VšĮ „Gintarinė svajonė“

Vyčio kryžiaus kavalieriai

2017 m. gegužės 6 d.   Kaune prie Muzikinio teatro vyko šaulio, Vyčio kryžiaus kavalieriaus kpt. Prano Gudyno, 88-ųjų žūties metinių paminėjimas, kurį organizavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubas.  Skaityti toliau »

Arūnas Amšiejus

Tėvynė mano – arimai, gėlės…

Iš kraujo klano jaunutė kėlės

Kėlės ir augo kaip žalia rūta,

Vargą pasmaugė nešus rekrūtą…

Šiaudų bakužė, mėlynas linas

Ją žygin ruošė, žygin masino.

Močia, ratelis, vargas be krikšto…

Linų kuodelis išmokė rašto…

Sermėgos milo, karninės vyžos…

Ėjo, sukilo ir laisvė grįžo.

Dubysa gili, Nemunas, Venta

Nunešė mylias jų kraują šventą!

K. Kunca, „Tėvynė“, 1939 m.

Jonas Daukša

Prieš 120 m., 1896 m. rugsėjo 2 d. zanavykų krašte – Surgučių k. Sasnavos vls. Marijmpolės apskr. – gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio Kryžiaus kavalierius, vienas gabiausių, uoliausių bei ilgiausiai ištarnavusių Alytaus apskrityje pasienio policijos vadų Jonas Daukša, s. Andriaus. 1918 m. jis baigė Marijampolės gimnazijos 6 klases. 1919 m. vasario mėn. 5 d. įstojo į Marijampolės savanorių būrį (vėliau sujungtą su Lietuvos kariuomenės 2-uoju pėstininkų pulku). Tarnavo žvalgų komandoje. Kovojo su bermontininkais , lenkais. 1919 m. už parodytą ryžtą bei narsą kovose su bolševikais savanoris apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę“, vėliau pavadintą Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu (Nr. 613), Savanorių kūrėjų (liud. Nr. 3087) bei Nepriklausomybės medaliais.1921 m. J. Daukša baigė Lietuvos karo mokyklos IV laidą. Jam suteiktas leitenanto laipsnis bei paskirtas į Lietuvos kariuomenės 12-ąjį pėstininkų pulką. Skaityti toliau »

Ats. viršila, pasienio policininkas, šaulys Aleksandras Barauskas

Birželio 15 d. bus minimos 1940–ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą pirmosios aukos, anuometinės Pasienio policijos pareigūno Aleksandro Barausko, 76-osios žūties metinės. Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininko A. Barausko gyvybę užpuolikai nutraukė 1940 m. birželio 15 d.

Kaip ir kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizuoja šiai datai paminėti skirtus renginius.

11 val. už A. Barauską bus aukojamos Šv. Mišios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (Laisvės g. 21).

12 val. 30 min. A. Barausko atminimas iškilmingos ceremonijos metu bus pagerbtas prie paminklinio ženklo jo žūties vietoje Varėnos rajono Ūtos kaime. Į minėjimą pakviesti įvairių Lietuvos institucijų vadovai, A. Barausko artimieji, VSAT vadovybė, tarnybos rinktinių ir užkardų vadai, kiti svečiai. Skaityti toliau »

Kovo 9 d. Alytaus miesto Šaltinių pagrindinėje mokykloje vyko Viliaus Kavaliausko parengto enciklopedinio leidinio „Lietuvos karžygiai. Vyties kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“ 7-ojo tomo pristatymas.

Susitikimo su enciklopedinio leidinio autoriumi metu Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius dėkojo žurnalistui Viliui Kavaliauskui už atsakingą ir reikšmingą darbą bei paliktą pėdsaką ateities kartoms.
Skaityti toliau »

2016 m. vasario 10 d. LSMU Veterinarijos akademijos, Žalčio salėje vyko enciklopedinio leidinio „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918– 1940)“ 7-ių tomų pristatymas bei kilnojamos fotoparodos skirtos Vasario 16-osios paminėjimui ,,Pirmasis Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos husarų pulkas 1919-1940‘‘atidarymas.

Nuotraukos dr. Raimundo Kaminsko
Skaityti toliau »

LR Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui

Kauno m. savivaldybės merui Visvaldui Matijošaičiui

2015-10-06

DĖL KENOTAFO  GENEROLUI ZENONUI GERULAIČIUI (1894–1945)

Šiemet sukanka 70 metų, kai Lietuvos kariuomenės savanoris, divizijos generolas, karo atašé Prancūzijai ir Belgijai, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Zenonas Gerulaitis mirė  nuo išsekimo 1945 m. balandžio 20 d. Taišeto lageryje, Irkutsko srityje. Generolo palaidojimo vieta iki šiol dar nežinoma.

Prašome Jūsų sudaryti galimybes Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse pastatyti generolui Zenonui Gerulaičiui paminklinį antkapį-kenotafą.

Zenonas Gerulaitis gyveno Kaune, Panemunėje. Zenonui Gerulaičiui buvo paskirtas Žemės sklypas Gailutės g. 9, Kaune (buvusioje Gailutės g. 5), kuriame 1936 m.pastatytas gyvenamasis namas. Minėtas namas yra vienas iš ryškesnių tarpukario funkcionalizmo pavyzdžių kurortiniame Kauno Aukštosios Panemunės rajone (architektas Kazys. Dubauskas). Zenonas Gerulaitis jame gyveno iki 1941 m. Skaityti toliau »

Gintaras Lučinskas

Karininkas Antanas Juozapavičius, 1917 m.

Rugpjūčio 28 d. popietėje Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono ramovėje prasidėjo Alytaus mūšio pristatymas „1919 m. vasario 13 d. kova dėl Alytaus, karininko A. Juozapavičiaus žūtis“. Dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, Sausumos pajėgų štabo ir Sausumos pajėgų padalinių vadai arba juos pavaduojantys asmenys.

Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vadas majoras Darius Bernotas, apibūdino 1919 m. vasario 12-13 d. Alytaus kautynes ir jų prasmę tolimesnėms Lietuvos kariuomenės kovoms. Ulonų bataliono karininkai šį mūšį nagrinėjo taktine prasme, vėliau vykome į mūšio vietą, kur vyko mūšio eigos pristatymas.
Skaityti toliau »

2015 m. rugpjūčio 10 d. (pirmadienį) 12.00 val. kviečiame visus kauniečius, miesto svečius bei įvairių organizacijų atstovus ateiti į istorinės Prezidentūros kiemelį ir paminėti 141-ąsias Prezidento Antano Smetonos gimimo metines.

Greimas klausia ir pats atsako: „O kam iš viso Lietuvoje buvo reikalingas Antanas Smetona? – Tam, kad visi, dar net iki šiol, galėtų jį neigti, ir kad jisai, savo pastovumu, galėtų teigti Lietuvos nepriklausomybę“.

Prisimindami asmenis, kurie kūrė Lietuvos valstybę, turime savęs paklausti, kokiais veiksmais ir idėjomis prisidėjome prie valstybinių institucijų stiprinimo bei pasitikėjimo jomis šiandieninėje visuomenėje?

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas,

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas

+370 680 53 495