Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Dzūkijos miestų ir miestelių istorinė raida

Lietuvos muziejų kelio renginys Merkinėje

Mokytojas, šaulys, jaunųjų ūkininkų vadovas Jonas Paulaitis (1904-1981)

Arūnas Amšiejus

„Tėvų žemę darbu puošime, ginklu ginsime“

                                   Jaunųjų ūkininkų šūkis

Jonas Paulaitis. 1938 09 15.

Senovės romėnai sakydavo: „Ką Dievai nubausti norėjo, tą pedagogu padarė“. Mokytojo profesija buvo laikoma viena sunkiausių. Labai energingas, veiklus bei ilgametis pedagogas Merkinės valsčiuje „prie Smetonos“ buvo Jonas Paulaitis, s. Vinco. Jis gimė Šakių apskr. Plioriškių k. Zanavykas mokėsi Pusdešrių pradžios mokykloje (šalia Slavikų mstl.), vėliau Jurbarko progimnazijoje. Jurbarke baigė „Saulės“ mokytojų kursus.

1925 m. LR Švietimo ministro įsakymu Nr. 121 J. Paulaitis buvo paskirtas vedėju į Dzūkiją, į Butrimiškių pradžios mokyklą (šalia Ūdrijos mstl. Alytaus apskr.). 1928 m. pedagogas buvo atkeltas į Merkinės valsčių, į Samūniškių pradžios mokyklą. Skaityti toliau »

Merkinės valsčiaus felčeris, šaulys bei tremtinys Antanas Plutulevičius

Arūnas Amšiejus

Merkinės valsč. felčeris Antanas Plutulevičius (1-as iš kairės). Merkinė, 1938 m.

1887 m. gegužės 28 d. Alytaus apskr. Merkinės vlsč. Mardasavo k. Vincento Plutulevičiaus bei Agotos Lukšytės šeimoje pasaulį išvydo būsimasis Merkinės vlsč. gydytojas-felčeris Antanas Plutulevičius. Birželio 4 d. Merkinės Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje dekanas Adomas Šlepovičius jam suteikė krikšto sakramentą. Gelsvos Dzūkijos smiltys negalėjo išmaitinti gausios Plutulevičių šeimos, todėl ūgtelėjusį keturiolikmetį gyvenimo odisėja nubloškė į Rusijos caro valdomą Odesos miestą. Čia, Juodosios jūros pakrantėje, jis tarnavo padėjėju vaistinėje, įgijo farmacijos, medicinos žinių. 1911-1913 m. A. Plutulevičius mokėsi Odesos felčerių mokykloje, ją baigė, įgijo 4 klasių išsilavinimą, vėliau dirbo šio miesto ligoninėje. Skaityti toliau »

NKVD represijų auka miškininkas, šaulys Ksaveras Dėdinas

Arūnas Amšiejus

Ksaveras Dėdinas (1905-1945).

1905 m. lapkričio 12 d. zanavykų krašte Vaitiekupių k. Sintautų vlsč. Šakių apskr. gimė būsimasis Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Miškų departamento Varėnos urėdijos Bingelių girininkijos girininkas Ksaveras Dėdinas, s. Jono. Ksaveras užaugo dvylikos vaikų būryje, kuriuos auklėjo motina Petronėlė Liorentaitė-Dėdinienė.

1930 m. K. Dėdinas baigė Alytaus Aukštesniąją miškų mokyklą. 1930 m. lapkričio 1 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 219 miškininko profesiją įgijęs jaunuolis buvo paskirtas vyr. eiguliu į Aukštesnės miškų mokyklos urėdiją, vėliau girininku į Seinų miškų urėdiją (be girininkijos). Skaityti toliau »

Vasario 16-ąją – žygis į Kurnėnų mokyklą

Valstybės atkūrimo diena yra puiki proga aplankyti Kurnėnų mokyklą ir įsitikinti, kiek daug gali vieno žmogaus iniciatyva ir gebėjimas dalytis. Kurnėnų mokyklą, kurios bokšte iš tolo matomas šuoliuoja Vytis, yra bene vienintelė Lietuvoje, pastatyta privačiomis lėšomis. Jos mecenatas amerikietis inžinierius Laurynas Radziukynas išvyko gyventi į JAV, ten sukūrė verslą ir gimtinei padovanojo mokyklą.

Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas yra Kultūros vertybių registre. Šis kultūros paveldo objektas mena unikalią istoriją ir sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Išlikusi autentiška pastato išorė ir interjeras. Beveik visos statybinės medžiagos iki langų užraktų, baldai Kurnėnų mokyklai atvežta iš JAV ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje. Skaityti toliau »

Merkinės šaulių namų „siela“ Jonas Vajėga

Lietuvi ! Kančios ištremtųjų

Ir kraujo žuvusių lašai

Tebūnie priesaika gyvųjų,

Kurią širdin įsirašai:

Kantrybė, darbas ir kova

Ir vienas tikslas – Lietuva!

                         K. Bradūnas

Arūnas Amšiejus

Jonas Vajėga

XX a. III–IV dešimtmetyje Lietuvos šaulių sąjunga – sukarinta patriotinė visuomeninė organizacija savo populiarumu bei narių skaitlingumu buvo viena iš lyderių šalyje. Ji paliko žymų pėdsaką Nepriklausomybės kovose, vėliau patriotiškai auklėjo visuomenę, ją ruošė ginklu ginti Tėvynę. To meto Merkinės mst. šauliai jungėsi į šaulius, šaulius raitininkus bei šaulius ugniagesius. Visi jie priklausė XIX Alytaus šaulių rinktinei. Vienas veikliausių šaulių vadų buvo Jonas Vajėga. Jis buvo Merkinės šaulių namų statybos iniciatoriumi – komiteto pirmininku, Merkinės šaulių raitelių būrio vadu, šaulių ugniagesių komandos viršininku, Priešgaisrinės propagandos komiteto pirmininku, Alytaus apskrities policijos tarnautojų taupomosios bei skolinamosios kasos revizijos komisijos pirmininku, Lietuvos policijos sąjungos Alytaus skyriaus sporto sekcijos vadovu bei jojimo sporto entuziastu. J. Vajėgos nuopelnai valstybei buvo aukštai įvertinti „Tautos vairininko“ Prezidento Antano Smetonos (1874-1944). Veiklusis šaulys buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu, o 1935 m. D.L.K. Gedimino V laipsnio ordinu. 1938 m. vasario 16 d. Estijos ugniagesių sąjunga už nuopelnus ugniagesyboje Merkinės šaulių ugniagesių komandos viršininką – policijos nuovados viršininką J. Vajėgą apdovanojo III laipsnio Garbės ženklu (kryžiumi). Skaityti toliau »

Feliksas Pempė – veiklusis Merkinės šaulių ugniagesių komandos įkūrėjas

Arūnas Amšiejus

1904 m. spalio 20 d. Filadelfijos mieste, Pensilvanijos valstijoje (JAV) gimė Feliksas Pempė, s. Aleksandro – vienas aktyviausių bei veikliausių Alytaus apskr. Merkinės savanorių bei šaulių ugniagesių komandų vadovų XX a. III-IV dešimtmetyje.

1918 m., gaudžiant Nepriklausomybės vėjams Lietuvoje, F. Pempė su tėvais tautinių jausmų vedami iš JAV grįžo į Lietuvą. 1928 m. birželio 1 d. jis kaip gabus, gerą išsilavinimą turintis Lietuvos patriotas buvo paskirtas Merkinės pašto viršininku (Dr. Bakšio g. 13). Neužilgo F. Pempė su entuziazmu pradėjo vadovauti vietos savanorių ugniagesių draugijai. Nuo 1906 m., nuo pirmosios gaisrininkų komandos įsteigimo – tai buvo pirmasis ne žydų tautybės Merkinės mstl. savanorių ugniagesių draugijos vadovas. Jis pakeitė Chaimą Blochą. Be tiesioginių, gerai apmokamų pašto tarnautojo pareigų, F. Pempė Merkinės mstl. bei dalyje valsčiaus savanoriškai bei neatlygintinai puoselėjo ugniagesybos veiklą bei priešgaisrinę apsaugą. Veiklusis vadovas buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu (1928 m.) bei Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino 3-čio laipsnio medaliu (1936 m.). Skaityti toliau »

Vedybinės elgsenos ypatumai Dzūkijoje 1922–1938 m. – naujoje knygoje

leidinysAutorius: Deimantė Aidukaitė

Pavadinimas: Vedybinės elgsenos ypatumai 1922–1938 m. Būdviečio, Gerdašių, Kapčiamiesčio, Leipalingio, Sangrūdos, Rudaminos, Šventežerio ir Veisiejų parapijose.

Kalbos redaktorė: Milda Venclovaitytė

Leidinio dizainerė: Vaidilutė Gailienė

Puslapių skaičius: 176

Spaustuvė: UAB Alytaus spaustuvė Skaityti toliau »

Nauja knyga apie Alytaus apskrities policiją 1918-1940 metais

Gintaras Lučinskas

alytaus-apskr-policija-virselis-a5_internetuiMinint Lietuvos kariuomenės įkūrimo 98-ąsias metines, skaitytojus pasiekė nauja knyga – „Alytaus apskrities policija 1918–1940 metais“. Šios mokslo monografijos autorius – istorijos magistras Kęstutis Noreika, gimęs 1989 m. Prienuose, o šiuo metu gyvenantis Vilniuje.

Knygos leidėjas – Alytaus teisėsaugos ir teisėtvarkos muziejus, tiražas 400 egz.

Knygoje aprašoma Alytaus apskrities policijos istorija 1918–1940 metais. Leidinyje atskleidžiamas sunkus Alytaus apskrities policijos organizavimo etapas, apibūdinama nuovadų dislokacija, analizuojama policijos veikla ir su tuo susijusios problemos, aprašomas teisėtvarkos struktūrų aprūpinimas tarnybai reikalingomis priemonėmis, nagrinėjamas personalo komplektavimas ir apmokymas bei policijos likvidavimas po 1940 m. okupacijos. Prieduose pateikiama visų 11-os Alytaus apskrities policijos vadų, tarnavusių 1918–1940 m., portretinės nuotraukos, taip pat akimirkos iš policijos gyvenimo, užrašytos pačių policijos tarnautojų. Aprašyta ir pirmosios 1940-ųjų sovietų okupacijos aukos – policininko Aleksandro Barausko (1899–1940) gyvenimo istorija. Knygos istoriografinę vertę padidina autoriaus sudarytos asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Knygos pristatymas numatytas gruodžio mėn. antroje pusėje.

Tuoktuvės Seirijų parapijos bažnyčioje 1922–1930 m.

Deimantė Aidukaitė

Seirijų Rkb santuokos metrikų knygos fragmentas

Seirijų Rkb santuokos metrikų knygos fragmentas

Pagrindinis straipsnio tyrinėjimo objektas – 1922–1930 m. Seirijų RKB[1] santuokos metrikų knyga. Siekiama išanalizuoti ir pristatyti bendriausius Seirijų parapijos katalikų vedybinės elgsenos savitumus bei juos iliustruoti charakteringais santuokų įrašais.[2] Chronologinės ribos apima 1922–1930 m. laikotarpį, kuomet buvo įrašyti pirmasis ir paskutinysis santuokos aktų įrašai. Seirijai bei aplinkiniai miestelio kaimai verti atskiro dėmesio dėl to, kad vieni šalia kitų nuo seno gyveno etniniu ir konfesiniu požiūriu mišrūs gyventojai. Egzistavo gana gausi evangelikų liuteronų bendruomenė, o Užnemunės evangelikai reformatai telkėsi apie vienintelę regione Seirijų parapiją. XVII a. pab. Seirijai buvo tapę lyg maža vokiečių valstybėle Lietuvoje. 1669 m. Seirijuose lankęsis vizitatorius pažymėjo, kad Seirijuose dauguma gyventojų buvo protestantai.[3] Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas