Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Nepriklausomybės kovos, jų įamžinimas

VASARIO 16-oji

Liet. aidas

Medininkų pilyje – Vilniaus konferenciją menanti fotoparoda

Vilniaus konferencijos dalyviai

Vasario 15 d., ketvirtadienį, 13 val. Medininkų pilyje (Medininkų k., Vilniaus r.) atidaroma Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirta fotografijos darbų paroda „Didžiojo tikslo link. Vilniaus konferencija“. Vasario 16-ajai skirtą meninę programą atliks Medininkų Šv. Kazimiero gimnazijos pedagogai ir mokiniai. Renginyje dalyvaus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Romualdas Rudzys, Medininkų seniūnė Renata Bogdanovič, Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčios kunigas Piotr Strocen, Medininkų pasieniečių mokyklos atstovai. Organizatorius – Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilies skyrius. Skaityti toliau »

BALTASIS RAITELIS (Antanas Juozapavičius)

Raimondas Bebris (Latvija)

24 - Juozapavicius Antanas 1992 Kristopaicio, kav
1-ojo pėstininkų pulko vadas Antanas Juozapavičius. Dailininko Antano Krištopaičio (Šiauliai) akvarelė. 1992 m.

1. DIDVYRIO TILTAS

Ten Lietuvoj, kur per Nemuną sraunų
Permestas tiltas prie pat Alytaus,
Laisvės kovoj nors palaužtas, bet jaunas
Sveikina atvaizdas vyro narsaus!
Puošia jį rūtom ir rožėm mergelės,
Didvyrių motinos šluosto akis…
Tyliai ten piemenio skamba lumzdeliai –
Didvyrį temstant prisimena vis…
Ir pakeleivis ant didvyrio tilto
Sveikina tą Juozapavičių, štai!
Sukalba maldą, nors trumpą, bet šiltą…
Ir kasdienybėn žygiuoja tvirtai!

2. PIEMENĖLIO REGĖJIMAS

Saulėtom pievom tuo ryt
Skriejo daina piemenėlio:
Lietuva, o tėviškėle,
Širdžiai lietuvio brangi tu! Skaityti toliau »

Atsiminimai iš 1 pėst. pulko gyvenimo pirmomis dienomis

I.

Būdamas vokiečių nelaisvėje 1918 m. pradžioje perskaičiau laikraštį „Dabartis“, kuris tuo laiku ėjo Vokietijoje, kad organizuojama Lietuvos kariuomenė ir šaukiami savanoriai, taip karininkai, taip ir kareiviai vykti Vilniun ir stoti į eiles ginti mūsų brangios tėvynės nepriklausomybės, kuri buvo iškilmingai paskelbta vasario 16 d., ką taipgi sužinojau iš to pat laikraščio. Mano širdis degte degė kuo greičiausiai pasiliuosuoti iš nelaisvės ir stoti į garbingas eiles. Daugel kartų prašiau vokiečių, kad mane paleistų kaip Lietuvos pilietį, bet tie prašymai buvo šauksmas dykumoje. Viltis nyksta. Bet štai, 1918 m. rugsėjo 19 d. paleistas iš nelaisvės vykstu Vilniun, mūsų Lietuvos numylėtan Vilniun. Skubu į Tarybos Rūmus, kur pirmą kartą pamačiau Lietuvos trispalvę vėliavą. Skaityti toliau »

Alytaus kautynėms – 100 metų

Gintaras Lučinskas 

E-2-2 - Juozapavicius Antanas 1917, kav
Karininkas Antanas Juozapavičius. 1917 m. Nuotr. iš V. Kavaliausko rinkinio.

1918 m. Vasario 16 d. atkūrus Nepriklausomą Lietuvą, jaunai valstybei karo pavojus grėsė iš visų pusių, nes kaimyninės šalys – Sovietų Rusija, Vokietija, Lenkija – turėjo grobikiškų siekių. Reikėjo skubiai kurti kariuomenę. Gruodžio mėn. Sovietų Rusijos Raudonosios armijos karinės pajėgos ėmė artėti prie Lietuvos. Gruodžio 29 d. Lietuvos Vyriausybė paskelbė atsišaukimą į tautą, kviečiantį Lietuvos piliečius stoti savanoriais į kariuomenę ir ginti Lietuvos laisvę:

Vyrai! Ne kartą Lietuvos priešai norėjo uždėti ant mūsų amžiną nepakeliamą jungą, bet mūsų Tėvynė nenugalėta. Ji gyva.
Šiandien visi išvydome laisvės rytojų švintant: Lietuvos Nepriklausomybė neša visiems laisvę ir laimę; tad ginkime Nepriklausomą Lietuvos Valstybę! Vienybėje, kaip broliai, pasidavę kits kitam rankas, eikime drąsiai į kovą, visi, kaip vienas, stokim už tėvynę!
Lietuva pavojuje!
Vokiečių kariuomenei atsitraukiant, jau įsibrovė Lietuvon svetimoji Rusijos kariuomenė. Ji eina, atimdama iš mūsų gyventojų duoną, gyvulius ir mantą. Jos palydovai – badas, gaisrų pašvaistės, kraujo ir ašarų upeliai.
Tad ginkim Lietuvą! Parodykime, jog esame verti amžiais kovotos laisvės; šiandien Lietuvos likimas mūsų pačių rankose.
Nelaukdami toliau nė valandos, kas myli Lietuvą, kas trokšta laisvės, kas pajėgia valdyti ginklą, stokime visi į Lietuvos Krašto Apsaugą. Būrių būriais eikime iš kaimų, viensėdijų, miestų ir miestelių, eikime iš visų Lietuvos kraštų laisvės ir Tėvynės ginti. Stokime drąsiai pirmi į kovą.
Drąsiai, be baimės, kaip mūsų tėvai ir sentėviai, užstokim priešams kelią, pakelkim žygį už mūsų Motiną Tėvynę, už Lietuvos Valstybę! Skaityti toliau »

Karininko A. Juozapavičiaus žūties 100-mečio minėjimas

Pilietinė akcija „Pirmasis. Atminties tiltas“

Alytaus kultūros ir meno taryba, rengdamasi projektui „Alytus- Lietuvos kultūros sostinė 2022. KURIANTYS TILTUS“, kviečia kurti kultūros tiltų inžineriją ir inicijuoja pilietinę akciją I-ajam žuvusiam Lietuvos kariuomenės karininkui A. Juozapavičiui pagerbti. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Lietuvos kariuomenės savanoriai“

Lietuvai minint 100 metų valstybingumo jubiliejų, kviečiame prisiminti tuos, kurie savanoriškai 1918–1920 m. įstojo į naujai formuojamą Lietuvos kariuomenę ginti Tėvynės ir prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimo ir išsaugojimo.

1918 m. pabaigoje jaunai Lietuvos valstybei, neseniai paskelbusiai nepriklausomybę, iškilo grėsmė vėl jos netekti. Iki tol krašte buvusi Vokietijos kariuomenė traukėsi iš užimtų teritorijų. Per rytines Lietuvos sienas veržėsi Sovietų Rusijos Raudonoji armija. Siekiant apsiginti nuo priešų, imtasi skubiai organizuoti Lietuvos kariuomenę. Skaityti toliau »

Trakų Salos pilyje – V. Kavaliausko knygos „Trakų apskrities karžygiai“ pristatymas

Lapkričio 20 d., antradienį, 18 val. Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje vyks žurnalisto Viliaus Kavaliausko naujos knygos „Trakų apskrities karžygiai“ pristatymas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

„Kiekvienas Lietuvos kampelis turi savo istoriją. Net tokią istoriją, kuri svarbi visai šaliai, gal net regionui. Valstybės atkūrimo 100-metis nėra tik graži skaičių kombinacija. Atsiminkime, ką mums sakė popiežius Pranciškus – esame stiprūs savo istorija. Šie metai yra puiki proga kiekvienam iš mūsų pergalvoti savo santykį su valstybe, su jos istorija, su jos praeitimi ir ateitimi,“ – sako V. Kavaliauskas. Skaityti toliau »

Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda, skirta atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmečiui

Kavalerijos pulko paradas, kurį stebi Prezidentas A.Stulginskis ir ministras pirmininkas L.Bistras. Kaunas, 1922 m. LMAVB RSS

Lapkričio 6–30 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, veikia paroda „Lietuvos kariuomenei – 100“. Parodoje eksponuojami gausūs Bibliotekoje saugomi Lietuvos kariuomenės dokumentai, ikonografija. Rengiant parodą, į stendus pavyko sutalpinti tik mažą dalį savanorių prisiminimų, jų fotografijų, tarpukariu išleistų atvirukų, įvairių kariuomenės žinybų leistos literatūros. Dėl vietos stokos neeksponuojama to laikotarpio kariškių periodika, tačiau visuomenė pamatys ir šiek tiek privačiuose archyvuose saugomų dokumentų. Tai gera proga juos viešinti, padaryti prieinamus tyrėjams. Daugiau dėmesio derėtų skirti visuomenei mažai žinomai akademiko fiziko Povilo Brazdžiūno fonde saugomai Lietuvos kariuomenės, aviacijos istorijos fotografijų kolekcijai. Jaunystėje baigęs Aviacijos mokyklą, akademikas, akivaizdu, ir sovietmečio sąlygomis jautė didelius sentimentus nepriklausomos Lietuvos kariuomenei, rinko fotografijas, paliko atsiminimus. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas