Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Laisvės kovos, jų įamžinimas

Merkinės valsčiaus felčeris, šaulys bei tremtinys Antanas Plutulevičius

Arūnas Amšiejus

Merkinės valsč. felčeris Antanas Plutulevičius (1-as iš kairės). Merkinė, 1938 m.

1887 m. gegužės 28 d. Alytaus apskr. Merkinės vlsč. Mardasavo k. Vincento Plutulevičiaus bei Agotos Lukšytės šeimoje pasaulį išvydo būsimasis Merkinės vlsč. gydytojas-felčeris Antanas Plutulevičius. Birželio 4 d. Merkinės Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje dekanas Adomas Šlepovičius jam suteikė krikšto sakramentą. Gelsvos Dzūkijos smiltys negalėjo išmaitinti gausios Plutulevičių šeimos, todėl ūgtelėjusį keturiolikmetį gyvenimo odisėja nubloškė į Rusijos caro valdomą Odesos miestą. Čia, Juodosios jūros pakrantėje, jis tarnavo padėjėju vaistinėje, įgijo farmacijos, medicinos žinių. 1911-1913 m. A. Plutulevičius mokėsi Odesos felčerių mokykloje, ją baigė, įgijo 4 klasių išsilavinimą, vėliau dirbo šio miesto ligoninėje. Skaityti toliau »

Šių laikų herojai. Pasirodo, tokių yra!

Laimutė Vasiliauskaitė – Rožukienė

Ernesto Kuckailio pieštas jo senelio partizano Šapalo portretas

Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje sutiktos dvi naujos knygos: Ernesto Kuckailio „Tylūs žingsniai per samanas“ ir Valerijaus Šerelio „5.56X100 šovusių į galvą arba auliniais batais pramintų minčių“

Kodėl taip pavadinau šį straipsnį? Atėjau į dviejų karių dviejų knygų pristatymą, o, pasirodo, tie autoriai – dar ir meninį išsilavinę gavę vyrai kūrėjai, patriotai nuo vaikystės (jų seneliai ar giminaičiai buvo Lietuvos miškų partizanai), vieni pirmieji atkurtos Lietuvos kariuomenės savanoriai, profesionalūs Lietuvos kariuomenės kariai: Ernestas Kuckailis – viršila, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperių ir taikliųjų šaulių rengimo ekspertas, snaiperių rengimo žinovas, profesionalus stiklo menininkas (baigė VDA); Valerijus Šerelis – karininkas, pulkininkas leitenantas, generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui (dar besimokydamas LŽŪA, nuo 1991 m., jau studentų savanorių būrio vadas). Šiuo sakiniu jau viskas pasakyta, bet … Kilo mintis, juk kartais paklausiama ir padejuojama: kas yra (ir ar yra) šių laikų herojus? Ta prasme: su stuburu, vyriškas, ir kartu jautrus – gebantis ir apginti (šiuo atveju – profesionalus karys) ir žmogiškai atjausti (kūrėjas – kartu rašytojas ar poetas, menininkas, muzikantas…). Skaityti toliau »

Lazdijuose atidengtas paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui (NUOTRAUKOS)

2017 m. kovo 11 d. Lazdijų miesto Nepriklausomybės aikštėje buvo padėtos gėlės prie Nepriklausomybės paminklo ir Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje buvo aukotos Šv. Mišios už Tėvynės laisvę.

Lazdijų miesto Adolfo Ramanausko-Vanago aikštėje, priešais Šv. Onos bažnyčią, buvo iškilmingai atidengtas paminklas, skirtas 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos signatarui, LLKS gynybos pajėgų vadui, partizanų generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Garbė Lietuvai! Garbė Lietuvos didvyriui-Adolfui Ramanauskui-Vanagui!

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras Skaityti toliau »

Kviečiame aplankyti virtualią parodą „Šaukiu aš Lietuvą“

Minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, skelbiame Lietuvos valstybės naujojo archyvo virtualią parodą.

Prabėgo beveik 3 dešimtmečiai nuo lemtingojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1990 m. kovo 11 d. Šios iškilmingos dienos proga, Lietuvos valstybės naujasis archyvas kviečia aplankyti virtualią parodą „Šaukiu aš Lietuvą“ ir kartu dar kartą pasidžiaugti savo Tėvynės laisve.

Virtualią parodą galite aplankyti paspaudę čia.

www.archyvai.lt

Kovo 11-osios žygis Alytaus rajone

Kaip ir kiekvienais metais, Kovo 11-ąją kviečiame švęsti prasmingai lankant su pokario partizanais susijusias vietas Daugų krašte. Daugų apylinkėse virė ypač intensyvios partizanų kovos, todėl čia turime daugybę lankytinų vietų ir kiekvienais metais paruošiame vis naują maršrutą.

Kur renkamės? Daugų miesto turgaus aikštėje.

Kada? Kovo 11 d. 11 val.

Ką reikia turėti? Automobilį, tinkamą miškui ir pažliugusiems keliukams, tinkamą aprangą ir avalynę, užkandžių, termosą su arbata ar pan.

Kas gali dalyvauti? Dalyvauti gali suaugę asmenys. Nepilnamečiai laukiami TIK su juos lydinčiais suaugusiais asmenimis. Skaityti toliau »

Lietuvos ypatingajame archyve saugoma Marcelės Kubiliūtės byla

Lietuvos televizija transliavo valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą serialą „Laisvės kaina. Savanoriai“. Viena pagrindinių serialo herojų – Marcelė Kubiliūtė, laikoma Lietuvos žvalgybos simboliu, aktyvi visuomenės veikėja, buvusi Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto, pogrindinės Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narė, apdovanota visais aukščiausiai Lietuvos ordinais. Seriale sukurtas aktyvios, ryžtingos ir drąsios M. Kubiliūtės personažas, tačiau tokia ji yra ne tik istorinio serialo motyvuose, tokia ji buvo ir gyvenime.

Skaityti toliau »

NKVD represijų auka miškininkas, šaulys Ksaveras Dėdinas

Arūnas Amšiejus

Ksaveras Dėdinas (1905-1945).

1905 m. lapkričio 12 d. zanavykų krašte Vaitiekupių k. Sintautų vlsč. Šakių apskr. gimė būsimasis Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Miškų departamento Varėnos urėdijos Bingelių girininkijos girininkas Ksaveras Dėdinas, s. Jono. Ksaveras užaugo dvylikos vaikų būryje, kuriuos auklėjo motina Petronėlė Liorentaitė-Dėdinienė.

1930 m. K. Dėdinas baigė Alytaus Aukštesniąją miškų mokyklą. 1930 m. lapkričio 1 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 219 miškininko profesiją įgijęs jaunuolis buvo paskirtas vyr. eiguliu į Aukštesnės miškų mokyklos urėdiją, vėliau girininku į Seinų miškų urėdiją (be girininkijos). Skaityti toliau »

Vasario 16-ąją – filmas „Tėvynė – tai ta vieta žemėje, už kurią esi atsakingas“

Vasario 16-ąją per „InfoTV“ 21:30 val. bus rodomas režisierės Rimos Viniarskaitės dokumentinis filmas/apybraiža „Tėvynė – tai ta vieta žemėje, už kurią esi atsakingas“

Filmas pasakoja apie rezistencinio laikotarpio metu Dainavos apygardai vadovavusius partizanų vadus (Juozą Vitkų-Kazimieraitį , Domininką Jėčį-Ąžuolį, Adolfą Ramanauską-Vanagą, Benediktą Labėną-Kariūną, Lionginą Baliukevičių-Dzūką, Juozą Gegužį-Diemedį, Vincą Daunorą-Ungurį), jų biografijas, prisiminimus ir liudijimus.

 

Virtuali paroda „Viena pokario Lietuvos šeima“

Paskutinę 2016-jų dieną netekome poeto, vertėjo, dainų tekstų autoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vytauto P. Bložės. Viešojoje erdvėje dažnai pažymimas faktas, kad poeto tėvai buvo išvežti į Sibirą, todėl būsimam iškiliam kūrėjui teko nutraukti mokslą gimnazijoje, o vėliau – sunkiai skintis kelią literatūroje, tačiau išsamesnės informacijos apie sovietų valdžios represijas, Vytauto P. Bložės šeimos narių atžvilgiu, nėra.

Lietuvos ypatingojo archyvo  parengtoje virtualioje parodoje eksponuojami dokumentai saugomi poeto tėvo Petro Bložės ir sesers Rožės Bložytės baudžiamosiose bylose  bei  motinos Marijos Bložienės šeimos  tremties byloje. Taip pat pateikiami sovietinio saugumo dokumentai, liudijantys , kad pats poetas buvo įtrauktas į asmenų, numatytų ištremti iš Lietuvos SSR teritorijos, sąrašus. 

Parodoje taip pat publikuojamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos literatūros ir meno archyvo saugomos poeto Vytauto Petro Bložės 1958‒1987 m. fotonuotraukos.

Su šiais ir kitais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo skaityklose.

Kviečiame apsilankyti.

Naktinis pėsčiųjų žygis „Tauriečiai“


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas