Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Dzūkų legendos ir poringės

Staugiantis ežeras

Daugų ežeras prieš užšalimą staugia ir staugia. Ot, tai seni žmonės yra išsipraktikavę: kaip šitoks įvykis, paima vištą ar katę – bile (jei tik) gyva galva, nuneša ir nuskandina. O jie dėl to nuskandina, kad užšalęs ežeras gali paimti žmogaus galvą ar arklio, ar kokio kito gyvulio.

Dabar neįmesdinėja – ir vis skandina. Dabartiniais laikais su mašina nuotaką nuskandino. Skaityti toliau »

Dusios ir Daugų ežeras

Dusios ir Daugų ežeras susieina. Pagavo lydeką labai didelę, pririšo skambutį ir paleido. Nu, ir paleido. Paskui tą lydeką pagavo Daugų ežere su tuo skambučiu; Dusioj paleido, o pagavo Daugų ežere. Vis kalbėjo, kad Dusia su Daugų ežeru susišneka. Tai, sako, kad tuoj Dusia kada nors susivienys su Daugų ežeru: ar Daugų ežeras į ją ateis, ar ji į Daugų ežerą eis. Tai nežino. Bet taip žmonės kalba, kad susivienys. Ir jei, sako, žeme eis, tai užlies, o jei viršum eis vanduo, tai neužlies žmonių. Skaityti toliau »

Kai Dauguose karaliai žvejojo

Politinės medžioklės senovėje. – Išbarstė 3 maišus auksinių. – Karalienė šaudė šernus. – Žvejas išpranašavo karaliaus mirtį. – Skenduoliai drasko tinklus. – Ežero pabaisa užpuolė karalienę. – Ąžuolas įvykdė mirties bausmę.

Daugai – viena seniausiai apgyventų vietovių Lietuvoje. Dar karaliaus Mindaugo laikais čia jau buvo daug sodybų. Aplinkui buvo daug didelių miškų, kuriuose knibždėjo įvairių žvėrių ir paukščių. Miškų prošvaistėse sliūksojo derlingos žemės plotai. O pačiame vidury amžinųjų girių tyvuliavo ežeras, nepaprastai gilus ir žuvingas. Todėl gyventojams čia buvo tikras rojus: laukuose gerai derėjo javai, giriose buvo žvėrienos, paukštienos, kailių drabužiams ir medaus midui rauginti, o ežere žuvies – nors su maišu semk! Sako, kad vėliau įkurtas dvaras ir miestelis Daugais buvo pavadintas tik dėl to, kad čia visko buvo daug. Skaityti toliau »

Padavimai apie Daugų ežerą

KdwROlita_Orany02DaugaiAlytaus apskrityje yra nemažų ežerų, iš kurių bus, berods, garsiausias Daugų ežeras. Šis ežeras ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje iš ežerų yra giliausias. Tad ir nenuostabu, kad apie šį ežerą yra visokių padavimų, pasakojimų, spėliojimų, užsilikusių nuo žilos senovės.

Senesnieji pasakoja, kad šio ežero viduje buvęs ant salos aukštas kalnas, kurio viršūnėje gyvenęs piktas ponas. Piktas todėl, kad veik kas metai prigirdydavęs 3-5 žmones už tai, kad šie prieš saulėtekį eidavo žuvauti. Kartą visas kaimas, sudėjęs stambią sumą pinigų, užpirko bažnyčioje mišias, kad tas „piktasis ponas“ būtų ne toks žiaurus. Po to užėjęs didelis debesys su perkūnijomis ir vėtromis ir į tą kalną, kur gyveno „ponas“, įtrenkė griaustinis ir viskas nugrimzdo ežero dugnan. Po to žmonės buvo ramesni, bet žuvauti vis dar neidavo prieš saulėtekį. Skaityti toliau »

Daugų ežeras

Atv. iš Virginijaus Urbono (Vilnius) kolekcijos.

Viena pamaldi bobelė iš Daškonių kaimo kiekvieną rytą eidavusi į Daugų bažnyčią. Vieną rytą ta bobelė ėmusi ir kiek pamigusi. Išbėgusi tekina, bet dar prie kaimo išgirdusi bažnyčios varpus skambant.

– Dievulėliau, pavėlavau! – pagalvojo bobelė. Ir sako: – Kad koks velnias mane lieptu pervestų per ežerą, gal suspėčiau!

Į tuos žodžius tik strykt nelabasis prieš ją. Sako:

– Atiduok dūšią, pervesiu!

Susitarė. Velnias ėmė nešti akmenis, žvyrą ir pilti taką per ežerą. Takas buvo beveik pabaigtas, bet sugiedojo gaidys. Velnias dingo nebaigęs darbo.

Tas takas yra ir po šiai dienai.

„Kai milžinai gyveno. Padavimai apie miestus, ežerus, kalnus, akmenis“. Vilnius, 1983 (2-as leidimas), p. 74.


Kaip rados Alovės bažnyčia

Kur dabar stovi Alovės bažnyčia, seniau, prieš kelis šimtus metų, buvo grynas laukas. Ten žmonės arė, sėjo ir akėjo. Niekas nei manyte nemanė nei sapne nesapnavo, kad ten kada nors būtų Dievo namai. Skaityti toliau »

Kunigaikščio Margio tėviškė Punia vėl stropiai tvarkoma

Nors jaunieji istorikai neigia kunigaikščio Margio buvimą Punioje, bet tas dzūko neįtikino ir ateityje jokiu būdu neįtikins. Juo toliau, juo ryškiau rišasi tie saitai, kurie Punią sieja su ta grasiąja ir būdingąja praeitimi.

Vietos gyventojai turi nerašytą kunigaikščio Margio istoriją ir jie atsilankiusiems pasakoja tuos reikšmingus senovės istorinius nuotykius. Jie atskleidžia faktų ir kiekvieną nuoširdžiai įtikina, kad senovėje Punioje gyveno garsus kunigaikštis Margis, kuris turėjo labai gražią dukterį, kuri buvo pamilusi savo kieme bernaitį Kęstutį ir norėjusi su juo tuoktis, bet tėvai tam priešinęsi. Tuomet ji prieš tėvų valią bėgusi per Nemuną. Jos tėvas Margis paleidęs į ją iš lanko strėlę, kuri dukterį mirtinai sužeidė, o jos numylėtąjį nukovęs. Abu jie išvirto iš laivelio ir paskendo Nemuno bangose. Margio duktė ir dabar dažnai piliakalnyje pasirodanti ir ne vieną esanti išgąsdinusi. Skaityti toliau »

Poteronių kalnas

I.

Tai buvo senovės laikais, kada mūsų krašte buvo daugel karalių, ponų ir kunigaikščių. Vieni jų buvo geri, rūpinosi žmonėmis, jų gerove ir ne tik, kad nieko neskriaudė, betgi dar gynė juos nuo kitų skriaudėjų.

Tais laikais ant Poteronių piliakalnio, tarpu balų ir pelkių, stovėjo aukšta pilis, o toje pily gyveno vienas tokių ponų, ar net kunigaikščių. Skaityti toliau »

Liškiava ir Merkinė

Buvo trys broliai, dideli ir galingi karaliai. Vienas jų apsigyveno Liškiavoj, antras – Merkinėj, trečias – Punioj. Visi jie buvo stabmeldžiai; ir visi žmonės dar čia buvo tada stabmeldžiai. Skaityti toliau »

Dusios ežeras

Toje vietoje, kur dabar Dusia, buvo didelis dvaras. Ponas buvo labai piktas, kankino žmones. Tą poną rado po nakties uždusintą. Kai poną laidojo, nuskendo visas dvaras, pasidarė ežeras. Jį vadina Dusia, nes poną uždusino. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas