Gintarinė svajonė

„Gyvoji atmintis“

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuva, buvusi Rusijos imperijos sudėtyje, atsidūrė aktyvių karo veiksmų zonoje. 1915 m. rudenį, palaužusi carinės Rusijos karinių dalinių pasipriešinimą, kaizerinės Vokietijos kariuomenė užėmė beveik visą Lietuvos teritoriją. Čia buvo sudarytas karinis-administracinis vienetas – Oberostas (vok. Ober-Ost), kurio vadovu paskirtas Vokietijos Rytų fronto vadas generolas-feldmaršalas Paulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg).

Kviečiame apžiūrėti parodą!

www.archyvai.lt

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir įjungė ją į savo sudėtį. Prasidėjo sovietinės okupacijos laikotarpis, per kurį Lietuvos žmonės įvairiais būdais priešinosi režimui ir kovojo dėl šalies laisvės. Po beveik 50 sovietinės okupacijos metų, 1990 m. kovo 11 d., Lietuva atstatė suverenitetą ir vėl tapo nepriklausoma valstybė.

Minint Lietuvos okupacijos 80-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis parengė parodą, atspindinčią sovietinės okupacijos ir aneksijos procesus. Parodoje skelbiami dokumentai ir nuotraukos saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Pasieniečių muziejuje.

Kviečiame apsilankyti.

www.archyvai.lt

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atveria viešąją prieigą, kurioje pateikiami duomenys apie 1940–1953 metais sovietų okupacinės valdžios represuotus (ištremtus, įkalintus, nužudytus) Lietuvos gyventojus.

Duomenys pradėti rinkti 1988-aisiais susikūrus Sąjūdžio komisijai stalinizmo nusikaltimams tirti (pirmininkas Julius Juzeliūnas). Mečio Laurinkaus vadovaujama Komisijos grupė platino Lietuvoje Sąjūdžio anketas apie Lietuvos gyventojų trėmimus, lagerius, žudynes. Skaityti toliau »

Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo Trimitas pirmasis numeris buvo išleistas 1920 m. birželio 1 d. Kaune. Leidinys ėjo iki 1940 metų, buvo atkurtas 1990 metais. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomi visi 1920–1940 m. išėję žurnalo komplektai.

Šaulių sąjunga susikūrė iš būtinybės ginti trapią Lietuvos nepriklausomybę. 1919 m. birželio 21 d. bermontininkai Šiauliuose nužudė ir sužeidė keliolika Lietuvos kareivių ir civilių. Šie įvykiai paskatino Užsienio reikalų ministerijos Spaudos biuro viršininką Matą Šalčių su bendraminčiais kurti ginkluotos savigynos organizaciją, kreiptis į Vyriausybę, kad valdininkai ir tarnautojai gautų ginklų ir būtų išmokyti jais naudotis. 1919 m. birželio 27 d. įvyko susirinkimas, kurio metu buvo įkurta Šaulių sąjunga, pirmininku išrinktas V. Putvinskis-Pūtvis. Lietuvos šaulių sąjunga iš pradžių buvo Lietuvos sporto sąjungos padalinys, o rugsėjo 15 dieną, patvirtinus įstatus, tapo savanoriška karine nepolitine organizacija, kurios tikslas – ugdyti piliečių kovingumą, patriotizmą, drąsą, plėsti kultūrinį akiratį, kovoti su išorės ir vidaus Lietuvos nepriklausomybės priešais. Skaityti toliau »

1948 m. gegužės 22‒23 d. sovietų represinės struktūros įvykdė didžiausią Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią į tolimus, atšiauraus klimato SSRS regionus iš Lietuvos buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. vaikų, apie 16 tūkst. moterų, 5 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų.

Siūlome prisiminti 2018 m. rengtą virtualią parodą „Šaltas 1948-ųjų pavasaris“, kurioje eksponuojami Lietuvos komunistų partijos (bolševikų), Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) ir Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) dokumentai bei dokumentai ir nuotraukos iš tremtiniams vestų įskaitos (tremties) bylų. Parodoje taip pat eksponuojamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos Vilhelmo Janiselio, Kazio Vilimo ir kt. Irkutsko srityje ir Krasnojarsko krašte darytos tremtinių nuotraukos. 

Kviečiame apsilankyti.

www.archyvai.lt

Gegužės 21 d. minima Lietuvos tautinių bendrijų diena. Lietuvos rusų bendrija – neatskiriama Lietuvos visuomenės ir istorijos dalis, kuri formavosi kelis šimtmečius. Tarpukariu Nepriklausomos Lietuvos bei Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto rusų senbuvių bendruomenes papildė po 1917 m. Spalio perversmo ir 1918–1920 m. pilietinio karo iš Rusijos pasitraukę emigrantai.

Sovietų Sąjungai užpuolus Lenkiją ir 1939 m. rugsėjo 19 d. Raudonajai armijai užėmus Vilnių ir Vilniaus kraštą, o vėliau Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo gyventojų, taip pat ir rusų, areštai. Sovietinių represijų aukomis tapo Baltosios armijos kariai, rusų visuomeninių organizacijų nariai, sentikių ir stačiatikių dvasininkai, rusų tautybės valstybės tarnautojai, nekilnojamojo turto savininkai, asmenys, nepalankiai vertinę Sovietų Sąjungą ir bolševikų valdžią. Sovietų valdžios represijos, nukreiptos prieš Lietuvos rusų bendruomenės narius, tęsėsi ir 1944 m., prasidėjus sovietinei reokupacijai. Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos labiausiai nukentėjo rusai, bendradarbiavę su Vokietijos okupacine valdžia Lietuvoje. Skaityti toliau »

1945 m. gegužės 16–17 d. Alytaus apskrities Simno valsčiaus Kalniškės miške įvyko vienas didžiausių Lietuvos partizanų susirėmimų su NKVD kariuomene – Kalniškės mūšis.

Pristatome Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 1945 m. birželio 8 d. spec. pranešimą SSRS NKVD Vyriausiajai kovos su banditizmu valdybai „Apie Neifoldo gaujos likvidavimą“.

Karantiną galima praleisti prasmingai, reikia tik įsijungti internetą!

www.archyvai.lt

Negalima sudeginti ugnies, paskandinti vandens, užpūsti vėjo ir sunaikinti tiesos. Čekų patarlė.

Ruošdamasis kurti atminimo plakatą 1972 m. Kaune susideginusiam Romui Kalantai, vis dėliojau mintis, kokius simbolius panaudoti, kad būtų įprasminta auka – VARDAN TOS LIETUVOS!  Mes, lietuviai,  jau nuo  1009 metų savo genuose esame paženklinti būti kovotojais.  Matome, kad istorija kovotojų nepagailėjo. Kas, jeigu ne ugnis – mums jau tampa paskutine malda savoje Tėvynėje.

Šiame plakate turime įžvelgti  Pilėnų pilies ne tik tragediją, bet ir savo tautos patriotiškumo bei pasiaukojimo pavyzdį. Nenoriu būti prastu pranašu, bet mūsų laukia dar daug kovų ir pasiaukojimo akimirkų: ŽŪTI UŽ TĖVYNĘ.

Šiame plakate panaudojau paminklą, kuris randasi Čikagoje (JAV)  Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. Šį paminklą pastatė Amerikos Šaulių organizacija.

Dailininkas Tautvilas Rinkevičius

1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinę santvarką, susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta. Po keleto dienų į jaunuolio laidotuves susirinkę žmonės surengė stichiškas protesto manifestacijas, kurioms malšinti buvo mestos didelės milicijos, draugovininkų ir vidaus kariuomenės pajėgos.

„Kauno pavasariu“ vadinami įvykiai sulaukė Vakarų žiniasklaidos dėmesio, padarė didelę įtaką vėlesniais metais vykusiam lietuvių antisovietiniam judėjimui. Gegužės 14-oji Lietuvoje kasmet minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.

Siūlome prisiminti Lietuvos ypatingojo archyvo 2017 m. rengtą parodą, kurioje eksponuojami dokumentai ir fotonuotraukos iš 1972 m. Kauno įvykiuose dalyvavusiems asmenims iškeltos baudžiamosios bylos, kiti su 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykiais susiję sovietinių represinių struktūrų dokumentai, Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai, atspindintys Vakarų valstybių ir lietuvių išeivijos žiniasklaidos reakciją.

Kviečiame apsilankyti

Karantiną galima praleisti prasmingai, reikia tik įsijungti internetą!

www.archyvai.lt