VšĮ „Gintarinė svajonė“

Laisvės kovos, jų įamžinimas

2017 m. birželio 24 d. Kauno senose kapinėse prie memorialo, skirto 1941 m. birželio 22–28 d. sukilimo aukoms atminti Pėsčiųjų orientacinio žygio „Laisvės kovotojų keliais Kaune“ organizatoriai ir dalyviai su Maidano didvyriais ukrainiečių etno roko grupe „TaRūta“ paminėjo 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines.

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras

Skaityti toliau »

Gintaras Lučinskas

Prieš 76 metus, 1941 m. birželio 22 d., Lietuvoje prasidėjo ginkluotas visuotinis sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Ši tema yra “politiškai” nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius.

Sukilimas truko apie savaitę laiko, jis sutapo su Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo pradžia. Sukilėliai atkūrė savivaldos institucijas.

1941 m. Birželio 22-28 d. sukilimas paneigė sovietų propagandos teiginius, kad Lietuva savo noru 1940 m. įstojo į Sovietų Sąjungą. Toks visuotinis tautos sukilimas buvo vienintelis sovietų pavergtose teritorijose.

Tik nacių okupacija neleido įtvirtinti atkurtos Nepriklausomos valstybės.

2017 m. birželio 24 d. (šeštadienį) yra planuojamas tradicinis  pėsčiųjų orientacinis žygis „Laisvės kovotojų keliais Kaune“, skirtas paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines. 

Renginio atidarymas įvyks 9 30 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo. Skaityti toliau »

Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!“ – taip 1936 m. apie vyskupą Teofilių Matulionį lietuvių maldininkų grupei pasakė popiežius Pijus XI. 2017 m. birželio 25 d. Vilniaus m. įvyksiančios arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – apeigos vainikuoja dar 1989 m. Kaišiadorių katedros kanauninko, Popiežiaus garbės prelato Stanislovo Kiškio iniciatyva pradėtą arkivyskupo Teofiliaus Matulinio beatifikacijos bylą. Šešiolika metų Rusijos kalėjimuose bei ketveri metai namų arešto Lietuvoje už tai, kad buvo ištikimas Dievui, Bažnyčiai ir žmonėms liudija nepalaužiamą vyskupo Teofiliaus Matulionio valią ginti Katalikų bažnyčią nuo sovietų valdžios pretenzijų ją valdyti ir paversti politinio režimo įrankiu. Skaityti toliau »

 Gintaras Lučinskas

Ats. ltn. Benjaminas Meškelis, šaulys, Alytaus miesto 1941 m. sukilėlių būrio organizatorius ir vadas ( nuotr. iki 1938 m.).

Prieš 76 metus, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ši tema yra „politiškai“ nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius. Tačiau čia reikėtų kaltinti ne tiek juos, kiek nepalankias istorines aplinkybes, kai žiaurių okupacijų sąlygomis teko kovoti dėl valstybės išlikimo.

1941 m. birželio 22 d. anksti ryte prasidėjo Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas. Alytus buvo smarkiai bombarduojamas, nes čia buvo dislokuota Raudonosios armijos 3-čio mechanizuoto korpuso 5-os tankų divizijos daug tankų ir buvo įrengtas aerodromas. Skaityti toliau »

Arūnas Amšiejus

Merkinės valsč. felčeris Antanas Plutulevičius (1-as iš kairės). Merkinė, 1938 m.

1887 m. gegužės 28 d. Alytaus apskr. Merkinės vlsč. Mardasavo k. Vincento Plutulevičiaus bei Agotos Lukšytės šeimoje pasaulį išvydo būsimasis Merkinės vlsč. gydytojas-felčeris Antanas Plutulevičius. Birželio 4 d. Merkinės Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje dekanas Adomas Šlepovičius jam suteikė krikšto sakramentą. Gelsvos Dzūkijos smiltys negalėjo išmaitinti gausios Plutulevičių šeimos, todėl ūgtelėjusį keturiolikmetį gyvenimo odisėja nubloškė į Rusijos caro valdomą Odesos miestą. Čia, Juodosios jūros pakrantėje, jis tarnavo padėjėju vaistinėje, įgijo farmacijos, medicinos žinių. 1911-1913 m. A. Plutulevičius mokėsi Odesos felčerių mokykloje, ją baigė, įgijo 4 klasių išsilavinimą, vėliau dirbo šio miesto ligoninėje. Skaityti toliau »

Laimutė Vasiliauskaitė – Rožukienė

Ernesto Kuckailio pieštas jo senelio partizano Šapalo portretas

Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje sutiktos dvi naujos knygos: Ernesto Kuckailio „Tylūs žingsniai per samanas“ ir Valerijaus Šerelio „5.56X100 šovusių į galvą arba auliniais batais pramintų minčių“

Kodėl taip pavadinau šį straipsnį? Atėjau į dviejų karių dviejų knygų pristatymą, o, pasirodo, tie autoriai – dar ir meninį išsilavinę gavę vyrai kūrėjai, patriotai nuo vaikystės (jų seneliai ar giminaičiai buvo Lietuvos miškų partizanai), vieni pirmieji atkurtos Lietuvos kariuomenės savanoriai, profesionalūs Lietuvos kariuomenės kariai: Ernestas Kuckailis – viršila, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperių ir taikliųjų šaulių rengimo ekspertas, snaiperių rengimo žinovas, profesionalus stiklo menininkas (baigė VDA); Valerijus Šerelis – karininkas, pulkininkas leitenantas, generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui (dar besimokydamas LŽŪA, nuo 1991 m., jau studentų savanorių būrio vadas). Šiuo sakiniu jau viskas pasakyta, bet … Kilo mintis, juk kartais paklausiama ir padejuojama: kas yra (ir ar yra) šių laikų herojus? Ta prasme: su stuburu, vyriškas, ir kartu jautrus – gebantis ir apginti (šiuo atveju – profesionalus karys) ir žmogiškai atjausti (kūrėjas – kartu rašytojas ar poetas, menininkas, muzikantas…). Skaityti toliau »

2017 m. kovo 11 d. Lazdijų miesto Nepriklausomybės aikštėje buvo padėtos gėlės prie Nepriklausomybės paminklo ir Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje buvo aukotos Šv. Mišios už Tėvynės laisvę.

Lazdijų miesto Adolfo Ramanausko-Vanago aikštėje, priešais Šv. Onos bažnyčią, buvo iškilmingai atidengtas paminklas, skirtas 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos signatarui, LLKS gynybos pajėgų vadui, partizanų generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Garbė Lietuvai! Garbė Lietuvos didvyriui-Adolfui Ramanauskui-Vanagui!

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras Skaityti toliau »