Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Dzūkijos miestų ir miestelių istorinė raida

Daugų pašto istorija

Kazimieras Sčesnulevičius

1915 m. rudenį vokiečiai po sunkių mūšių paėmė Daugus. Jie tuojau atstatė vietos gyventojų ir kariuomenės sunaikintą telefono-telegrafo susisiekimą Alytus–Varėna ir įsteigė karišką pašto įstaigą. Ji buvo pietinėje Daugų miestelio dalyje, netoli Maušo Peskino karčiamos.

Vienintelė telefono atšaka buvo su Kuciškių dvareliu (prie Alovės) ir Baltosios Alovės dvaru bei Korliškių valdiška pasoda, kur gyveno vokiečių kapitonas ir tvarkė trijų urėdijų miškus: Alytaus, Varėnos ir Valkininkų. Skaityti toliau »

Dzūkijos žemės sauja (Tautos vienybės simbolis) – dovana Prezidentui A. Smetonai

Straipsnis skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo 100 m. jubiliejui

Arūnas Amšiejus

Kaip Dantės aras plasnojo į erdves, ryždamas

pasiekti saulę, kaip Prometėjas su

pasišventimu nešė pasauliui šviesos, taip pat

tokiu pasiryžimu varžėsi jaunatvės jėgos

pagarbai mylimam Tautos Vadui

            JSO estafetės komisijos narys P.Lukošiūnas

1934 m. visa lietuvių tauta gyveno ypatinga dvasia. Ji rugsėjo 9-10 dienomis ruošėsi švęsti Tautos Vado Antano Smetonos (1874-1944) 60 m. amžiaus sukakties jubiliejų. Visi lietuviai, nežiūrint nei profesijos, nei užsiėmimo, nei amžiaus, kaip kas moka ar įstengia, ruošėsi tą šventę kuo ypatingiau paminėti: vieni ruošė specialias eisenas, sueigas, kalbas, ruošė įvairias dovanas, atminimo, pašto ženklus, kt. leido knygas. Visi norėjo pažymėti šią reikšmingą datą, skirtą atbudusios Tautos Didžiajam Valstybės Vyrui, visų prietėliui A. Smetonai.

Ano meto jaunimas – naujų iššūkių siekėjas, suprasdamas savo tikslus bei įvertindamas savo jaunatvišką veržlumą, pasiryžo Tautos sąjūdį vainikuoti suruoštomis didžiosiomis estafetėmis-sveikinimais. Skaityti toliau »

Lietuvos muziejų kelio renginys Merkinėje

Mokytojas, šaulys, jaunųjų ūkininkų vadovas Jonas Paulaitis (1904-1981)

Arūnas Amšiejus

„Tėvų žemę darbu puošime, ginklu ginsime“

                                   Jaunųjų ūkininkų šūkis

Jonas Paulaitis. 1938 09 15.

Senovės romėnai sakydavo: „Ką Dievai nubausti norėjo, tą pedagogu padarė“. Mokytojo profesija buvo laikoma viena sunkiausių. Labai energingas, veiklus bei ilgametis pedagogas Merkinės valsčiuje „prie Smetonos“ buvo Jonas Paulaitis, s. Vinco. Jis gimė Šakių apskr. Plioriškių k. Zanavykas mokėsi Pusdešrių pradžios mokykloje (šalia Slavikų mstl.), vėliau Jurbarko progimnazijoje. Jurbarke baigė „Saulės“ mokytojų kursus.

1925 m. LR Švietimo ministro įsakymu Nr. 121 J. Paulaitis buvo paskirtas vedėju į Dzūkiją, į Butrimiškių pradžios mokyklą (šalia Ūdrijos mstl. Alytaus apskr.). 1928 m. pedagogas buvo atkeltas į Merkinės valsčių, į Samūniškių pradžios mokyklą. Skaityti toliau »

Merkinės valsčiaus felčeris, šaulys bei tremtinys Antanas Plutulevičius

Arūnas Amšiejus

Merkinės valsč. felčeris Antanas Plutulevičius (1-as iš kairės). Merkinė, 1938 m.

1887 m. gegužės 28 d. Alytaus apskr. Merkinės vlsč. Mardasavo k. Vincento Plutulevičiaus bei Agotos Lukšytės šeimoje pasaulį išvydo būsimasis Merkinės vlsč. gydytojas-felčeris Antanas Plutulevičius. Birželio 4 d. Merkinės Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje dekanas Adomas Šlepovičius jam suteikė krikšto sakramentą. Gelsvos Dzūkijos smiltys negalėjo išmaitinti gausios Plutulevičių šeimos, todėl ūgtelėjusį keturiolikmetį gyvenimo odisėja nubloškė į Rusijos caro valdomą Odesos miestą. Čia, Juodosios jūros pakrantėje, jis tarnavo padėjėju vaistinėje, įgijo farmacijos, medicinos žinių. 1911-1913 m. A. Plutulevičius mokėsi Odesos felčerių mokykloje, ją baigė, įgijo 4 klasių išsilavinimą, vėliau dirbo šio miesto ligoninėje. Skaityti toliau »

NKVD represijų auka miškininkas, šaulys Ksaveras Dėdinas

Arūnas Amšiejus

Ksaveras Dėdinas (1905-1945).

1905 m. lapkričio 12 d. zanavykų krašte Vaitiekupių k. Sintautų vlsč. Šakių apskr. gimė būsimasis Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Miškų departamento Varėnos urėdijos Bingelių girininkijos girininkas Ksaveras Dėdinas, s. Jono. Ksaveras užaugo dvylikos vaikų būryje, kuriuos auklėjo motina Petronėlė Liorentaitė-Dėdinienė.

1930 m. K. Dėdinas baigė Alytaus Aukštesniąją miškų mokyklą. 1930 m. lapkričio 1 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 219 miškininko profesiją įgijęs jaunuolis buvo paskirtas vyr. eiguliu į Aukštesnės miškų mokyklos urėdiją, vėliau girininku į Seinų miškų urėdiją (be girininkijos). Skaityti toliau »

Vasario 16-ąją – žygis į Kurnėnų mokyklą

Valstybės atkūrimo diena yra puiki proga aplankyti Kurnėnų mokyklą ir įsitikinti, kiek daug gali vieno žmogaus iniciatyva ir gebėjimas dalytis. Kurnėnų mokyklą, kurios bokšte iš tolo matomas šuoliuoja Vytis, yra bene vienintelė Lietuvoje, pastatyta privačiomis lėšomis. Jos mecenatas amerikietis inžinierius Laurynas Radziukynas išvyko gyventi į JAV, ten sukūrė verslą ir gimtinei padovanojo mokyklą.

Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas yra Kultūros vertybių registre. Šis kultūros paveldo objektas mena unikalią istoriją ir sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Išlikusi autentiška pastato išorė ir interjeras. Beveik visos statybinės medžiagos iki langų užraktų, baldai Kurnėnų mokyklai atvežta iš JAV ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje. Skaityti toliau »

Merkinės šaulių namų „siela“ Jonas Vajėga

Lietuvi ! Kančios ištremtųjų

Ir kraujo žuvusių lašai

Tebūnie priesaika gyvųjų,

Kurią širdin įsirašai:

Kantrybė, darbas ir kova

Ir vienas tikslas – Lietuva!

                         K. Bradūnas

Arūnas Amšiejus

Jonas Vajėga

XX a. III–IV dešimtmetyje Lietuvos šaulių sąjunga – sukarinta patriotinė visuomeninė organizacija savo populiarumu bei narių skaitlingumu buvo viena iš lyderių šalyje. Ji paliko žymų pėdsaką Nepriklausomybės kovose, vėliau patriotiškai auklėjo visuomenę, ją ruošė ginklu ginti Tėvynę. To meto Merkinės mst. šauliai jungėsi į šaulius, šaulius raitininkus bei šaulius ugniagesius. Visi jie priklausė XIX Alytaus šaulių rinktinei. Vienas veikliausių šaulių vadų buvo Jonas Vajėga. Jis buvo Merkinės šaulių namų statybos iniciatoriumi – komiteto pirmininku, Merkinės šaulių raitelių būrio vadu, šaulių ugniagesių komandos viršininku, Priešgaisrinės propagandos komiteto pirmininku, Alytaus apskrities policijos tarnautojų taupomosios bei skolinamosios kasos revizijos komisijos pirmininku, Lietuvos policijos sąjungos Alytaus skyriaus sporto sekcijos vadovu bei jojimo sporto entuziastu. J. Vajėgos nuopelnai valstybei buvo aukštai įvertinti „Tautos vairininko“ Prezidento Antano Smetonos (1874-1944). Veiklusis šaulys buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu, o 1935 m. D.L.K. Gedimino V laipsnio ordinu. 1938 m. vasario 16 d. Estijos ugniagesių sąjunga už nuopelnus ugniagesyboje Merkinės šaulių ugniagesių komandos viršininką – policijos nuovados viršininką J. Vajėgą apdovanojo III laipsnio Garbės ženklu (kryžiumi). Skaityti toliau »

Feliksas Pempė – veiklusis Merkinės šaulių ugniagesių komandos įkūrėjas

Arūnas Amšiejus

1904 m. spalio 20 d. Filadelfijos mieste, Pensilvanijos valstijoje (JAV) gimė Feliksas Pempė, s. Aleksandro – vienas aktyviausių bei veikliausių Alytaus apskr. Merkinės savanorių bei šaulių ugniagesių komandų vadovų XX a. III-IV dešimtmetyje.

1918 m., gaudžiant Nepriklausomybės vėjams Lietuvoje, F. Pempė su tėvais tautinių jausmų vedami iš JAV grįžo į Lietuvą. 1928 m. birželio 1 d. jis kaip gabus, gerą išsilavinimą turintis Lietuvos patriotas buvo paskirtas Merkinės pašto viršininku (Dr. Bakšio g. 13). Neužilgo F. Pempė su entuziazmu pradėjo vadovauti vietos savanorių ugniagesių draugijai. Nuo 1906 m., nuo pirmosios gaisrininkų komandos įsteigimo – tai buvo pirmasis ne žydų tautybės Merkinės mstl. savanorių ugniagesių draugijos vadovas. Jis pakeitė Chaimą Blochą. Be tiesioginių, gerai apmokamų pašto tarnautojo pareigų, F. Pempė Merkinės mstl. bei dalyje valsčiaus savanoriškai bei neatlygintinai puoselėjo ugniagesybos veiklą bei priešgaisrinę apsaugą. Veiklusis vadovas buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu (1928 m.) bei Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino 3-čio laipsnio medaliu (1936 m.). Skaityti toliau »

Vedybinės elgsenos ypatumai Dzūkijoje 1922–1938 m. – naujoje knygoje

leidinysAutorius: Deimantė Aidukaitė

Pavadinimas: Vedybinės elgsenos ypatumai 1922–1938 m. Būdviečio, Gerdašių, Kapčiamiesčio, Leipalingio, Sangrūdos, Rudaminos, Šventežerio ir Veisiejų parapijose.

Kalbos redaktorė: Milda Venclovaitytė

Leidinio dizainerė: Vaidilutė Gailienė

Puslapių skaičius: 176

Spaustuvė: UAB Alytaus spaustuvė Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas