Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Lietuvos šaulių sąjunga

Vyčio Kryžiaus kavalierius Jonas Daukša

Arūnas Amšiejus

 

Tėvynė mano – arimai, gėlės…

Iš kraujo klano jaunutė kėlės

Kėlės ir augo kaip žalia rūta,

Vargą pasmaugė nešus rekrūtą…

 

Šiaudų bakužė, mėlynas linas

Ją žygin ruošė, žygin masino.

Močia, ratelis, vargas be krikšto…

Linų kuodelis išmokė rašto…

 

Sermėgos milo, karninės vyžos…

Ėjo, sukilo ir laisvė grįžo.

Dubysa gili, Nemunas, Venta

Nunešė mylias jų kraują šventą!

 

K. Kunca, „Tėvynė“, 1939 m.

 

Jonas Daukša

Prieš 120 m., 1896 m. rugsėjo 2 d. zanavykų krašte – Surgučių k. Sasnavos vls. Marijmpolės apskr. – gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio Kryžiaus kavalierius, vienas gabiausių, uoliausių bei ilgiausiai ištarnavusių Alytaus apskrityje pasienio policijos vadų Jonas Daukša, s. Andriaus. 1918 m. jis baigė Marijampolės gimnazijos 6 klases. 1919 m. vasario mėn. 5 d. įstojo į Marijampolės savanorių būrį (vėliau sujungtą su Lietuvos kariuomenės 2-uoju pėstininkų pulku). Tarnavo žvalgų komandoje. Kovojo su bermontininkais , lenkais. 1919 m. už parodytą ryžtą bei narsą kovose su bolševikais savanoris apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę“, vėliau pavadintą Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu (Nr. 613), Savanorių kūrėjų (liud. Nr. 3087) bei Nepriklausomybės medaliais.1921 m. J. Daukša baigė Lietuvos karo mokyklos IV laidą. Jam suteiktas leitenanto laipsnis bei paskirtas į Lietuvos kariuomenės 12-ąjį pėstininkų pulką. Skaityti toliau »

IN MEMORIAM Kariui savanoriui Alfonsui Malaškevičiui (1924-2015)

Dm. kpt. A. Malaškevičius. Alytus, 2014 12 12.

Dm. kpt. Alfonsas Malaškevičius. Alytus, 2014 12 12.

2015 m. gruodžio 3 d., eidamas 92-uosius metus mirė Lietuvos Vietinės Rinktinės karys, partizanas, politinis kalinys, šaulys, dimisijos kapitonas Alfonsas Malaškevičius.

Alfonsas Malaškevičius gimė 1924 m. liepos 4 d. Alytaus apskrityje, Miroslavo valsčiuje, Laukinčių kaime, mažažemių ūkininkų Antano ir Leokadijos Malaškevičių šeimoje. Baigęs Miroslavo pradinę mokyklą, mokėsi Alytaus gimnazijoje, vėliau – Alytaus mokytojų seminarijoje. 1944 m. vasario–gegužės mėn. tarnavo Lietuvos Vietinėje Rinktinėje, Alytaus komendantūros kuopoje. 1945 m. liepos mėn. pradžioje įstojo į Lietuvos partizanų gretas, tapdamas rezerviniu partizanu sl. „Liutauras“. 1945 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje pradėjo dirbti mokytoju Merkinės valsčiuje, Kibyšių pradinės mokyklos 3-čiame komplekte Rusingės dvare.
Skaityti toliau »

Alytaus šaulių sporto klubo „Dainava“ įkūrimas 1935 metais

Gintaras Lučinskas

Klubo Dainava antspaudas, 19391935 m. sausio 24 d. Lietuvos šaulių sąjungos leidinyje „Trimitas“, skyrelyje „Iš šaulių gyvenimo“, sporto temoje paskelbta trumpa žinutė „Alytuje įsisteigė Dainavos klubas“:
Alytaus miesto šauliai susirūpino šaulių fizišku kūno lavinimu. Įsteigtas klubas Dainava. Pirmininku numatytas šaulys Juozas Ardzijauskas.

1935 m. vasario 7 d. šaulių žurnale „Trimitas“, skyrelyje „Iš šaulių gyvenimo“, temoje „Rinktinėse ir būriuose“ pateikiama tikslesnė informacija apie „Dainavos“ klubo įsteigimą:
Sausio 15 d. buvo Alytaus miesto būrio steigiamasis sporto klubo susirinkimas. Dalyvavo ir rinktinės vadas kap. Navikevičius, kuris šauliams paaiškino sporto klubo svarbą. Į sporto klubo valdybą išrinkti: K. Žvirblis – vicepirmininku, K. Lukštaraupis – sekretoriumi, P. Valiulis – reikalų vedėju. Klubo pirmininku paskirtas J. Ardzijauskas. Naujai įsisteigęs sporto klubas pasivadino „Dainava“.
Skaityti toliau »

Prisiminkime ir didžiuokimės savo gimtinės istorija

2015 m. liepos 20 d. Tarptautinio labdaros ir paramos fondo „Pagalbos sparnas“ vadovas, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys ats. pulkininkas Algis Šimoniūtis kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininku dr. Raimundu Kaminsku lankėsi Dzūkijoje su tikslu paruošti pažintinės ekskursijos planą jauniesiems sąjūdiečiams ir Ukrainos kariams, besigydantiems Lietuvoje.

d+L1660401Pirmiausia svečiai apsilankė Dauguose, vėliau prie Daugų (Didžiulio) ežero esančiose Bukaučiškėse II aplankė buvusio Bukaučiškių dvaro koplyčią-mauzoliejų. Koplyčia pastatyta 1848 m. Jos savininku 1934-1944 m. buvo Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas (1938-1939) kun. Vladas Mironas. 1934 m. signatarui Vladui Mironui skirta 20 ha dvaro žemės, tais pačiais metais jis nusipirko dar 20 ha. Jo iniciatyva suremontuoti dvaro pastatai, įrengta vėjo jėgainė. Bukaučiškėse lankydavosi garsūs žmonės: prezidentas Antanas Smetona, dainininkas Kipras Petrauskas, aktorė Monika Mironaitė ir kt. Po sovietų reokupacijos ir dvaro nacionalizacijos čia buvo įkurtas arklių ir mašinų nuomos punktas. Sovietmečiu dvarą prijungė prie kolūkio „Laimė“ – tik laimės tai neatnešė. 1948 m. buvo padegtas kluonas, po truputį pradėtas griauti dvaro pastatas – kol galiausiai po plytą ištąsytas po visą apylinkę. Vėliau sunyko ir kiti pastatai. Bukaučiškių koplyčia suremontuota 2014 metais. Skaityti toliau »

IN MEMORIAM Garbės šauliui Broniui Čepuliui

Garbės šaulys Bronius Čepulis, 2009 m.

Garbės šaulys Bronius Čepulis, 2009.

2015 m. kovo 24 d., eidamas 87-uosius metus mirė šaulys Bronius Čepulis.

Bronius Čepulis gimė 1928 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus apskrityje, Alovės valsčiuje. Padėlinio vienkiemyje (dabar Einorų kaimas) ūkininkų Broniaus ir Stefanijos Čepulių šeimoje. Tėvai turėjo 48 ha žemės, iš jų 28 ha miško. Tėvas iki 1940 m. sovietinės okupacijos dirbo Dušnionių girininkijoje eiguliu.

1936-1940 m. Bronius mokiausi Vabalių pradinėje mokykloje, kur baigė 4 klases. Karinio parengimo mokė Nemunaičio šaulių būrio vadas Jonas Prieskienis. Nuo 1942 m., kai mirė tėvas, Bronius dirbo šeimos ūkyje. Skaityti toliau »

Edukacinė paroda „Alytaus šaulių rinktinei 95 metai“

Gintaras Lučinskas

DSCF4741Alytaus šaulių rinktinės įkūrimo 95-osios metinėms skirta paroda šių metų spalio 17 d. iškilmingai atidaryta Alytaus kraštotyros muziejuje ypatinga tuo, kad pirmą kartą vienoje vietoje buvo surinkta ir kiek galima išsamiau pristatyta 95 metus Dzūkijoje veikiančios Lietuvos šaulių sąjungos istorija. Senosios tarpukario, taip pat karo ir pokario laikų fotografijos, dokumentai, uniformos – tai autentiški iš praeities ateinantys liudijimai apie šios organizacijos kūrimo darbą, tikslus, narių veiklą tiek taikos, tiek karo su okupantais metu. Plati nuotraukų kilmės geografija supažindina lankytoją su aktyvia organizacijos veikla ne tik Alytuje, bet ir mažesniuose Alytaus regiono miesteliuose: Senojoje Varėnoje, Butrimonyse, Dauguose, Merkinėje, Nemunaityje, Simne, Lazdijuose, Leipalingyje, kitose vietovėse… Parodoje taip pat pristatyta nuo 1989 m. atkurtos mūsų laikmečio Lietuvos šaulių sąjungos veikla. Daug dėmesio pritraukė 1991-ųjų Parlamento gynėjų – šaulių nuotraukos. Galima tikėtis, kad ne vienas jaunuolis, matydamas fotografijose užfiksuotą bendraamžių veiklą šaulių gretose, sumanys papildyti Šaulių sąjungos gretas. Skaityti toliau »

Pagerbtas didvyrių atminimas Šventežeryje

Gintaras Lučinskas

P1080517Lietuvoje gerbiami visų valstybių ir tautų karių kapai, nepriklausomai nuo to, kas ir kada juose buvo palaidoti. Mirtis – niekam išlygų nedarantis teisėjas. Ypatingo visuomenės dėmesio ir ne tik nevienadienio rūpesčio turi sulaukti Lietuvos karių, šaulių, partizanų kapai. Tai valstybės piliečiai, kurie žuvo savo žemėje, gindami savo Tėvynę. Žuvusio už savo šalies laisvę kapas turi tapti šventa vieta visiems laikams. Galbūt jau nėra artimųjų, gal jie toli ir nėra kam gėlę pasodinti, Vėlinių žvakelę uždegti, maldą sukalbėti. Bet gyva Tėvynė, už kurią jie paaukojo savo gyvybes. Mes esame įpareigoti žuvusiųjų aukos saugoti atmintį apie juos, prižiūrėti mažus kapų kauburėlius su kukliais kryželiais. Skaityti toliau »

Partizanas Alfonsas Juonys (1907–1945)

Arturas Čiras

2014 11 19

Alfonsas Juonys, Jono, gimė 1907 m. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, Žvirgždėnų kaime, neturtingų ūkininkų šeimoje. Šeimoje augo 3 vaikai – 2 broliai ir sesuo. Alfonsas Juonys mokėsi Žvirgždėnų pradinėje mokykloje, kur baigė 4 skyrius. Dar vienus metus mokėsi Žemės ūkio mokykloje. Anksti mirė jo tėvas ir Alfonsas, kaip vyriausias sūnus, turėjo rūpintis šeima ir ūkiu. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Skaityti toliau »

Šaulys kun. Leonas Petkelis (1885–1935)

Arturas Čiras

2014 11 13

Kun. Leono Petkelio laidotuvės. Pivašiūnai, 1935 m.

Kun. Leono Petkelio laidotuvės. Pivašiūnai, 1935 m.

Leonas Petkelis gimė 1885 m. gegužės mėn. 21 d. Švenčionių apskrityje, Daugeliškio valsčiuje, Seniškių kaime, ūkininkų šeimoje. Baigė Švenčionių mokyklą. Iš savo tėvo, kaimo daraktoriaus, pramoko kiek lotyniškai, dar privačiai pasimokęs Vilniuje, 1906 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurią baigė 1910 metais.

Kun. Leonui Petkeliui teko kunigauti gudiškose parapijose. Jį gudų liaudis labai pamilo, nes jis jiems buvo kunigas ir draugas. Jis ir pamokslus gudiškai sakydavo.

Tarp savų lietuvių kun. L. Petkelis pradėjo dirbti klebonaudamas Perlojoje. Užėmus Perloją bolševikams, kun. L. Petkelis neatsitraukė nuo savo bažnytinių pareigų. Jis mokėjo paveikti bolševikus, kurie nedrįso trukdyti tikintiems šventadieniais susirinkti į bažnyčią. Net daugelis bolševikų atidarydavo jam savo vidines gyvenimo kančias. Kun. Leonas brangino kiekvieną žmogų. Ir Lietuvos priešuose kun. Leonas Petkelis kėlė sau pagarbos: jis visada kalbėjo kaip lietuvis ir negalėjo niekas drįsti pažeminti Lietuvos krašto vardo. Jam Perlojoj kunigaujant, veikė bažnytinis komitetas, kuris rūpinosi ne vien tik bažnyčios reikalais, bet ir savo gimto krašto reikalais. Iš to komiteto ir išaugo Perlojos šaulių būrys. Skaityti toliau »

IN MEMORIAM Garbės šauliui Jonui Zajankauskui

Garbės šaulys Jonas Zajankauskas, 2008 m. G. Lučinsko nuotr.

Garbės šaulys Jonas Zajankauskas, 2008 m.

2014 m. lapkričio 12 d., eidamas 87-uosius metus, mirė Lietuvos šaulių sąjungos Garbės šaulys Jonas Zajankauskas.

Jonas Zajankauskas gimė 1928 m. rugpjūčio 28 d. Alytaus apskrityje, Alovės valsčiuje, Domantonių kaime, ūkininkų Petro ir Elenos (Jonikaitės) Zajankauskų šeimoje. Tėvai turėjo 14 ha ūkį. Šeimoje dar buvo brolis Petras (1939-1986).

Tėvas Petras Zajankauskas 1940-1941 metais buvo aktyvus pogrindinės „Geležinio Vilko“ organizacijos narys, antisovietinio 1941 m. Birželio 22-28 d. sukilimo dalyvis. Sūnus Jonas šapirografu spausdindavo nelegalias proklamacijas, padėdamas tėvui. Išplatindavo aplinkiniuose kaimuose. Petras Zajankauskas suimtas 1944 m. rugpjūčio 20 d. Karo tribunolo teismo 1944 m. spalio 29 d. nuteistas mirties bausme, su turto konfiskavimu. Mirties nuosprendis įvykdytas 1945 m. kovo 21 d. Vilniuje. Palaidotas Tuskulėnų masinėje kapavietėje. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas