VšĮ „Gintarinė svajonė“

Laisvės kovos, jų įamžinimas

Laisvės kovas liudijantys, skaudų ir sudėtingą istorinį laikotarpį atspindintys autentiški Lietuvos partizanų – 1944–1953 m. vykusio ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių – dokumentai yra svarbus istorijos šaltinis. Surūdijusiuose bidonuose, metaliniuose konteineriuose, stikliniuose induose ar paprastuose popieriaus ryšuliuose ilgus metus daržinėse, malkinėse, palėpėse, miškuose saugoti žmonių ar tiesiog išbuvę užkasti po žeme laisvės kovų dalyvių dokumentai kartais atrasti per specialiai rengtas paieškos ekspedicijas, o kartais ‒ visiškai atsitiktinai, nuolat papildo Lietuvos ypatingojo archyvo saugomą Lietuvos partizanų dokumentų kolekciją, kuri yra bene didžiausia Lietuvoje. Kolekcija apima partizanų vadovybės, visų sričių, apygardų, rinktinių ir kitų junginių bei pavienius dokumentus. Skaityti toliau »

Lietuvos ypatingasis archyvas atidarė interneto svetainę „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“ (E-partizanų archyvas), kurioje skelbiami suskaitmeninti Lietuvos partizanų – 1944-1953 m. vykusio ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių – dokumentai. Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą „Svetainės (portalo) „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“ sukūrimas“. Svetainės sukūrimą taip pat parėmė UAB „Lietuvos rytas. Skaityti toliau »

2018 m. lapkričio 7 d. minėsime disidento, Kauno arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus SJ 80-asias gimimo metines. Kovotojas už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyvus Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, pogrindinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ steigėjas ir redaktorius, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto narys, Lietuvos Katalikų Bažnyčios teisių gynėjas, kunigas S. Tamkevičius drauge su grupe bendraminčių kunigų sovietinės okupacijos metais kovojo prieš Katalikų Bažnyčios priespaudą, ugdė lietuvių religinį ir tautinį sąmoningumą. Skaityti toliau »

1988 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje įvyko nuo 1978 m. įkurtos ir nuosekliai už Lietuvos nepriklausomybę kovojusios Lietuvos laisvės lygos organizuotas mitingas, kurio pagrindiniai tikslai buvo 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašytų Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų pasmerkimas ir reikalavimas panaikinti Baltijos šalių sovietinę okupaciją lėmusio Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos sąmokslo pasekmes. Skaityti toliau »

2018 m. rugsėjo 21 d. 16.30 LMA Vrublevskių bibliotekoje, vyks istorikės dr. Aistės Petrauskienės vieša paskaita „Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu“. Šis susitikimas – vienas iš Kultūros paveldo departamento organizuojamų Europos paveldo dienų tema „Atraskime šimtmečio paveldą“ renginių. Skaityti toliau »

2018 m. spalio 3 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks A. Ramanausko-Vanago istorijos tyrimų pristatymas. Dalyvauja dr. Gintautas Vėlius, Dalius Žygelis, Eugenijus Peikštenis, dr. Arvydas Anušauskas.

2018 metai paskelbti legendinio lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vado A. Ramanausko-Vanago (1918–1957) metais. Jis vadovavo vienam kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. 1956 m. buvo suimtas KGB, brutaliai kankintas ir okupantų teismo sprendimu sušaudytas. Skaityti toliau »

Kreipimasis

Dėl Lietuvos partizanų palaikų užkasimo vietų nustatymo

Kaunas, 2018-09-11

Lietuvos politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems partizanams, visuomeninių organizacijų nariams bei didžiajai daliai Lietuvos piliečių išlieka labai aktualus klausimas, kur užkasti 1944–1953 m. Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vadų palaikai. Po 28 Nepriklausomybės metų buvo rasti Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Iki šiol nerasti daugumos partizanų vadų, kaip antai, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Tarybos posėdyje priimtos Deklaracijos signatarų, LLKS Tarybos narių Aleksandro Grybino-Fausto, Vytauto Gužo-Kardo, Juozo Šibailos-Merainio, Broniaus Liesio-Nakties, Leonardo Grigonio-Užpalio, Petro Bartkaus-Žadgailo palaikai. Taip pat nerasti legendinių partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Antano Kraujelio-Siaubūno ir kitų žymių partizanų palaikai. Lietuvos valstybės garbės reikalas rasti savo tautos didvyrių užkasimo vietas. Skaityti toliau »