Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Nacių okupacija

1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimui – 77 metai

 Gintaras Lučinskas

Ats. ltn. Benjaminas Meškelis, šaulys, Alytaus miesto 1941 m. sukilėlių būrio organizatorius ir vadas ( nuotr. iki 1938 m.).

Prieš 77 metus, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ši tema yra „politiškai“ nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius. Tačiau čia reikėtų kaltinti ne tiek juos, kiek nepalankias istorines aplinkybes, kai žiaurių okupacijų sąlygomis teko kovoti dėl valstybės išlikimo.

1941 m. birželio 22 d. anksti ryte prasidėjo Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas. Alytus buvo smarkiai bombarduojamas, nes čia buvo dislokuota Raudonosios armijos 3-čio mechanizuoto korpuso 5-os tankų divizijos daug tankų ir buvo įrengtas aerodromas. Skaityti toliau »

Kviečiame paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines Kaune

2017 m. birželio 24 d. (šeštadienį) yra planuojamas tradicinis  pėsčiųjų orientacinis žygis „Laisvės kovotojų keliais Kaune“, skirtas paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines. 

Renginio atidarymas įvyks 9 30 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo. Skaityti toliau »

Holokaustas Alytaus apskrityje 1941 metais (3)

Dr. Arūnas Bubnys

Stakliškės

1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, Stakliškėse gyveno 2200 žmonių, iš jų 808 žydai. 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Stakliškių valsčiuje gyveno 391 žydas (186 vyrai ir 205 moterys). Nepriklausomos Lietuvos laikais dalis miestelio žydų emigravo į JAV ir Palestiną. Kaip ir kituose Lietuvos miesteliuose, dauguma žydų vertėsi prekyba ir amatais, dalis – žvejyba. Turgaus diena buvo trečiadienis. Vietos žydų bendruomenė turėjo maldos namus ir Tarbuto mokyklą. Sionistinis vietos jaunimas įsteigė biblioteką ir leido savo biuletenį. Paskutinis bendruomenės rabinas buvo Dovydas Bergmanas[154]. Skaityti toliau »

Holokaustas Alytaus apskrityje 1941 metais (2)

Dr. Arūnas Bubnys

Jieznas

Jiezne žydai pradėjo kurtis XIX a. viduryje. 1915 m. caro valdžia ištrėmė žydus į Rusiją. Dalis jų po Pirmojo pasaulinio karo vėl grįžo į gimtąjį miestą. 1921 m. Jiezne gyveno 319 žydų, o apie 1930 m. – 68 žydų šeimos. Kaip ir kituose Lietuvos miesteliuose, dauguma jų vertėsi prekyba ir amatais. Apie 1930 m. Jiezne žydai turėjo 16 (iš 18 buvusių) krautuvių, 2 malūnus, 3 (iš 6 buvusių) aludes, 2 valstybinės degtinės parduotuves, žydų liaudies banko skyrių. Miestelyje taip pat buvo sinagoga, mokykla hebrajų kalba (50 mokinių), pradžios mokykla (mokytoja Ida Kibarskaitė) ir žydų biblioteka[70]. 1941 m. liepos 26 d. duomenimis, Jiezno miestelyje gyveno 238 žydai (iš jų 17 vaikų iki 6 metų amžiaus) ir 447 kitų tautybių gyventojai[71]. Skaityti toliau »

Holokaustas Alytaus apskrityje 1941 metais (1)

Dr. Arūnas Bubnys

Įvadas

Straipsnyje toliau nagrinėjama holokausto Lietuvos provincijoje tema. Per pastaruosius dešimt metų žurnale „Genocidas ir rezistencija“ buvo paskelbta keliolika Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų Valentino Brandišausko, Stanislovo Buchavecko straipsnių apie holokaustą įvairiose Lietuvos apskrityse ir valsčiuose. Šio straipsnio autorius yra paskelbęs straipsnį apie holokaustą Kauno apskrityje[1], dabar bus mėginama rekonstruoti holokausto procesą Alytaus apskrityje 1941 m. Skaityti toliau »

Atmintis ir užmarštis

Vytautas Pranas Volertas

Kada ir kokia tarptautinė teisės institucija tarė, kad lietuvių tauta yra bent kiek kalta dėl žydų 20 amžiaus baisios tragedijos, dėl holokausto? Jokia tauta nebuvo apkaltinta, net vokiečiai nepasmerkti. Kalti buvo naciai. Ne vokiečiai, bet naciai. Tačiau spaudoje retkarčiais jaučiami tarsi krūptelėjimai, tarsi užmetinėjimai, kad lietuvių tauta esanti kažkam ir už kažką skolinga. Temoka tas, kas iš tikrųjų nusikalto. Skaityti toliau »

Du susitikimai su a. a. Kaziu Škirpa

Stasys Barzdukas

Ant bolševikų durtuvų į Lietuvą atneštam sovietiniam pragarui tinka Dantės žodžiai: praraskite viltį visi, kurie čia patekote. Iš tikrųjų viskas buvo apversta aukštyn kojom. Galėjai būti kiekvienu metu įtartas ir apkaltintas, galėjai būti pasodintas į kalėjimą, ištremtas į Sibirą, sužalotas ir nužudytas. Jei iki šiol žmonės Lietuvoje Dievą maldavo gelbėti nuo bado, maro, ugnies ir karo, tai dabar karo laukė kaip išsigelbėjimo nuo sovietinio košmaro. Pagaliau sulaukė. Skaityti toliau »

Kodėl serbų žudynės iliustruoja „MŪSIŠKIUS“

Irena Tumavičiūtė

Schulz-3Ši nuotrauka žinoma visiems, kas bent kiek giliau domisi nacionalsocialistinės Vokietijos nusikaltimais jos okupuotose teritorijose. Nuotraukos komentarų galima aptikti interneto svetainėse įvairiomis kalbomis.  Esmė visur ta pati –  serbų sušaudymas 1941 m.  Rūta Vanagaitė apversta šios nuotraukos kopija papuošė savo knygos „MŪSIŠKIAI“ ketvirtąjį viršelį.

Buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuotraukos  istoriją žino kiekvienas gimnazistas. Vokietijoje į ją buvo atkreiptas dėmesys 1961 m., kai vokiečių žurnale Neue Illustrierte buvo paskelbtos kelios nuotraukos, vaizduojančios serbus prieš sušaudymą. Nuotrauka ir apskritai žudynės buvusioje Jugoslavijoje sukėlė daug diskusijų vokiečių žiniasklaidoje. Skaityti toliau »

Nelengvas vadavimosi iš komunistinio paveldo kelias

Algimantas Zolubas

1941 sukilimo zenklasSeimo Kovo 11-osios Akto salėje 2015 m. gegužės 22 d. įvyko konferencija „Lietuvos gyventojų genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“. Atsižvelgdama į Sovietų sąjungos Komunistų partijos (SSKP) ir jos padalinio Lietuvos Komunistų partijos (LKP) nusikaltimų turinį, pobūdį ir mastą, Konferencija greta kitų, priėmė rezoliuciją:

Konferencijos dalyviai, naujų grėsmių valstybei akivaizdoje, laiko būtinu:

  • 1941 m. birželio 23 d. pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ reikalinga teisiškai įvertinti ir paskelbti LR teisės aktu.

Birželio sukilimo diena – birželio 23-ioji kaip atmintina 1997 m. liepos 3 d. įrašyta  tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas. Skaityti toliau »

Holokaustas Lietuvoje: skaičių pinklėse

Dr. Sigitas Jegelevičius

Iš pradžių tiesiog būtina akcentuoti tris dalykus: 1) niekas iš lietuvių istorikų neneigė ir neneigia, kad Lietuvoje vokiečių okupacijos metais vyko masinis žydų naikinimas, nors kartais tokį neigimą ir bandoma primesti; 2) niekas iš lietuvių visuomenės neneigia ir niekuomet neneigė, kad tam tikra dalis lietuvių, naujojo okupanto paskatinti ar savo iniciatyva, dalyvavo žydų žudynėse; 3) vokiečių okupacijos metai buvo žydų katastrofa, nes tuomet buvo sunaikinta dauguma Lietuvos žydų bendruomenės, nemažai į Lietuvą atbėgusių Lenkijos žydų ir kažkiek iš Vakarų atvežtų žydų.

Šiame straipsnyje mus domins tik skaičiai. Bandysime bent preliminariai nustatyti kiek iš tikrųjų Lietuvos žydų buvo sunaikinta arba bent jau kiek žydų buvo išžudyta pačioje Lietuvoje. Praėjo daugiau kaip pusšimtis metų, bet iki šiol dar nėra tai išaiškinta. Tai būtina padaryti, nes tiek periodikoje, tiek įvairiose studijose operuojama įvairiais skaičiais. Tai rodytų, kad tokie empyriniai tyrimai būtini. Tik pabandžius sugretinti publicistų ir mokslininkų apyvartoje esančius holokausto skaičius, iš karto atsiduriame jų pinklėse. Kartais netgi atrodo, kad kažkas tyčia painiojo tuos skaičius. Beje, galima kalbėti tik apie holokausto aukų skaičių, o ne apie statistiką, kurią bent jau primityviai turėtume įsivaizduoti kaip nuoseklų duomenų rinkimą ir jų klasifikavimą remiantis tam tikra metodika. Tai niekuomet nebuvo daroma. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas