Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Nacių okupacija

Kodėl serbų žudynės iliustruoja „MŪSIŠKIUS“

Irena Tumavičiūtė

Schulz-3Ši nuotrauka žinoma visiems, kas bent kiek giliau domisi nacionalsocialistinės Vokietijos nusikaltimais jos okupuotose teritorijose. Nuotraukos komentarų galima aptikti interneto svetainėse įvairiomis kalbomis.  Esmė visur ta pati –  serbų sušaudymas 1941 m.  Rūta Vanagaitė apversta šios nuotraukos kopija papuošė savo knygos „MŪSIŠKIAI“ ketvirtąjį viršelį.

Buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuotraukos  istoriją žino kiekvienas gimnazistas. Vokietijoje į ją buvo atkreiptas dėmesys 1961 m., kai vokiečių žurnale Neue Illustrierte buvo paskelbtos kelios nuotraukos, vaizduojančios serbus prieš sušaudymą. Nuotrauka ir apskritai žudynės buvusioje Jugoslavijoje sukėlė daug diskusijų vokiečių žiniasklaidoje. Skaityti toliau »

Nelengvas vadavimosi iš komunistinio paveldo kelias

Algimantas Zolubas

1941 sukilimo zenklasSeimo Kovo 11-osios Akto salėje 2015 m. gegužės 22 d. įvyko konferencija „Lietuvos gyventojų genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“. Atsižvelgdama į Sovietų sąjungos Komunistų partijos (SSKP) ir jos padalinio Lietuvos Komunistų partijos (LKP) nusikaltimų turinį, pobūdį ir mastą, Konferencija greta kitų, priėmė rezoliuciją:

Konferencijos dalyviai, naujų grėsmių valstybei akivaizdoje, laiko būtinu:

  • 1941 m. birželio 23 d. pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ reikalinga teisiškai įvertinti ir paskelbti LR teisės aktu.

Birželio sukilimo diena – birželio 23-ioji kaip atmintina 1997 m. liepos 3 d. įrašyta  tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas. Skaityti toliau »

Holokaustas Lietuvoje: skaičių pinklėse

Dr. Sigitas Jegelevičius

Iš pradžių tiesiog būtina akcentuoti tris dalykus: 1) niekas iš lietuvių istorikų neneigė ir neneigia, kad Lietuvoje vokiečių okupacijos metais vyko masinis žydų naikinimas, nors kartais tokį neigimą ir bandoma primesti; 2) niekas iš lietuvių visuomenės neneigia ir niekuomet neneigė, kad tam tikra dalis lietuvių, naujojo okupanto paskatinti ar savo iniciatyva, dalyvavo žydų žudynėse; 3) vokiečių okupacijos metai buvo žydų katastrofa, nes tuomet buvo sunaikinta dauguma Lietuvos žydų bendruomenės, nemažai į Lietuvą atbėgusių Lenkijos žydų ir kažkiek iš Vakarų atvežtų žydų.

Šiame straipsnyje mus domins tik skaičiai. Bandysime bent preliminariai nustatyti kiek iš tikrųjų Lietuvos žydų buvo sunaikinta arba bent jau kiek žydų buvo išžudyta pačioje Lietuvoje. Praėjo daugiau kaip pusšimtis metų, bet iki šiol dar nėra tai išaiškinta. Tai būtina padaryti, nes tiek periodikoje, tiek įvairiose studijose operuojama įvairiais skaičiais. Tai rodytų, kad tokie empyriniai tyrimai būtini. Tik pabandžius sugretinti publicistų ir mokslininkų apyvartoje esančius holokausto skaičius, iš karto atsiduriame jų pinklėse. Kartais netgi atrodo, kad kažkas tyčia painiojo tuos skaičius. Beje, galima kalbėti tik apie holokausto aukų skaičių, o ne apie statistiką, kurią bent jau primityviai turėtume įsivaizduoti kaip nuoseklų duomenų rinkimą ir jų klasifikavimą remiantis tam tikra metodika. Tai niekuomet nebuvo daroma. Skaityti toliau »

Naciai vykdė ir lietuvių tautos genocidą

L. A. Lietuvių Fronto Bičiulių organizuotose Politinėse Studijose
„Į POLITINĘ DEMOKRATIJĄ LIETUVOJE KELIU“
Sekcijoje: „Laikas užbaigti istorinės reikšmės klausimų sprendimus“
Sausio mėn. 30-31 d., 1999 m.
Los Angeles, CA

Kalba inž. Vytautas J. Šliupas, P.E., Burlingame, CA

NACIŲ VYKDYTAS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDAS

Įvadas

Labai daug jau rašyta, kalbėta, rodyta filmuose ir televizijoje, įsteigti muziejai ir pastatyti paminklai primenantys nacių vykdytą genocidą. Visuomenėje sudaryta nuomonė, kad nacių genocidas (arba Holokaustas) buvęs tiktai žydų tautos žudymas. Tikrumoje nacių genocidas apėmė visas Europos tautas, visas tautines mažumas, neišskiriant ir lietuvius. Nacių įvykdytas genocidas (ir vadinkime jį „nacių“, ne „vokiečių“ arba „fašistų“, nes paskutinysis žodis vis labiau paplintantis, turi kitokią reikšmę) sunaikino apie 20 milijonų žmonių, iš jų tarp 3 ir 6 milijonų žydų. Palyginus jį su „sovietiniu genocidu“, kuris sunaikino apie 100 milijonų žmonių, „naciškasis genocidas“ buvo mažesnės skalės nusikaltimas prieš žmoniją, bet jis yra geriau pasaulyje išgarsintas, jo vykdytojai jau nubausti, o vokiečių tautai ir pasauliui vis ir vis dar primenama apie tą terorą. Ateis laikas kada pasaulis pamatys, kad ir „sovietinis genocidas“ turi būti pilnai išaiškintas, visuotinai pasmerktas ir jo kaltininkai nuteisti. Skaityti toliau »

Kruvinos Joninės Dzūkijoje 1941 m. birželį

Gintaras Lučinskas

Lazdijai pirmosiomis karo dienomis. 1941 m. birželis.

Yra daug svarbių, neatskleistų, neišaiškintų Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo pradžios istorinių įvykių Dzūkijoje, kai vokiečių kariai pritaikė keršto akcijas prieš vietos civilius gyventojus. Šių represinių akcijų metu buvo nužudyta apie 300 alytiškių.

Lietuvos civilių gyventojų nuostolius ir aukas lėmė Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo veiksmai Lietuvos teritorijoje. Lietuva kaip valstybė šiame kare nedalyvavo, nes karo išvakarėse, 1940 m., ji buvo Sovietų Sąjungos okupuota ir aneksuota. Todėl Lietuvos gyventojai žuvo dviejų kariavusių imperialistinių valstybių ir jų kariuomenių ginkluotoje konfrontacijoje kaip nacių Vokietijos agresijos prieš Sovietų Sąjungą nekaltos aukos. Vokietijos reicho kaimynystėje buvusi Lietuva karo arena tapo nuo pat pirmųjų Vokietijos agresijos akimirkų 1941 m. birželio 22 d. rytą. Į Lietuvą įsiveržė didžiulė Vokietijos kariuomenė: visa „Šiaurės“ armijų grupė ir „Centro“ armijų grupės dalis – iš viso daugiau kaip 40 divizijų, apie 700 000 karių. Įsiveržę vokiečių kariai sutiko labai silpną Raudonosios armijos pasipriešinimą. Skaityti toliau »

Alytuje pagerbtos 1941 m. Birželio sukilimo ir karo pradžios aukos

DSCF9439Minint 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo 75-metį, birželio 22-ąją Alytaus miesto savivaldybės atstovai pagerbė 1941 m. birželį žuvusių Lietuvos karių sukilėlių atminimą uždegdami žvakeles šalia 45 lietuvių karių memorialo Alytaus Skardžio gatvėje.

Neabejingi Dzūkijos istorijai alytiškiai atminimo žvakes uždegė ir prie Tautos kančių memorialo „Nurimęs varpas“ Miesto sode, pagerbdami sukilėlius, kurie Alytuje žuvo birželio 22–25 d., bei pirmomis karo dienomis per vokiečių karių vykdytą „keršto“ akciją nužudytus per 300 civilių Alytaus gyventojų. Skaityti toliau »

Gražiai paminėjo Birželio 21–22 dienas

Alytus, gyvai jausdama kasdieninio gyvenimo pulsą, nepraleidžia nepaminėjęs nė vieno žymesnio įvykio, turinčio ryšio su mūsų tauta ir jos pergyvenimais. Alytaus visuomenė rado gyvą reikalą paminėti 21–22 dienas, kaip mums lietuviams ypatingai svarbias ir reikšmingas.

VI. 21 d., Savitarpinės Pagalbos Dieną, 10 val. Alytaus miesto bažnyčioje už išvežtuosius buvo atlaikytos iškilmingos pamaldos ir vietos kleb. kun. Šalčiaus pasakytas tai dienai pritaikintas pamokslas. Po pietų, 17 val. miesto parko paviljone įvyko iškilmingas posėdis, kuriame dalyvavo visų įstaigų viršininkai, vietos vok. įgulos v-kas maj. Rosenkranz, komendantas, kiti vokiečių karinės civilinės valdžios atstovai ir gausinga Alytaus miesto ir apylinkės visuomenė. Skaityti toliau »

1941 metų sukilimas

Povilas Dirkis

Birželio 23 dieną Sovietų Sąjungos liaudies komisaras užsienio reikalams Molotovas pats pirmas puolė lietuvių sukilimą per Maskvos radiją. Įtūžęs jis grasino Lietuvos fašistams. Tačiau tas neapgalvotas Molotovo puolimas lietuvių neišgąsdino, tik visam pasauliui išreklamavo sukilimo faktą. Po poros dienų jis susigriebė taisyti padarytą klaidą. Per savo padėjėją Lozovskį spaudoje paaiškino, kad jo puolimas buvo klaidingai suprastas, ir kad lietuviai savo sukilimą buvo nukreipę ne prieš bolševikus, bet prieš vokiečius. Skaityti toliau »

Ačiū Stakėnui!

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Ačiū Stakėnui!

Zunia Štromas

184 ŠD 262 pėstininkų pulkui 1941-ųjų vasara prasidėjo Varėnos poligone. Pulko vadas papulkininkis Juozas Listopadskis buvo pakeistas rusų majoru Radčenko, kuris kartu su bataliono komisaru Suchanovu ir politvadovais rusais įvedė savo sovietinę tvarką, nors daugumas žemesnio rango karininkų lietuviai.

Aš tarnavau pulko finansų skyriuje, kuriam vadovavo orus, ramaus būdo kapitonas Ignas Kontrimas. Skaityti toliau »

Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus stiprinti padedančios NVO: Nusikaltusių asmenų sąrašas turi būti sudarytas ne tautiniu, o pilietiniu principu

Pateikiamas nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, kreipimasis į LGGRT centro generalinę direktorę, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Vyriausybės kanclerį.

Vilnius, 2016-02-24

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus

KREIPIMASIS

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais labiausiai nukentėjo žydų tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai – beveik visa bendruomenė buvo sunaikinta. Žydų genocide dalyvavo Vokietijos Reicho ir jam pavaldžios vietinės struktūros, įvairių tautybių kolaborantai.
Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas