Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Dzūkijos miestų ir miestelių istorinė raida

Paroda „Perlojos Respublika tarpukario spaudoje“

Merkinės stačiatikių kapinės priglaudė Lietuvos savanorį

Arūnas Amšiejus

Ats. plk. ltn. Bronius Bilminas.

Tarpukario Alytaus apskr. Merkinės miestelio istorijoje netrūko tragiškų įvykių. 1933 m. naktį iš liepos mėn. 19 d. į 20 d. čia nusišovė atostogų atvykęs Vilkaviškio pasienio baro I rajono (Vištyčio) viršininkas Bronius Bilminas (Bilmanas). Savižudybės aplinkybės liko neaiškios.

Ano meto spaudoje buvo spėjama, kad savižudybė įvyko dėl „šeimyninių dūmų“. 1933 m. liepos mėn. savaitinis laikraštis „Suvalkietis“ apie velionį rašė: „Tai buvo taktiškas ir geras žmogus, savanoris, patriotas, Vyties kryžiaus kavalierius“. Bronius Bilminas paliko žmoną ir dvi dukras. Skaityti toliau »

Alytaus kautynėms – 100 metų

Gintaras Lučinskas 

E-2-2 - Juozapavicius Antanas 1917, kav
Karininkas Antanas Juozapavičius. 1917 m. Nuotr. iš V. Kavaliausko rinkinio.

1918 m. Vasario 16 d. atkūrus Nepriklausomą Lietuvą, jaunai valstybei karo pavojus grėsė iš visų pusių, nes kaimyninės šalys – Sovietų Rusija, Vokietija, Lenkija – turėjo grobikiškų siekių. Reikėjo skubiai kurti kariuomenę. Gruodžio mėn. Sovietų Rusijos Raudonosios armijos karinės pajėgos ėmė artėti prie Lietuvos. Gruodžio 29 d. Lietuvos Vyriausybė paskelbė atsišaukimą į tautą, kviečiantį Lietuvos piliečius stoti savanoriais į kariuomenę ir ginti Lietuvos laisvę:

Vyrai! Ne kartą Lietuvos priešai norėjo uždėti ant mūsų amžiną nepakeliamą jungą, bet mūsų Tėvynė nenugalėta. Ji gyva.
Šiandien visi išvydome laisvės rytojų švintant: Lietuvos Nepriklausomybė neša visiems laisvę ir laimę; tad ginkime Nepriklausomą Lietuvos Valstybę! Vienybėje, kaip broliai, pasidavę kits kitam rankas, eikime drąsiai į kovą, visi, kaip vienas, stokim už tėvynę!
Lietuva pavojuje!
Vokiečių kariuomenei atsitraukiant, jau įsibrovė Lietuvon svetimoji Rusijos kariuomenė. Ji eina, atimdama iš mūsų gyventojų duoną, gyvulius ir mantą. Jos palydovai – badas, gaisrų pašvaistės, kraujo ir ašarų upeliai.
Tad ginkim Lietuvą! Parodykime, jog esame verti amžiais kovotos laisvės; šiandien Lietuvos likimas mūsų pačių rankose.
Nelaukdami toliau nė valandos, kas myli Lietuvą, kas trokšta laisvės, kas pajėgia valdyti ginklą, stokime visi į Lietuvos Krašto Apsaugą. Būrių būriais eikime iš kaimų, viensėdijų, miestų ir miestelių, eikime iš visų Lietuvos kraštų laisvės ir Tėvynės ginti. Stokime drąsiai pirmi į kovą.
Drąsiai, be baimės, kaip mūsų tėvai ir sentėviai, užstokim priešams kelią, pakelkim žygį už mūsų Motiną Tėvynę, už Lietuvos Valstybę! Skaityti toliau »

Pilietinė akcija „Pirmasis. Atminties tiltas“

Alytaus kultūros ir meno taryba, rengdamasi projektui „Alytus- Lietuvos kultūros sostinė 2022. KURIANTYS TILTUS“, kviečia kurti kultūros tiltų inžineriją ir inicijuoja pilietinę akciją I-ajam žuvusiam Lietuvos kariuomenės karininkui A. Juozapavičiui pagerbti. Skaityti toliau »

Tarpukario Dzūkija: „Sielį rišu ir dabinu“

Arūnas Amšiejus

Sielių plukdymas Merkio upe prie Merkinės

Sieliai Nemuno upe buvo plukdomi nuo seno. Šiandieną seniausieji dzūkai dar mena sielių plukdymą „Smetonos čėsais“, pokaryje Nemuno, Merkio upėmis. Tarpukaryje medienos verslas miško pirkliams buvo apribotas Lietuvos valstybės priimtais norminiais aktais, tačiau, matyt, dažnai buvo „apeinamas“ ir pelningas. Skaityti toliau »

„Terra Jatwezenorum“ konferencija Punske

Merkinės pašto-telefono įstaigos tarnautojas, šaulys, jaunalietuvis Tomas Masaitis (1904-1942)

Arūnas Amšiejus

Tomas Masaitis

1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas (1889-1941) pasirašė potvarkį, kuriuo buvo įkurta Lietuvos pašto valdyba ir visoje šalyje pradėtos steigti pašto įstaigos. Pašto valdybai priklausė paštas, telegrafas, telefonas, o vėliau atsiradus radio tarnybai – radio stočių techninė priežiūra bei abonento mokesčio surinkimo pareiga. 1918 m. gruodžio 11 d. Lietuvos valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“ išspausdino atsišaukimą į Tautą: „Paštų, Telefonų ir Telegrafų valdyba kviečia visus piliečius, be skirtumo lyties, tautos, tikėjimo, tarnavusius paštų, telegrafų ar telefonų įstaigose, taip pat netarnavusius, bet norinčius tarnauti šiose įstaigose, tuojau suteikti apie save žinių.“ 1919 m. Lietuvoje dirbo 95 įvairių lygių pašto įstaigos, o 1939 m. – jau net 1038! Skaityti toliau »

Grybai – dzūkų kviečiai

Arūnas Amšiejus

„Naujoji sodyba“ 1941 m. Nr.2-3.

Kiekvieną kartą vasaros pabaigoje atvykus į Merkinės miestelį, matome čia daugybę grybų, uogų supirktuvių. Nejučiomis susimąstai, koks buvo grybų supirkimo laikmetis  „prie Smetonos“, ar tikrai kiekvieną rudenį šiliniai dzūkai grybus vežimais veždavo, kokia buvo grybų supirkimo kaina, kas juos supirkdavo bei kokia buvo situacija su miško gėrybių supirkimu. Skaityti toliau »

Raitas dzūkas Nepriklausomos Lietuvos pakraščiais

Arūnas Amšiejus

Merkinėje ant tilto. Nuotr. iš Arklio muziejaus fondų.

1935 m. vasaros pradžia Lietuvoje žadėjo daug puikių renginių: Senoji Dainavos sostinė Merkinė ruošėsi pirmajai Lietuvoje Senovės dienai, Jaunosios Lietuvos sąjunga rengėsi švęsti savo šefo prezidento Antano Smetonos vardines, Alytaus miestas – Pradžios mokyklų sporto ir dainų šventę, visi su nekantrumu laukė Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą su „Lituanica II“ ir kt. Skaityti toliau »

Lietuvos kariuomenės savanoris, šaulys, matininkas Kostas Steigvila (1901-1941)

Arūnas Amšiejus

Iš kairės: Merkinės valsč. felčeris A.Plutulevičius, matininkas K.Steigvila, policijos nuovados viršininkas P.Barzda, banko tarnautojas J.Bakanauskas. Merkinė, 1938 m. Nuotrauka iš A.Antanevičiaus kolekcijos.

1901 m. balandžio 4 d. Panevėžyje vietos miestiečių Teresės Gedminaitės bei Miko Vinco Steigvilos šeimoje gimė būsimas Lietuvos kariuomenės savanoris, šaulys bei ilgametis Merkinės valsčiaus privatus matininkas Kostas Steigvila. Tų pačių metų gegužės 17 d. Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje jis buvo pakrikštytas Šv. Globėjo Konstantino vardu.

Nuo 1919 m. sausio 10 d. K. Steigvila savanoriu tarnavo jaunutėje Lietuvos kariuomenėje – atskirame Panevėžio batalione. Dalyvavo kovose su bolševikais, o vėliau nuo 1919 m. spalio 15 d. iki 1920 m. kovo 7 kovojo prieš bermontininkus. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas