Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Dzūkijos miestų ir miestelių istorinė raida

„Terra Jatwezenorum“ konferencija Punske

Merkinės pašto-telefono įstaigos tarnautojas, šaulys, jaunalietuvis Tomas Masaitis (1904-1942)

Arūnas Amšiejus

Tomas Masaitis

1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas (1889-1941) pasirašė potvarkį, kuriuo buvo įkurta Lietuvos pašto valdyba ir visoje šalyje pradėtos steigti pašto įstaigos. Pašto valdybai priklausė paštas, telegrafas, telefonas, o vėliau atsiradus radio tarnybai – radio stočių techninė priežiūra bei abonento mokesčio surinkimo pareiga. 1918 m. gruodžio 11 d. Lietuvos valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“ išspausdino atsišaukimą į Tautą: „Paštų, Telefonų ir Telegrafų valdyba kviečia visus piliečius, be skirtumo lyties, tautos, tikėjimo, tarnavusius paštų, telegrafų ar telefonų įstaigose, taip pat netarnavusius, bet norinčius tarnauti šiose įstaigose, tuojau suteikti apie save žinių.“ 1919 m. Lietuvoje dirbo 95 įvairių lygių pašto įstaigos, o 1939 m. – jau net 1038! Skaityti toliau »

Grybai – dzūkų kviečiai

Arūnas Amšiejus

„Naujoji sodyba“ 1941 m. Nr.2-3.

Kiekvieną kartą vasaros pabaigoje atvykus į Merkinės miestelį, matome čia daugybę grybų, uogų supirktuvių. Nejučiomis susimąstai, koks buvo grybų supirkimo laikmetis  „prie Smetonos“, ar tikrai kiekvieną rudenį šiliniai dzūkai grybus vežimais veždavo, kokia buvo grybų supirkimo kaina, kas juos supirkdavo bei kokia buvo situacija su miško gėrybių supirkimu. Skaityti toliau »

Raitas dzūkas Nepriklausomos Lietuvos pakraščiais

Arūnas Amšiejus

Merkinėje ant tilto. Nuotr. iš Arklio muziejaus fondų.

1935 m. vasaros pradžia Lietuvoje žadėjo daug puikių renginių: Senoji Dainavos sostinė Merkinė ruošėsi pirmajai Lietuvoje Senovės dienai, Jaunosios Lietuvos sąjunga rengėsi švęsti savo šefo prezidento Antano Smetonos vardines, Alytaus miestas – Pradžios mokyklų sporto ir dainų šventę, visi su nekantrumu laukė Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą su „Lituanica II“ ir kt. Skaityti toliau »

Lietuvos kariuomenės savanoris, šaulys, matininkas Kostas Steigvila (1901-1941)

Arūnas Amšiejus

Iš kairės: Merkinės valsč. felčeris A.Plutulevičius, matininkas K.Steigvila, policijos nuovados viršininkas P.Barzda, banko tarnautojas J.Bakanauskas. Merkinė, 1938 m. Nuotrauka iš A.Antanevičiaus kolekcijos.

1901 m. balandžio 4 d. Panevėžyje vietos miestiečių Teresės Gedminaitės bei Miko Vinco Steigvilos šeimoje gimė būsimas Lietuvos kariuomenės savanoris, šaulys bei ilgametis Merkinės valsčiaus privatus matininkas Kostas Steigvila. Tų pačių metų gegužės 17 d. Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje jis buvo pakrikštytas Šv. Globėjo Konstantino vardu.

Nuo 1919 m. sausio 10 d. K. Steigvila savanoriu tarnavo jaunutėje Lietuvos kariuomenėje – atskirame Panevėžio batalione. Dalyvavo kovose su bolševikais, o vėliau nuo 1919 m. spalio 15 d. iki 1920 m. kovo 7 kovojo prieš bermontininkus. Skaityti toliau »

Kviečiame sugrįžti į tarpukario Nepriklausomos Lietuvos laikus Alytuje

1920 m. Vasario 16-oji. Alytus.

Pagerbiant šviesų karininko A. Juozapavičiaus atminimą ir nepriklausomos Lietuvos laisvės kovas vasario 16 d. 13 val. Nemuno g. kviečiame trumpai sugrįžti į tarpukario Nepriklausomos Lietuvos laikus.

Čia bus galima aplankyti tarpukario turgų, pasiderėti su pardavėjais, pasiklausyti būsimų rinkimų į Steigiamąjį Seimą kandidatų rinkiminių kalbų, tuometės valdžios ir visuomenės atstovų pažadų, atsigerti karštos arbatėlės ar suvalgyti riestainį.  Skaityti toliau »

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimas Marcinkonyse

2018 02 11 Varėnos raj. Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado parapijos bažnyčioje vyko Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimas. Šv. Mišias aukojo atsargos karininkas, buvęs LK Sausumos pajėgų karo kapelionas kun. Pavelas Paukšto. Po šv. Mišių buvo pašventintas ir atidengtas Lietuvos Nepriklausomybės (Vasario 16-osios ) Akto signataro kun. Alfonso Petrulio (1873-1928) biustas, kurio skulptorius yra Nerijus Kavaliauskas, o mecenatai  Gedimino ir Nijolės Jakavonių šeima.  Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovams buvo įteikti atminimo ženklai. Vėliau vyko šventinis koncertas. Skaityti toliau »

Samūniškių jaunųjų ūkininkų vadovas Vytautas Lepeška

Arūnas Amšiejus

„Aš dėkingas JŪR Sąjungai būsiu iki plaks mano

krūtinėje karštoji ugnis, nes JŪR S-ga praskynė

man kelią į gyvenimą. Ir turiu šviesią viltį. Mano

darbas, mano mokslas žaliajam kaimui !“

                                 V. Lepeška, 1936 m.

Vytautas Lepeška. „Jaunasis ūkininkas“, 1935 07 11, p. 143.

1915 m. gegužės 7 d. lietuviškame, smėlėtame bei miškų apsuptame Samūniškių kaime, Merkinės valsčiuje, Alytaus apskrityje gimė būsimas vietos Jaunųjų ūkininkų ratelio (JŪR) įkūrėjas, pirmininkas, lietuviškumo propaguotojas bei ilgametis iliustruotojo ūkininkų laikraščio „Ūkininko Patarėjas“ priedo „Jaunasis Ūkininkas“ korespondentas Vytautas Lepeška.

Iki XIX a. vidurio Samūniškių k. dažnai buvo vadinamas Samuliškių kaimu. Iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dauguma šio kaimo žemių priklausė Masališkių bajorams Lukoševičiams. Nuo Merkinės valsčiaus centro kaimą skyrė 5 varstai (1 varstas – 1, 067 km) kelio. Skaityti toliau »

Daugų pašto istorija

Kazimieras Sčesnulevičius

1915 m. rudenį vokiečiai po sunkių mūšių paėmė Daugus. Jie tuojau atstatė vietos gyventojų ir kariuomenės sunaikintą telefono-telegrafo susisiekimą Alytus–Varėna ir įsteigė karišką pašto įstaigą. Ji buvo pietinėje Daugų miestelio dalyje, netoli Maušo Peskino karčiamos.

Vienintelė telefono atšaka buvo su Kuciškių dvareliu (prie Alovės) ir Baltosios Alovės dvaru bei Korliškių valdiška pasoda, kur gyveno vokiečių kapitonas ir tvarkė trijų urėdijų miškus: Alytaus, Varėnos ir Valkininkų. Skaityti toliau »

Dzūkijos žemės sauja (Tautos vienybės simbolis) – dovana Prezidentui A. Smetonai

Straipsnis skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo 100 m. jubiliejui

Arūnas Amšiejus

Kaip Dantės aras plasnojo į erdves, ryždamas

pasiekti saulę, kaip Prometėjas su

pasišventimu nešė pasauliui šviesos, taip pat

tokiu pasiryžimu varžėsi jaunatvės jėgos

pagarbai mylimam Tautos Vadui

            JSO estafetės komisijos narys P.Lukošiūnas

1934 m. visa lietuvių tauta gyveno ypatinga dvasia. Ji rugsėjo 9-10 dienomis ruošėsi švęsti Tautos Vado Antano Smetonos (1874-1944) 60 m. amžiaus sukakties jubiliejų. Visi lietuviai, nežiūrint nei profesijos, nei užsiėmimo, nei amžiaus, kaip kas moka ar įstengia, ruošėsi tą šventę kuo ypatingiau paminėti: vieni ruošė specialias eisenas, sueigas, kalbas, ruošė įvairias dovanas, atminimo, pašto ženklus, kt. leido knygas. Visi norėjo pažymėti šią reikšmingą datą, skirtą atbudusios Tautos Didžiajam Valstybės Vyrui, visų prietėliui A. Smetonai.

Ano meto jaunimas – naujų iššūkių siekėjas, suprasdamas savo tikslus bei įvertindamas savo jaunatvišką veržlumą, pasiryžo Tautos sąjūdį vainikuoti suruoštomis didžiosiomis estafetėmis-sveikinimais. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas