Laisvės kovos, jų įamžinimas
birželio 12th, 2019 | 
Autorius: 
Skiltyje 
Žygis A.Ramanausko-Vanago kovų keliais
Birželio 15 d. kviečiame į Merkinę, iš kur keliausime Adolfo Ramanausko-Vanago kovų keliais. Maršrutu Merkinė–Kasčiūnai–Merkinė.
Renginio programa:
9 val. Šv. Mišios Merkinės bažnyčioje. Mišias laikys Merkinės klebonas, dekanas bažn. t. dr. Robertas Rumšas.
10 val. Žygio dalyvių registracija Merkinės kryžių kalnelyje.
10.30 va. Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija ir startas. Skaityti toliau »
Virtuali paroda „Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m.“
1944 m. prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas, kuriuo siekta atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Pirmosios sovietinės okupacijos patirtis, represijos ir teroras, prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją, patriotizmas ir meilė Tėvynei, tikėjimas Vakarų pagalba lėmė, kad ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviais tapo tūkstančiai žmonių. Dauguma partizanų buvo vyrai, tačiau prie Laisvės kovų prisidėjo ir moterys – jos priklausė ginkluoto pasipriešinimo struktūroms, davė priesaiką, turėjo ginklus, gyveno nelegaliai. Daug merginų ir moterų partizanams talkino kaip ryšininkės ir rėmėjos. Skaityti toliau »
Virtuali paroda „Operacija „Priboj“
1949 m. kovo‒balandžio mėn. sovietinių represinių struktūrų įvykdyta masinio gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ (liet. ‒ „Bangų mūša“) ‒ plataus masto sovietinio genocido akcija, vienu metu įvykdyta trijose Baltijos šalyse. Operacija vyko kartu su 1949 m. pavasarį pradėta masine žemės ūkio kolektyvizacija ir jeigu ankstesnių trėmimų aukos vienaip ar kitaip buvo susijusios su ginkluotu antisovietiniu pasipriešinimu – tai per operaciją „Priboj“, žmones pradėta masiškai tremti, atsižvelgiant į jų socialinį statusą, t. y. – priklausymą vadinamųjų „buožių“ (ūkininkų, pasiturinčių arba vidutinių valstiečių) kategorijai.Skelbiama KGB sudaryta Jono Žemaičio-Vytauto baudžiamoji byla
Minint Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sudarytą J. Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą.
J. Žemaičio-Vytauto ir suimtų jo bendražygių Juozo Palubeckio-Simo, Elenos Palubeckytės-Liudo, Marijonos Žiliūtės-Eglutės apklausos protokolai, liudytojų apklausų ir akistatų protokolai, dokumentų bei ginklų ekspertizės aktai, originalūs partizanų dokumentai ir fotonuotraukos, kiti procesiniai dokumentai saugomi baudžiamojoje byloje, kurią sudaro 13 tomų ir 7 priedai. Byloje yra 5115 lapų. Byloje, tarp daugybės Lietuvos partizanų dokumentų, yra saugomas vienintelis žinomas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos originalas. Skaityti toliau »
Laisvės kovos karžygys Vaclovas Voveris – Žaibas
Arturas Čiras
Mes eisim jauni, kaip pavasarį upės,
Kol Nemunas savo krantuos nesustos…
Kovoti ir kurti, jei reiktų ir mirti
Už ateitį naują lietuvių tautos
Benediktas Labenskas-Kariūnas
Vaclovas Voveris – Žaibas
1949 m. kovo 7 d. Dainavos apygarda neteko vieno iš geriausių kovotojų – Vaclovo Voverio-Žaibo. Jo vardas neatsiejamai susietas su partizanine veikla Dainavos apygardoje. Su jo vardu surišti geriausi laimėjimai ir todėl šio puikaus partizano atminimas bus visada gyvas ne tik Laisvės kovų sąjūdžio, bet ir visos tautos tarpe
Vaclovas Voveris gimė 1922 m. vasario 17 d. Trakų apskr. Onuškio valsč. Bakaloriškių k. Daugiavaikėje darbščių ūkininkų Viktorijos ir Andriaus Voverių šeimoje augo devyni vaikai: penkios dukterys ir keturi sūnus. Vaclovas buvo jauniausias iš sūnų. Mėgo drožinėti. Mokytis jam sekėsi, tačiau pavyko baigti tik šešis pradžios mokyklos skyrius, nes reikėjo pavaduoti sergantį tėvą. Tuo metu Vaclovas buvo vienintelis namuose likęs vyras: Turėjo 15 ha nederlingos Dzūkijos žemelės. Boleslovas gyveno Latvijoje, Vladas tarnavo kariuomenėje, o Jonas jau buvo miręs. Vaclovui teko ir žemę arti, ir statybininku dirbti, nes Voverių šeima tuo metu statėsi naują namą vienkiemyje. Tėvui susirgus, statybos sustojo. Vis dėlto 1936 metais namas buvo baigtas, iškastas šulinys, užveistas sodas, pastatytas kluonas, tvartai, kiti trobesiai. Skaityti toliau »
Lietuvos partizanų indėlis valstybingumo išsaugojimui įamžintas pašto ženklų bloke
Lietuvos paštas, pagerbdamas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio indėlį į valstybingumo išsaugojimą, vasario 15 d. į apyvartą išleidžia pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Menininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtuose pašto ženkluose vaizduojamas partizanų bunkeris ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija, pašto bloko tiražas – 10 tūkst. vnt, pašto ženklų nominalas 0,99 Eur. Su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama šiuo pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Pirmą kartą visuomenei pristatoma Lietuvos partizanų 1949 m. vasario 16 d. deklaracija
Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Lietuvos ypatingojo archyvo paroda „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai“, kurioje pirmą kartą visuomenei pristatomas vienintelis žinomas Deklaracijos originalas.
1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). LLKS Taryba, sudaryta iš aštuonių asmenų, 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, kuri užtikrino Lietuvos valstybės tęstinumą ir skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Skaityti toliau »