VšĮ „Gintarinė svajonė“

„Gyvoji atmintis“

1949 m. kovo‒balandžio mėn. sovietinių represinių struktūrų įvykdyta masinio gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ (liet. ‒ „Bangų mūša“) ‒ plataus masto sovietinio genocido akcija, vienu metu įvykdyta trijose Baltijos šalyse. Operacija vyko kartu su 1949 m. pavasarį pradėta masine žemės ūkio kolektyvizacija ir jeigu ankstesnių trėmimų aukos vienaip ar kitaip buvo susijusios su ginkluotu antisovietiniu pasipriešinimu – tai per operaciją „Priboj“, žmones pradėta masiškai tremti, atsižvelgiant į jų socialinį statusą, t. y. – priklausymą vadinamųjų „buožių“ (ūkininkų, pasiturinčių arba vidutinių valstiečių) kategorijai.

Skaityti toliau »

Minint Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sudarytą J. Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą.

J. Žemaičio-Vytauto ir suimtų jo bendražygių Juozo Palubeckio-Simo, Elenos Palubeckytės-Liudo, Marijonos Žiliūtės-Eglutės apklausos protokolai, liudytojų apklausų ir akistatų protokolai, dokumentų bei ginklų ekspertizės aktai, originalūs partizanų dokumentai ir fotonuotraukos, kiti procesiniai dokumentai saugomi baudžiamojoje byloje, kurią sudaro 13 tomų ir 7 priedai. Byloje yra 5115 lapų. Byloje, tarp daugybės Lietuvos partizanų dokumentų, yra saugomas vienintelis žinomas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos originalas. Skaityti toliau »

Lietuvos valstybės naujasis archyvas parengė virtualią parodą „Kovo 11-osios Aktas Nepriklausomybės šviesoje“.

Virtualioje parodoje kviečiame susipažinti su dokumentais, atspindinčiais reikšmingus Nepriklausomybės siekio etapus. Parodos lankytojai turės progą paskaityti telegramas, laiškus, užsienio valstybių politikų ir organizacijų oficialius raštus, liudijančius požiūrį į Kovo 11-osios Aktą, pamatyti fotografijas, kuriose užfiksuotos įsimintinos Lietuvos ir tarptautinės visuomenės solidarumo su Nepriklausoma Lietuva akimirkos. Skaityti toliau »

Alytaus kultūros ir meno taryba, rengdamasi projektui „Alytus- Lietuvos kultūros sostinė 2022. KURIANTYS TILTUS“, kviečia kurti kultūros tiltų inžineriją ir inicijuoja pilietinę akciją I-ajam žuvusiam Lietuvos kariuomenės karininkui A. Juozapavičiui pagerbti. Skaityti toliau »

Laisvės gynėjų dieną, kai pagerbiami kovojusieji už Lietuvos laisvę per 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje, Laisvės premija įteikta septyniems pokario Lietuvos laisvės gynėjams, buvusiems partizanams: Algimanto apygardos Audros būrio vadui Jonui Abukauskui-Siaubui, Vyteniui, Jono Misevičiaus būrio nariui Vytautui Balsiui-Uosiui, Tauro apygardos štabo nariui ir Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo patikėtiniui Jonui Čeponiui-Vaidevučiui, Pietų Lietuvos srities vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago ryšininkui Juozui Jakavoniui-Tigrui, Vyčio apygardos Vėtros būrio vadui Broniui Juospaičiui-Direktoriui, Algimanto apygardos Butageidžio kuopos vadui Jonui Kadžioniui-Bėdai, Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininkui Juozui Mociui-Šviedriui, Rainiui. Skaityti toliau »

Kviečiame aplankyti 2019 m. sausio 7 d. – vasario 28 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje eksponuojamą Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parodą „Vanagas su vanagėliais“. 

Parodoje eksponuojamos fotografijos darytos 1947 m. liepos pradžioje Bingelių kaimo, esančio keli kilometrai nuo Merkinės, apylinkėse. Fotografijų autorė yra Gražina Pigagaitė-Vilbik, tarpukariu Merkinėje fotoateljė įsteigusio ir Dzūkijoje pagarsėjusio fotografo Luko Pigagos duktė. Tėvas ją išmokė fotografuoti, sunkiomis pokario nepriteklių sąlygomis pačiai pasidaryti ryškalus, ryškinti negatyvus ir kontaktiniu būdu spausti nuotraukas. Būtent taip padarytos ir šios nuotraukos. Anot fotografijų autorės, ji buvo gavusi iš partizanų kelias užduotis, kurias įvykdžiusi nusipelnė jų pasitikėjimo. Nuo tada Dainavos apygardos partizanai pradėjo pas ją fotografuotis. Konspiracijos sumetimais ji niekada nesidomėjo, kas tie partizanai, kokios jų pavardės ir pareigos. Žinojo tik Bevardžio ir Genio slapyvardžius. Ir tik daug vėliau, kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę partizanų nuotraukos tapo matomos, ji suprato, kad tada, 1947-ųjų vasarą, prieš jos, devyniolikmetės merginos, objektyvą stovėjo vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų.  Skaityti toliau »

Laikas bėga nesustabdomai, nebeliko gyvųjų amžininkų kurie prisimintų pokario metus ir tas žūtbūtines Lietuvos partizanų kovas su naujais okupantais. Tą vaizdą galima atkurti tik prisiminus jau senai anapilin išėjusių tėvų pasakojimus bei  atidžiai ir objektyviai išnagrinėjus išlikusius archyvinius dokumentus. Skaityti toliau »