Gintarinė svajonė

Nacių okupacija

Gintaras Lučinskas

Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 22 d., Lietuvoje prasidėjo ginkluotas visuotinis sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Ši tema yra “politiškai” nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius.

Sukilimas truko apie savaitę laiko, jis sutapo su Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo pradžia. Sukilėliai atkūrė savivaldos institucijas.

1941 m. Birželio 22-28 d. sukilimas paneigė sovietų propagandos teiginius, kad Lietuva savo noru 1940 m. įstojo į Sovietų Sąjungą. Toks visuotinis tautos sukilimas buvo vienintelis sovietų pavergtose teritorijose.

Tik nacių okupacija neleido įtvirtinti atkurtos Nepriklausomos valstybės.

 Gintaras Lučinskas

Ats. ltn. Benjaminas Meškelis, šaulys, Alytaus miesto 1941 m. sukilėlių būrio organizatorius ir vadas ( nuotr. iki 1938 m.).

Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ši tema yra „politiškai“ nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius. Tačiau čia reikėtų kaltinti ne tiek juos, kiek nepalankias istorines aplinkybes, kai žiaurių okupacijų sąlygomis teko kovoti dėl valstybės išlikimo.

1941 m. birželio 22 d. anksti ryte prasidėjo Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas. Alytus buvo smarkiai bombarduojamas, nes čia buvo dislokuota Raudonosios armijos 3-čio mechanizuoto korpuso 5-os tankų divizijos daug tankų ir buvo įrengtas aerodromas. Skaityti toliau »

Alytus, gyvai jausdama kasdieninio gyvenimo pulsą, nepraleidžia nepaminėjęs nė vieno žymesnio įvykio, turinčio ryšio su mūsų tauta ir jos pergyvenimais. Alytaus visuomenė rado gyvą reikalą paminėti 21–22 dienas, kaip mums lietuviams ypatingai svarbias ir reikšmingas.

VI. 21 d., Savitarpinės Pagalbos Dieną, 10 val. Alytaus miesto bažnyčioje už išvežtuosius buvo atlaikytos iškilmingos pamaldos ir vietos kleb. kun. Šalčiaus pasakytas tai dienai pritaikintas pamokslas. Po pietų, 17 val. miesto parko paviljone įvyko iškilmingas posėdis, kuriame dalyvavo visų įstaigų viršininkai, vietos vok. įgulos v-kas maj. Rosenkranz, komendantas, kiti vokiečių karinės civilinės valdžios atstovai ir gausinga Alytaus miesto ir apylinkės visuomenė. Skaityti toliau »

Povilas Dirkis

Birželio 23 dieną Sovietų Sąjungos liaudies komisaras užsienio reikalams Molotovas pats pirmas puolė lietuvių sukilimą per Maskvos radiją. Įtūžęs jis grasino Lietuvos fašistams. Tačiau tas neapgalvotas Molotovo puolimas lietuvių neišgąsdino, tik visam pasauliui išreklamavo sukilimo faktą. Po poros dienų jis susigriebė taisyti padarytą klaidą. Per savo padėjėją Lozovskį spaudoje paaiškino, kad jo puolimas buvo klaidingai suprastas, ir kad lietuviai savo sukilimą buvo nukreipę ne prieš bolševikus, bet prieš vokiečius. Skaityti toliau »

Prieš 80 metų Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Ačiū Stakėnui!

Zunia Štromas

184 ŠD 262 pėstininkų pulkui 1941-ųjų vasara prasidėjo Varėnos poligone. Pulko vadas papulkininkis Juozas Listopadskis buvo pakeistas rusų majoru Radčenko, kuris kartu su bataliono komisaru Suchanovu ir politvadovais rusais įvedė savo sovietinę tvarką, nors daugumas žemesnio rango karininkų lietuviai.

Aš tarnavau pulko finansų skyriuje, kuriam vadovavo orus, ramaus būdo kapitonas Ignas Kontrimas. Skaityti toliau »

1941 metų birželio 23 dieną keletas tūkstančių Lietuvos vyrų pakilo prieš sovietus, siekdami atkurti 1940 metais prarastą nepriklausomybę. Provincijoje dalis kaimo vyrų į nelegalią padėtį pasitraukė jau birželio 14–16 dienomis, per ryšininkus gavę iš LAF vadovaujančio centro Kaune nurodymą pasitraukti į nelegalią padėtį be žinią apie greit prasidėsiantį karą. Interviu su Vilniaus universiteto istoriku Sigitu Jegelevičiumi.

1941 m. sukilėliai Utenos apskrityje. Šaltinis: Utenos kraštotyros muziejus

Ar galima sakyti, kad ginkluotas sukilimas buvo labiau spontaniškas nei organizuotas veiksmas, turint galvoje, jog LAF’o struktūra egzistavo labiau popieriuje nei realybėje.

Daugiau popieriuje nei realybėje su išplėtota raštine egzistavo LAF Berlyno vadovaujantis centras. Kaip jau minėjau, griežtos centralizacijos LAF’e nebuvo. Buvo vadovaujantys centrai, kurie per atskirus savo ryšininkus (nebūtinai centro narius) teikdavo informaciją vietos grupėms ar būriams apie tai, kam reikalingas pogrindis ir ką reikėtų veikti okupacijos sąlygomis: nesiimti teroro, neplatinti popiergalių, o ruoštis sukilimui, nes karas tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos tikrai bus. Taigi ne propagandą skleidė ryšininkai į provinciją, o žinias, ką daryti ir ko nedaryti iki sukilimo, jo metu bei atgaliniu ryšiu informuodavo centrą, kiek grupių veikia provincijoje, kokio jos dydžio ir pan. Lietuvos pogrindyje nebuvo tokios griežtos kariško tipo piramidės, kaip tai vaizdavo K. Škirpa kai kuriuose LAF‘o vardu kuriamuose tekstuose. Tai ar galima buvo tikėtis, kad birželio 23 dienos rytą, prabilus Kauno radijui, po kelių valandų sukils visos pogrindžio grupės ar jų kovos būriai. Organizuotas buvo pogrindis, kuris turėjo telkti jėgas sukilimui, o realiai sukilimo eiga priklausė nuo informuotumo, vietos aplinkybių, Raudonosios armijos dalinių telkimosi konkrečioje vietovėje ir pan. Taigi pats pogrindžio grupių pakilimas į kovą buvo spontaniškas. Prasidėjus sukilimui, spontaniškai prie sukilėlių jungėsi nauji žmonės, atsirasdavo naujų kovos grupių, anksčiau nebuvusių pogrindyje. Gal ne visiems naujokams rūpėjo nepriklausomybės atkūrimas, o turėjo kitų tikslų. Skaityti toliau »

1941 metų birželio 23 dieną keletas tūkstančių Lietuvos vyrų pakilo prieš sovietus, siekdami atkurti 1940 metais prarastą Nepriklausomybę. Provincijoje dalis kaimo vyrų į nelegalią padėtį pasitraukė jau birželio 14–16 dienomis, per ryšininkus gavę iš LAF vadovaujančio centro Kaune nurodymą pasitraukti į nelegalią padėtį be žinią apie greit prasidėsiantį karą. Interviu su Vilniaus universiteto istoriku Sigitu Jegelevičiumi.

Joniškėlio sukilėlių būrys. Šaltinis: LYA

Pradėkime nuo Birželio sukilimo priežasčių. Kas jį išprovokavo?

Vienareikšmiškai – nepriklausomybės netektis ir sovietų režimas. Jeigu jis nebūtų buvęs toks brutalus, sukilimo mastas, tikėtina, būtų mažesnis. Tai buvo antisovietinis lietuvių tautos sukilimas, tiek Maskvai, tiek Berlynui nepatikęs vienodai. Maskvai buvo nemalonu, kad apie sukilimą ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą paskelbta per radiją (netrukus apie tai rašė Švedijos laikraščiai, žinia nuskambėjo JAV), naciai savo ruožtu, švelniai tariant, nenorėjo kalbėti apie nepriklausomybę, bent jau kol vyksta karas. Jie turėjo savų tikslų. Skaityti toliau »

Prieš 80 metų Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Ei kilk, trispalve

Boleslovas Mačionis

Lietuva Tėvyne,

Šalie mano brangi,

Kur, į kokį žygį

Vaikus savo rengi? Skaityti toliau »