Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Lietuvos šaulių sąjunga

Virtuali paroda „Lietuvos šaulių sąjungai – 100 metų“

Minėdami 100-ąsias Lietuvos šaulių sąjungos metines pristatome archyvinių dokumentų parodą, kurią parengė Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu.

1919 m. birželio 27 d. Kauno valstybės įstaigų tarnautojai įkūrė Lietuvos sporto sąjungos Šaulių skyrių. Tų pačių metų rugsėjo 15 d. skyrius pavadintas Lietuvos šaulių sąjunga. Jos tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei kovoti su išorės priešais dėl valstybės nepriklausomybės. 1919–1940 m. sąjunga tapo viena didžiausių ir populiariausių organizacijų Lietuvoje. Prieš pirmąją sovietų okupaciją sąjunga vienijo 88 tūkstančius šaulių. Sąjungos veiklos prioritetas buvo ne tik karyba, didelį dėmesį ji skyrė kultūrai ir sportui. Pažymėtina, kad sąjungos kaip sukarintos organizacijos veikla buvo griežtai reglamentuota – tai numatė Lietuvos šaulių sąjungos įstatymai, kurie apibrėžė jos veiklą ir funkcijas valstybėje. Skaityti toliau »

Raitas dzūkas Nepriklausomos Lietuvos pakraščiais

Arūnas Amšiejus

Merkinėje ant tilto. Nuotr. iš Arklio muziejaus fondų.

1935 m. vasaros pradžia Lietuvoje žadėjo daug puikių renginių: Senoji Dainavos sostinė Merkinė ruošėsi pirmajai Lietuvoje Senovės dienai, Jaunosios Lietuvos sąjunga rengėsi švęsti savo šefo prezidento Antano Smetonos vardines, Alytaus miestas – Pradžios mokyklų sporto ir dainų šventę, visi su nekantrumu laukė Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą su „Lituanica II“ ir kt. Skaityti toliau »

Norulių šaulių būrys (1934-1940)

Arūnas Amšiejus

Mes visi vienoj sargyboj buvom

Ir budėsim , kol tauta gyvens.

Geležiniai turim būti nūdien

Nuo Ančios pakrančių lig Lėvens.

„Mūsų sargyba“, Sirijos Gira. 1935 m.

Norulių būrio šauliai, 1934 07 12. Nuotr. iš G.Lučinsko kolekcijos.

Nedaugelis žino Alytaus XIX šaulių rinktinės Norulių šaulių būrio istoriją. XX a. 3-4 dešimtmetyje Alytaus apskr. Merkinės valsč. Norulių kaimas, išsikerojęs tarp Pašilingės bei Rodukos kaimų, buvo Lietuvos placdarmas kairiajame Merkio upės krante su Lenkija. 1937-1945 m. Norulių kaimo pakraštyje, prie kelio į Druskininkus, prie smiltingojo Stravėlių kalno stovėjo prašmatnūs Norulių šaulių namai. Jie buvo kultūrinis – patriotinis šio lietuviškos žemės lopinėlio pademarklinije židinys. Skaityti toliau »

Šaulei Marijai Putvinskaitei-Žmuidzinavičienei – 140 metų

2017-09-09 Kaune Petrašiūnų kapinėse paminėtos Marijos Putvinskaitės-Žmuidzinavičienės, aktyvios šaulės ir visuomenės veikėjos, 140-osios gimimo metinės, kurias organizavo LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubas.

Marija Žmuidzinavičienė-Putvinskaitė gimė 1877 m. rugsėjo 9 d. Šilo Pavėžupyje 1863 m. sukilėlių Rapolo Putvinskio ir grafaitės Idalijos Broel-Platerytės šeimoje.  Marija   mokėsi Mintaujos mergaičių gimnazijoje. Vėliau Varšuvoje ir Paryžiaus Aukštojoje stomatologijos mokykloje studijavo odontologiją. Nuo 1907 m.  turėjo stomatologijos kabinetą Vilniuje, o po I-ojo pasaulinio karo iki mirties – Kaune. Įsteigus Lietuvos universitetą, kurį laiką dirbo Medicinos fakultete, odontologijos klinikoje. 1909 m. spalio 10 d. ištekėjo už dailininko Antano Žmuidzinavičiaus. Skaityti toliau »

Lietuvos muziejų kelio renginys Merkinėje

Mokytojas, šaulys, jaunųjų ūkininkų vadovas Jonas Paulaitis (1904-1981)

Arūnas Amšiejus

„Tėvų žemę darbu puošime, ginklu ginsime“

                                   Jaunųjų ūkininkų šūkis

Jonas Paulaitis. 1938 09 15.

Senovės romėnai sakydavo: „Ką Dievai nubausti norėjo, tą pedagogu padarė“. Mokytojo profesija buvo laikoma viena sunkiausių. Labai energingas, veiklus bei ilgametis pedagogas Merkinės valsčiuje „prie Smetonos“ buvo Jonas Paulaitis, s. Vinco. Jis gimė Šakių apskr. Plioriškių k. Zanavykas mokėsi Pusdešrių pradžios mokykloje (šalia Slavikų mstl.), vėliau Jurbarko progimnazijoje. Jurbarke baigė „Saulės“ mokytojų kursus.

1925 m. LR Švietimo ministro įsakymu Nr. 121 J. Paulaitis buvo paskirtas vedėju į Dzūkiją, į Butrimiškių pradžios mokyklą (šalia Ūdrijos mstl. Alytaus apskr.). 1928 m. pedagogas buvo atkeltas į Merkinės valsčių, į Samūniškių pradžios mokyklą. Skaityti toliau »

Merkinės valsčiaus felčeris, šaulys bei tremtinys Antanas Plutulevičius

Arūnas Amšiejus

Merkinės valsč. felčeris Antanas Plutulevičius (1-as iš kairės). Merkinė, 1938 m.

1887 m. gegužės 28 d. Alytaus apskr. Merkinės vlsč. Mardasavo k. Vincento Plutulevičiaus bei Agotos Lukšytės šeimoje pasaulį išvydo būsimasis Merkinės vlsč. gydytojas-felčeris Antanas Plutulevičius. Birželio 4 d. Merkinės Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje dekanas Adomas Šlepovičius jam suteikė krikšto sakramentą. Gelsvos Dzūkijos smiltys negalėjo išmaitinti gausios Plutulevičių šeimos, todėl ūgtelėjusį keturiolikmetį gyvenimo odisėja nubloškė į Rusijos caro valdomą Odesos miestą. Čia, Juodosios jūros pakrantėje, jis tarnavo padėjėju vaistinėje, įgijo farmacijos, medicinos žinių. 1911-1913 m. A. Plutulevičius mokėsi Odesos felčerių mokykloje, ją baigė, įgijo 4 klasių išsilavinimą, vėliau dirbo šio miesto ligoninėje. Skaityti toliau »

NKVD represijų auka miškininkas, šaulys Ksaveras Dėdinas

Arūnas Amšiejus

Ksaveras Dėdinas (1905-1945).

1905 m. lapkričio 12 d. zanavykų krašte Vaitiekupių k. Sintautų vlsč. Šakių apskr. gimė būsimasis Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Miškų departamento Varėnos urėdijos Bingelių girininkijos girininkas Ksaveras Dėdinas, s. Jono. Ksaveras užaugo dvylikos vaikų būryje, kuriuos auklėjo motina Petronėlė Liorentaitė-Dėdinienė.

1930 m. K. Dėdinas baigė Alytaus Aukštesniąją miškų mokyklą. 1930 m. lapkričio 1 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 219 miškininko profesiją įgijęs jaunuolis buvo paskirtas vyr. eiguliu į Aukštesnės miškų mokyklos urėdiją, vėliau girininku į Seinų miškų urėdiją (be girininkijos). Skaityti toliau »

Merkinės šaulių namų „siela“ Jonas Vajėga

Lietuvi ! Kančios ištremtųjų

Ir kraujo žuvusių lašai

Tebūnie priesaika gyvųjų,

Kurią širdin įsirašai:

Kantrybė, darbas ir kova

Ir vienas tikslas – Lietuva!

                         K. Bradūnas

Arūnas Amšiejus

Jonas Vajėga

XX a. III–IV dešimtmetyje Lietuvos šaulių sąjunga – sukarinta patriotinė visuomeninė organizacija savo populiarumu bei narių skaitlingumu buvo viena iš lyderių šalyje. Ji paliko žymų pėdsaką Nepriklausomybės kovose, vėliau patriotiškai auklėjo visuomenę, ją ruošė ginklu ginti Tėvynę. To meto Merkinės mst. šauliai jungėsi į šaulius, šaulius raitininkus bei šaulius ugniagesius. Visi jie priklausė XIX Alytaus šaulių rinktinei. Vienas veikliausių šaulių vadų buvo Jonas Vajėga. Jis buvo Merkinės šaulių namų statybos iniciatoriumi – komiteto pirmininku, Merkinės šaulių raitelių būrio vadu, šaulių ugniagesių komandos viršininku, Priešgaisrinės propagandos komiteto pirmininku, Alytaus apskrities policijos tarnautojų taupomosios bei skolinamosios kasos revizijos komisijos pirmininku, Lietuvos policijos sąjungos Alytaus skyriaus sporto sekcijos vadovu bei jojimo sporto entuziastu. J. Vajėgos nuopelnai valstybei buvo aukštai įvertinti „Tautos vairininko“ Prezidento Antano Smetonos (1874-1944). Veiklusis šaulys buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu, o 1935 m. D.L.K. Gedimino V laipsnio ordinu. 1938 m. vasario 16 d. Estijos ugniagesių sąjunga už nuopelnus ugniagesyboje Merkinės šaulių ugniagesių komandos viršininką – policijos nuovados viršininką J. Vajėgą apdovanojo III laipsnio Garbės ženklu (kryžiumi). Skaityti toliau »

Feliksas Pempė – veiklusis Merkinės šaulių ugniagesių komandos įkūrėjas

Arūnas Amšiejus

1904 m. spalio 20 d. Filadelfijos mieste, Pensilvanijos valstijoje (JAV) gimė Feliksas Pempė, s. Aleksandro – vienas aktyviausių bei veikliausių Alytaus apskr. Merkinės savanorių bei šaulių ugniagesių komandų vadovų XX a. III-IV dešimtmetyje.

1918 m., gaudžiant Nepriklausomybės vėjams Lietuvoje, F. Pempė su tėvais tautinių jausmų vedami iš JAV grįžo į Lietuvą. 1928 m. birželio 1 d. jis kaip gabus, gerą išsilavinimą turintis Lietuvos patriotas buvo paskirtas Merkinės pašto viršininku (Dr. Bakšio g. 13). Neužilgo F. Pempė su entuziazmu pradėjo vadovauti vietos savanorių ugniagesių draugijai. Nuo 1906 m., nuo pirmosios gaisrininkų komandos įsteigimo – tai buvo pirmasis ne žydų tautybės Merkinės mstl. savanorių ugniagesių draugijos vadovas. Jis pakeitė Chaimą Blochą. Be tiesioginių, gerai apmokamų pašto tarnautojo pareigų, F. Pempė Merkinės mstl. bei dalyje valsčiaus savanoriškai bei neatlygintinai puoselėjo ugniagesybos veiklą bei priešgaisrinę apsaugą. Veiklusis vadovas buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu (1928 m.) bei Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino 3-čio laipsnio medaliu (1936 m.). Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas