„Gyvoji atmintis“
Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią dokumentų parodą „Naujieji metai sovietmečiu“
Naujieji metai Lietuvoje sovietmečiu buvo populiari švenčiama šventė, mažiausiai persismelkusi sovietine ideologija ir gan artima seniau laisvai švęstoms šv. Kalėdoms.
Tokie simboliai kaip išpuošta eglė, dovanos, Senio Šalčio apsilankymas ir viską vainikuojantis šventinis vakaras su šokiais bei vaišėmis tapo priemonėmis mėginant seną pakeisiti nauju, vieną šventę – kita, religiją – ateizmu. Šie sovietmečio kasdienybės miražai, įprastus šv. Kalėdų atributus modifikuojant ir priskiriant Naujiesiems metams, šiandien daugeliui yra išlikę kaip prisiminimai, kitiems – tai tik nugirsti pasakojimai.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė virtualią parodą, kurioje Naujųjų metų šventimo realijos sovietmečiu pristatomos fotodokumentų pasakojimu. Kviečiame apžiūrėti!
www.archyvai.lt
Sukurtas „Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų skaitmeninių vaizdų archyvas“
Lietuvos ypatingasis archyvas atvėrė interneto svetainę „Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų skaitmeninių vaizdų archyvas“ (E-vaizdų archyvas), kurioje skelbiamos suskaitmenintos Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB), Lietuvos komunistų partijos (LKP), Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir kituose fonduose saugomos nuotraukos, KGB konfiskuotų ar slapta darytų vaizdo įrašų, kino ir garso dokumentų aprašymai. Taip pat skelbiamos suskaitmenintos Lietuvos partizanų dokumentų kolekcijoje ir kituose fonduose saugomos Lietuvos laisvės kovotojų nuotraukos, atvirukai, pasižymėjimo ženklai ir kita atributika. Skaityti toliau »
Per karantiną valstybės archyvų parodos išsikėlė į virtualią erdvę
Šalyje paskelbtas karantinas skatina atrasti įvairius renginių ir parodų formatus. Lietuvos valstybės archyvai kviečia net į šešias virtualias erdves, kuriose gyventojai ras aktualias parodas ir virtualų kiną.
Geriausios istorijos prasideda archyve
Lietuvos valstybės archyvų virtualių parodų portale karantino metu eksponuojama paroda „Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje – 100”. Sudėtingu tarpukario laikotarpiu įsteigta Lietuvos pasiuntinybė rūpinosi ne tik gerų diplomatinių santykių palaikymu, sudarytų tarptautinių sutarčių bei įsipareigojimų tinkamu vykdymu, bet ir Lietuvos valstybės piliečių teisių ir poreikių atstovavimu. Apsilankę šioje virtualioje parodoje ne tik galėsite susipažinti su ambasados steigimo istorija, bet ir sužinosite, kokios išskirtinės asmenybės jai vadovavo. Skaityti toliau »
Lietuvos žydai kariai savanoriai Nepriklausomybės kovose
1918–1920 m. vykusių Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvių – tiek savanorių, tiek mobilizuotų karių – gretose kovėsi įvairių tautybių ir įvairių religinių konfesijų atstovai: lietuviai, rusai, lenkai, vokiečiai, gudai, ukrainiečiai, latviai, žydai… Po lietuvių tautybės karių, gausiausias kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę gretas sudarė žydai, aktyviai gynę valstybės, kurią jidiš kalba vadino Lite, laisvę. Skaityti toliau »
Atidaryta virtuali paroda „Sėkmingi ir nesėkmingi pabėgimai iš Sovietų Sąjungos“
Lietuvos ypatingasis archyvas pristato virtualią parodą „Sėkmingi ir nesėkmingi pabėgimai iš Sovietų Sąjungos“.
Uždek žvakutę savo krašto partizanams
Situacija pasaulyje ir Lietuvoje sudėtinga, todėl masinių susibūrimų rekomenduojama vengti, tačiau keliauti vienam ar su šeimos nariais, gryname ore nėra draudžiama ir daugelis planuojame lankyti artimųjų amžinojo poilsio vietas.
Kviečiame keliaujant nepamiršti ir mūsų didvyrių atminimo įamžinimo vietų. Skaityti toliau »
Sužinoti savo giminės istoriją taps dar paprasčiau
2021 metų antroje pusėje startuos modernizuota Elektroninio archyvo informacinė sistema (EAIS). Tai taps viena pagrindinių platformų giminės istorijos tyrimams atlikti. Tikimasi, kad jau dabar didelę paklausą turintys genealoginiai tyrimai bus atliekami greičiau ir paprasčiau, tad sužinoti savo giminės istoriją galės kiekvienas. Skaityti toliau »
Virtuali paroda „KASDIENIS GYVENIMAS LIETUVOJE KAIZERINĖS OKUPACIJOS METAIS (1915-1918 M.)“
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuva, buvusi Rusijos imperijos sudėtyje, atsidūrė aktyvių karo veiksmų zonoje. 1915 m. rudenį, palaužusi carinės Rusijos karinių dalinių pasipriešinimą, kaizerinės Vokietijos kariuomenė užėmė beveik visą Lietuvos teritoriją. Čia buvo sudarytas karinis-administracinis vienetas – Oberostas (vok. Ober-Ost), kurio vadovu paskirtas Vokietijos Rytų fronto vadas generolas-feldmaršalas Paulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg).
www.archyvai.lt