juose buvo palaidoti. Mirtis – niekam išlygų nedarantis teisėjas. Ypatingo visuomenės dėmesio ir ne tik nevienadienio rūpesčio turi sulaukti Lietuvos karių, šaulių, partizanų kapai. Tai valstybės piliečiai, kurie žuvo savo žemėje, gindami savo Tėvynę. Žuvusio už savo šalies laisvę kapas turi tapti šventa vieta visiems laikams. Galbūt jau nėra artimųjų, gal jie toli ir nėra kam gėlę pasodinti, Vėlinių žvakelę uždegti, maldą sukalbėti. Bet gyva Tėvynė, už kurią jie paaukojo savo gyvybes. Mes esame įpareigoti žuvusiųjų aukos saugoti atmintį apie juos, prižiūrėti mažus kapų kauburėlius su kukliais kryželiais. Skaityti toliau »

Penkeri metai organizacinio darbo

Kpt. Antanas Petruškevičius. 1931 m.

Kpt. Antanas Petruškevičius. 1931 m.

XIX šaulių rinktinės vadas kapitonas Antanas Petruškevičius, gimęs Amerikoje 1896 m. Amerikoje baigęs pradžios mokslą. 1908 m. grįžo Lietuvon ir mokėsi Seinų gimnazijoje. Čia mokėsi iki Didžiojo karo pradžios. Laike karo buvo išvažiavęs į Rusiją. Rusijoje jį mobilizavo kariuomenėn ir, kaip gabų, iškomandiravo karo mokyklon. Baigęs karo mokyklą, dalyvavo Didžiojo karo mūšiuose, o kada pradėjo kurtis Lietuvos kariuomenė, grįžęs į Lietuvą, stojo mūsų kariuomenėn savanoriu. Dalyvavo mūšiuose su visais Lietuvos priešais, ginant Lietuvos nepriklausomybę. Š. m. rugsėjo 1 d. suėjo 5 metai, kaip vadovauja XIX Šaulių rinktinei. Už nuopelnus Šaulių Sąjungai apdovanotas „Šaulių Žvaigžde“. Skaityti toliau »

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Antanas Gritėnas (1894–1934)

Gintaras Lučinskas

Savanoris Antanas GritenasAntanas Gritėnas gimė 1894 m. gruodžio 11 d. Panevėžio apskrityje, Krekenavos valsčiuje, Petriškių kaime, ūkininkų Adomo ir Elžbietos (Antanaitytės) Gritėnų šeimoje. Baigė pradinę mokyklą. Policijoje tarnavo su trumpomis pertraukomis nuo 1919 m. kovo mėnesio policininku, vyresniuoju policininku, nuovados viršininko padėjėju, nuovados viršininku. 1920 m. lapkričio 24 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, kurioje tarnavo iki 1921 m. kovo 19 dienos. Baigė Kauno aukštesniosios policijos mokyklos 1-ąją ir 14-ąją laidas bei nuovadų viršininkų kursų 6-ąją laidą.

1928 m. birželio 9 d. Antanas Gritėnas pripažintas Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu ir apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (liudijimo Nr. 297). 1928 m. gegužės 15 d. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: priklausė Lietuvos šaulių sąjungos Seinų IX rinktinės Šventežerio šaulių būriui, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Seinų skyriui, Vilniui vaduoti sąjungos (VVS) Šventežerio skyriui, Lietuvos policijos sporto klubo (LPSK) šaudymo sekcijai. Skaityti toliau »

Negerbiamas didvyrių atminimas

Gintaras Lučinskas

Paminklai Nepriklausomybės kovų dalyviams Antanui Gritėnui ir Juozui Slavikui Šventežerio mstl. kapinėse (Lazdijų r.). G. Lučinsko nuotr.

Paminklai Nepriklausomybės kovų dalyviams Antanui Gritėnui ir Juozui Slavikui Šventežerio mstl. kapinėse (Lazdijų r.). 2014 03 21. G. Lučinsko nuotr.

Lietuvoje gerbiami visų valstybių ir tautų karių kapai, nepriklausomai nuo to, kas ir kada juose buvo palaidoti. Mirtis – niekam išlygų nedarantis teisėjas. Ypatingo visuomenės dėmesio ir ne tik nevienadienio rūpesčio turi sulaukti Lietuvos karių, šaulių, partizanų kapai. Tai valstybės piliečiai, kurie žuvo savo žemėje, gindami savo Tėvynę. Žuvusio už savo šalies laisvę kapas turi tapti šventa vieta visiems laikams. Galbūt jau nėra artimųjų, gal jie toli ir nėra kam gėlę pasodinti, Vėlinių žvakelę uždegti, maldą sukalbėti. Bet gyva Tėvynė, už kurią jie paaukojo savo gyvybes. Mes esame įpareigoti žuvusiųjų aukos saugoti atmintį apie juos, prižiūrėti mažus kapų kauburėlius su kukliais kryželiais.

Šventežerio miestelio (Lazdijų r.) kapinėse, jų rytinėje dalyje, palaidoti: Lietuvos šaulių sąjungos narys Juozas Slavikas (1903–1922), nužudytas lenkų partizanų ir Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Antanas Gritėnas (1894–1934), nužudytas šalies vidaus priešo – kriminalinio nusikaltėlio. Skaityti toliau »

Didvyrių atminimas negerbiamas

Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio, Seinų apskrities Šventežerio policijos nuovados viršininko, Lietuvos šaulių sąjungos IX Seinų rinktinės Šventežerio būrio šaulio, Vilniui vaduoti sąjungos Šventežerio skyriaus nario Antano Gritėno (1894-12-11 – 1934-12-15) kapavietė Šventežerio kapinėse (Lazdijų r.).

Gintaro Lučinsko nuotr. 2014 03 21.

DSCF2212DSCF2215

 

 

 

 

 

 

Skaityti toliau »

XIX-os šaulių rinktinės vadas kapitonas A. Petruškevičius

Vilmantas Dunderis

2014 02 04

Kapitonas Antanas Petruškevičius

Kapitonas Antanas Petruškevičius

1928 m. Alytaus gimnazijos moksleivių šaulių būrys išsiuntinėjo slaptą aplinkraštį visiems Lietuvos Šaulių Sąjungos XIX-tos Alytaus rinktinės būriams. Trumpa citatą iš šio aplinkraščio: „Kaip kiekvienam yra žinoma, mūsų rinktinė buvo apsnūdusi, ilgą laiką miegojo ir nieko neveikė. Daugumas būrių taip pat rinktinės pavyzdžiu sekė. Dabar gi matome veik visus sujudusius prie darbo, veik visus dirbančius. Gal ne vienam kyla klausimas, kodėl gi pirma būriai ir pati rinktinė snaudė, o dabar matome dirbant? Atsakymas trumpas ir aiškus. Todėl, kad pati rinktinė buvo nedarbšti, o būrių nebuvo kam prie darbo pažadinti, nebuvo kam duoti tinkamų nurodymų ir t. t. Taip mūsų rinktinė buvo atsidūrusi sunkioje padėtyje. Ji buvo beveik paskutinėje eilėje visų rinktinių. Bet štai 1926 metų pabaigoje iš rinktinės visuose būriuose gaunami įvairūs aplinkraščiai su raginimais prie darbo ir įvairiais užklausimais apie būrių padėtį ir t. t. 1927 metų pradžioje ir per visus metus varomas spartus darbas, būriai perorganizuojami ir steigiami nauji, vienu žodžiu būriai įstatoma į tikrąsias vėžes. Gal ne vienam ir yra dar neaišku, kas tą darbą sugebėjo atlikti? Mes manome, kad kiekvienas nespėliodamas pasakis: „Rinktinės Vadas Kapitonas Antanas Petruškevičius“.[1] Skaityti toliau »

Vyčio kryžiaus kavalierius Balys Ptakauskas (1898–1966)

Gintaras Lučinskas 

2013 03 04

Vycio kryziaus kavalierius B.Ptakauskas, apie 1930 m.
Vyčio kryžiaus kavalierius Balys Ptakauskas. 1930 m.

Būsimasis Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis Balys Ptakauskas, s. Juozo, gimė 1898 m. liepos13 d. Seinų apskr. Leipalingio valsč. Sankonių k., ūkininkų šeimoje.

Savanoriu į kuriamą Lietuvos kariuomenę įstojo 1918 m. gruodžio 28 d., į Alytuje formuojamą 1-ąjį pėstininkų pulką. Dalyvavo kovose su bolševikų kariuomene 1919 m. vasarį prie Alytaus. Gegužės 16 d. perkeltas tarnauti į Alytaus karo komendantūrą, o vėliau – į 9-ąjį pėstininkų pulką. Dalyvavo kovose su lenkais. Ypač pasižymėjo mūšiuose su lenkais prie Vilniaus 1920 m. spalio 9 dieną. Jam suteiktas vyr. puskarininkio laipsnis.

1921 m. lapkričio 20 d., po beveik trijų metų tarnybos kariuomenėje, B. Ptakauskas paleistas į atsargą.

1923 m. Balys Ptakauskas susituokė su Dominyka Stankevičiūte (g. 1900) iš Seirijų valsč. Vainiūnų k. Šeimoje gimė 5 vaikai: dvi dukros – Angelė ir Nijolė ir trys sūnūs – Algirdas, Antanas ir Jonas. Ūkininkavo savo 39 ha ūkyje. Skaityti toliau »

„Lietuva, prikelta iš miego, gyvuok laisva amžinai“

Jurgis Kochanskas

Savanoris Ignas Nevieras (desineje) su draugu. 1920 m. rugsejis
Lietuvos kariuomenės savanoris Ignas Nevieras (dešinėje) su tarnybos draugu. 1920 m. rugsėjis.

Šios eilutės, iškaltos ant paminklinio akmens Daugų gatvės kapinės, tarsi anas tolimas Igno Neviero atsisveikinimas su saviškiais, Dzūkijos padange ir Tėvyne. Jis mirė 1972-aisiais, gruodžio 29 dieną, bet nepraradęs vilties, tikėdamas, kad Lietuva atgaus laisvę, kad tie žodžiai bus įrašyti granite ir niekam neužklius. Taip ir atsitiko: artimieji,  vykdydami velionio valią, Lietuviai atkovojus nepriklausomybę, įrašė Igno Neviero žodžius paminkliniame akmenyje.

Tos eilutės – ne įgeidis, o visa Igno Neviero, nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrėjo – savanorio gyvenimo prasmė. Gimė jis 1898 metais vasario 1 dieną Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, Žvirgždėnų kaime. Savo vaikystę išsamiai parašė ,,Gyvenimo knygoje”. Deja, tai ne tie pirminiai užrašai apie vaikystę, nepriklausomybės kovas, apie nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Per karus šie užrašai dingo. Po karo pradėti naujai rašyti, bet nebaigti – silpo sveikata, regėjimas, trūko laiko. Dabartiniuose užrašuose atpasakotas laikotarpis, kai Ignas Nevieras, trijų seserų ir brolio būryje, būdamas jauniausias liko be motinos – ,,vargo našlaičiu”. Tėvas vedė antrą kartą, bet greitai mirė, vaikai iškriko į visas puses. Vyresniosios dvi seserys viena po kitos išplaukė į Ameriką, o jis, Ignukas, piemenavo. Seserys rašė: „Ignuk, mes tave pasiimsime”. Ir jis vargo, tikėdamas, kad vieną kartą pas jį ateis žydelis agentas, atneš 10 dolerių sveikatai pasitikrinti – ar geros akys, ar neserga trachoma, o vėliau, įteiks ir laivokartę… Skaityti toliau »

Leitenantas Aleksandras Urbelis (1900-1923)

A. Urbelio apdovanojimo medaliu liudijimas. 1931 04 30.

Aleksandras Urbelis gimė 1900 m. rugpjūčio 23 d. Kėdainių apskrityje, Surviliškio valsčiuje, Bakainių kaime, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Jo tėvas, tautiškai susipratęs lietuvis, spaudos draudimo metais platino lietuviškas knygas ir 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Už tai rusų valdžios buvo sekamas ir persekiojamas.

A. Urbelis pradžios mokslą ėjo Surviliškyje. Vėliau mokėsi Kėdainių miesto mokykloje ir Panevėžio gimnazijoje. Pradėjus kurti Lietuvos kariuomenę, paliko gimnaziją ir 1919 m. vasario 16 d. įstojo į Lietuvos kariuomenę savanoriu. Į Karo mokyklą įstojo tų pačių metų kovo 10 d. ir liepos 6 d., baigęs jos pirmąją laidą, buvo paskirtas į Marijampolės batalioną, vėliau išaugusį į 6-ąjį pėstininkų pulką. Dalyvavo kovose su Lietuvos priešais bolševikų, bermontininkų ir lenkų frontuose. Kautynėse su bermontininkais buvo patekęs į nelaisvę, bet iš ten, draugo padedamas, pabėgo ir vėl grįžo į savųjų eiles. Iš 6-ojo pėstininkų pulko buvo perkeltas į 11-ąjį pėstininkų pulką. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas