Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Lietuvos šaulių sąjunga

Pėsčiųjų žygis Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui ir Dainavos bei Tauro apygardų Lietuvos partizanų atminimui

2019 m. spalio 12 d. Prienų ir Trakų rajonuose  buvo organizuojamas pėsčiųjų žygis, skirtas Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui ir Dainavos bei Tauro apygardų Lietuvos partizanų atminimui (viso 24 km). 

Žygis prasidėjo   aikštelėje prie Didžiojo Gojaus ąžuolo Pakrovų kaime,  Prienų rajone. Žygio metu buvo lankoma Lietuvos partizanų žeminė, kuri buvo įrengta 1944 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais Gojaus miške. Skaityti toliau »

Vaižgantas – Lietuvos šaulys visą gyvenimą

2019 metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskelbti ir Lietuvos šaulių sąjungos metais.

Pastebėtina, kad visuomenininkas, rašytojas, kun. Juozas Tumas-Vaižgantas buvo ir šaulys. 1920 m. jis redagavo „Trimitą“. 1920 m. birželio 27 d. buvo išrinktas LŠS garbės teismo nariu, kuriuo su nedidelėmis pertraukomis išbuvo iki 1928 m.

Pasak Zigmo Kuzmickio, „Lietuviai! Jei norime nepaliečamai būti, mes maža tautele, gyvendami ant tako, kuriuo iš visų keturių pasaulio šalių maklinėja, būkime visi šauliai, kad ir mūsų vaikai jau apsigimtų šauliais!.. Šaulinkime savo tautą!“

Dr. Raimundas Kaminskas Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Lietuvos šaulių sąjungai – 100 metų“

Minėdami 100-ąsias Lietuvos šaulių sąjungos metines pristatome archyvinių dokumentų parodą, kurią parengė Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu.

1919 m. birželio 27 d. Kauno valstybės įstaigų tarnautojai įkūrė Lietuvos sporto sąjungos Šaulių skyrių. Tų pačių metų rugsėjo 15 d. skyrius pavadintas Lietuvos šaulių sąjunga. Jos tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei kovoti su išorės priešais dėl valstybės nepriklausomybės. 1919–1940 m. sąjunga tapo viena didžiausių ir populiariausių organizacijų Lietuvoje. Prieš pirmąją sovietų okupaciją sąjunga vienijo 88 tūkstančius šaulių. Sąjungos veiklos prioritetas buvo ne tik karyba, didelį dėmesį ji skyrė kultūrai ir sportui. Pažymėtina, kad sąjungos kaip sukarintos organizacijos veikla buvo griežtai reglamentuota – tai numatė Lietuvos šaulių sąjungos įstatymai, kurie apibrėžė jos veiklą ir funkcijas valstybėje. Skaityti toliau »

Raitas dzūkas Nepriklausomos Lietuvos pakraščiais

Arūnas Amšiejus

Merkinėje ant tilto. Nuotr. iš Arklio muziejaus fondų.

1935 m. vasaros pradžia Lietuvoje žadėjo daug puikių renginių: Senoji Dainavos sostinė Merkinė ruošėsi pirmajai Lietuvoje Senovės dienai, Jaunosios Lietuvos sąjunga rengėsi švęsti savo šefo prezidento Antano Smetonos vardines, Alytaus miestas – Pradžios mokyklų sporto ir dainų šventę, visi su nekantrumu laukė Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą su „Lituanica II“ ir kt. Skaityti toliau »

Norulių šaulių būrys (1934-1940)

Arūnas Amšiejus

Mes visi vienoj sargyboj buvom

Ir budėsim , kol tauta gyvens.

Geležiniai turim būti nūdien

Nuo Ančios pakrančių lig Lėvens.

„Mūsų sargyba“, Sirijos Gira. 1935 m.

Norulių būrio šauliai, 1934 07 12. Nuotr. iš G.Lučinsko kolekcijos.

Nedaugelis žino Alytaus XIX šaulių rinktinės Norulių šaulių būrio istoriją. XX a. 3-4 dešimtmetyje Alytaus apskr. Merkinės valsč. Norulių kaimas, išsikerojęs tarp Pašilingės bei Rodukos kaimų, buvo Lietuvos placdarmas kairiajame Merkio upės krante su Lenkija. 1937-1945 m. Norulių kaimo pakraštyje, prie kelio į Druskininkus, prie smiltingojo Stravėlių kalno stovėjo prašmatnūs Norulių šaulių namai. Jie buvo kultūrinis – patriotinis šio lietuviškos žemės lopinėlio pademarklinije židinys. Skaityti toliau »

Šaulei Marijai Putvinskaitei-Žmuidzinavičienei – 140 metų

2017-09-09 Kaune Petrašiūnų kapinėse paminėtos Marijos Putvinskaitės-Žmuidzinavičienės, aktyvios šaulės ir visuomenės veikėjos, 140-osios gimimo metinės, kurias organizavo LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubas.

Marija Žmuidzinavičienė-Putvinskaitė gimė 1877 m. rugsėjo 9 d. Šilo Pavėžupyje 1863 m. sukilėlių Rapolo Putvinskio ir grafaitės Idalijos Broel-Platerytės šeimoje.  Marija   mokėsi Mintaujos mergaičių gimnazijoje. Vėliau Varšuvoje ir Paryžiaus Aukštojoje stomatologijos mokykloje studijavo odontologiją. Nuo 1907 m.  turėjo stomatologijos kabinetą Vilniuje, o po I-ojo pasaulinio karo iki mirties – Kaune. Įsteigus Lietuvos universitetą, kurį laiką dirbo Medicinos fakultete, odontologijos klinikoje. 1909 m. spalio 10 d. ištekėjo už dailininko Antano Žmuidzinavičiaus. Skaityti toliau »

Lietuvos muziejų kelio renginys Merkinėje

Mokytojas, šaulys, jaunųjų ūkininkų vadovas Jonas Paulaitis (1904-1981)

Arūnas Amšiejus

„Tėvų žemę darbu puošime, ginklu ginsime“

                                   Jaunųjų ūkininkų šūkis

Jonas Paulaitis. 1938 09 15.

Senovės romėnai sakydavo: „Ką Dievai nubausti norėjo, tą pedagogu padarė“. Mokytojo profesija buvo laikoma viena sunkiausių. Labai energingas, veiklus bei ilgametis pedagogas Merkinės valsčiuje „prie Smetonos“ buvo Jonas Paulaitis, s. Vinco. Jis gimė Šakių apskr. Plioriškių k. Zanavykas mokėsi Pusdešrių pradžios mokykloje (šalia Slavikų mstl.), vėliau Jurbarko progimnazijoje. Jurbarke baigė „Saulės“ mokytojų kursus.

1925 m. LR Švietimo ministro įsakymu Nr. 121 J. Paulaitis buvo paskirtas vedėju į Dzūkiją, į Butrimiškių pradžios mokyklą (šalia Ūdrijos mstl. Alytaus apskr.). 1928 m. pedagogas buvo atkeltas į Merkinės valsčių, į Samūniškių pradžios mokyklą. Skaityti toliau »

Merkinės valsčiaus felčeris, šaulys bei tremtinys Antanas Plutulevičius

Arūnas Amšiejus

Merkinės valsč. felčeris Antanas Plutulevičius (1-as iš kairės). Merkinė, 1938 m.

1887 m. gegužės 28 d. Alytaus apskr. Merkinės vlsč. Mardasavo k. Vincento Plutulevičiaus bei Agotos Lukšytės šeimoje pasaulį išvydo būsimasis Merkinės vlsč. gydytojas-felčeris Antanas Plutulevičius. Birželio 4 d. Merkinės Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje dekanas Adomas Šlepovičius jam suteikė krikšto sakramentą. Gelsvos Dzūkijos smiltys negalėjo išmaitinti gausios Plutulevičių šeimos, todėl ūgtelėjusį keturiolikmetį gyvenimo odisėja nubloškė į Rusijos caro valdomą Odesos miestą. Čia, Juodosios jūros pakrantėje, jis tarnavo padėjėju vaistinėje, įgijo farmacijos, medicinos žinių. 1911-1913 m. A. Plutulevičius mokėsi Odesos felčerių mokykloje, ją baigė, įgijo 4 klasių išsilavinimą, vėliau dirbo šio miesto ligoninėje. Skaityti toliau »

NKVD represijų auka miškininkas, šaulys Ksaveras Dėdinas

Arūnas Amšiejus

Ksaveras Dėdinas (1905-1945).

1905 m. lapkričio 12 d. zanavykų krašte Vaitiekupių k. Sintautų vlsč. Šakių apskr. gimė būsimasis Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Miškų departamento Varėnos urėdijos Bingelių girininkijos girininkas Ksaveras Dėdinas, s. Jono. Ksaveras užaugo dvylikos vaikų būryje, kuriuos auklėjo motina Petronėlė Liorentaitė-Dėdinienė.

1930 m. K. Dėdinas baigė Alytaus Aukštesniąją miškų mokyklą. 1930 m. lapkričio 1 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 219 miškininko profesiją įgijęs jaunuolis buvo paskirtas vyr. eiguliu į Aukštesnės miškų mokyklos urėdiją, vėliau girininku į Seinų miškų urėdiją (be girininkijos). Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas