Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Nepriklausomybės kovos, jų įamžinimas

Dviejų Vyčio kryžiaus ordinų kavalieriaus Volfo KAGANO (1900-1941) atminimo lenta Balbieriškyje

2017 m. spalio 5 d. Prienų raj. Balbieriškio miestelyje, skvere prie seniūnijos, vyko dviejų Vyčio kryžiaus ordinų kavalieriaus Volfo KAGANO (1900-1941) atminimo paminklinės lentos atidengimas.

Volfas Kaganas, Michelio sūnus, gimė 1900 metais Marijampolės apskrities Balbieriškio miestelyje. Pagal profesiją  – batsiuvys.  Žydų tautybės. Baigęs pradinės mokyklos dvi klases. Skaityti toliau »

Lietuvos muziejų kelio renginys Merkinėje

Kaune atidengta atminimo lenta Vasario 16-osios akto signatarui Vladui Mironui

2017 m. birželio mėn. 15 d. buvo atidengta atminimo lenta skirta Vasario 16-osios akto signatarui, Lietuvos Ministrui pirmininkui (XVIII ir XIX Vyriausybėse), kun. Vladui Mironui (1880 – 1953) ant pastato Laisvės al. Nr. 53, kur tuo metu Kaune jis gyveno ir dirbo. Atminimo lentą pašventino Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas br. kun. dr. Paulius Saulius Bytautas OFM. Mintimis apie Vladą Mironą bei Okupacijos ir genocido dienos reikšmę dalinosi Kauno miesto garbės pilietė, Kauno m. savivaldybės narė dr. Jūratė Elena Norvaišienė, buv. Lietuvos sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus narys, istorikas Algirdas Markūnas  bei sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. liudininkas, Kovo 11-osios gatvės bendrijos narys Povilas Andriuškevičius. Kauno pilietinio bendruomenės centro Dainava ansamblis BRYDĖ, atminimo lentos atidengimo proga, atliko keletą lietuvių liaudies dainų. Skaityti toliau »

Kpt. Prano Gudyno 88-ųjų žūties metinių paminėjimas Kaune

2017 m. gegužės 6 d.   Kaune prie Muzikinio teatro vyko šaulio, Vyčio kryžiaus kavalieriaus kpt. Prano Gudyno, 88-ųjų žūties metinių paminėjimas, kurį organizavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubas.  Skaityti toliau »

Nepriklausomybės Akto paieškos dar nebaigtos

Viktoras Jencius – Butautas

Domėjimasis 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktu niekada mūsų visuomenėje nebuvo sumažėjęs, tik, deja, istorikų elitas su Alfredu Bumblausku priešakyje tai ignoravo. Iki šiol esama daug neįmintų paslapčių, iš jų paminėtini ir slaptieji patruliai prie Lietuvos Tarybos, saugoję ją 1918 metų vasario 16 dieną.[1] Nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto suradimo 2017 03 29 Vokietijos diplomatinės tarnybos archyve praėjo ne tiek jau daug laiko, tačiau nežiūrint to, tinkamai nėra įvertintas profesoriaus Alfredo Bumblausko piktybiškas nenoras ieškoti svarbiausio XX amžiaus Lietuvos valstybės dokumento. Sveiku protu sunku suvokti, kodėl Signatarų namų, Lietuvos istorijos instituto darbuotojai, Vilniaus universiteto istorikai, neieškojo Nepriklausomybės Akto. Tiesa, Signatarų namai dėjo pastangas išsiaiškinti Akto pasirašymo aplinkybes. Didieji istorikai į Signatarų namuose iškeltas problemas nereaguodavo, gal dėlto, kad tai jiems buvo neįdomu, o gal dėlto, kad tiesiog ten retai teužsukdavo. Ir viskas susiklostė taip, kaip susiklostė. Seniai galima buvo pradėti Akto paieškas Vokietijoje, bent tada, kai tapo aišku, kad Aktas buvo parašytas ne tik lietuvių, bet ir vokiečių bei rusų kalbomis. Bet didesnė problema – kodėl neieškomas spausdintas Nepriklausomybės Aktas, kuris pradingo tariamai be pėdsakų po sovietų okupacijos 1940 metais. Skaityti toliau »

PARAMA – Knygos „Daugų ežeras: legendos ir faktai“ leidybai

PARAMA – Knygos „Daugų ežeras: legendos ir faktai“ leidybai 

Ežerai, lyg veidrodis, atspindi mūsų požiūrį į mus supančią aplinką. Prie vandens ieškome dar žmogaus nepaliestų vietų poilsiui ar atsipalaidavimui nuo kasdieninių rūpesčių. Čia mes leidžiame savo laisvalaikį maudydamiesi ar plaukiodami valtimi, ar tiesiog džiaugdamiesi ramybe. Skaityti toliau »

Trakų salos pilyje atidaroma paroda dr. J. Basanavičiui atminti

Vasario 15 d., trečiadienį, 16 val. Trakų salos pilies vakarinių kazematų 16-oje salėje vyks parodos „Vasario 16–oji. Jonas Basanavičius“ atidarymas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus ir kviečia paminėti Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo dieną bei žymaus lietuvių visuomenės veikėjo, tautos patriarcho, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko ir gydytojo Jono Basanavičiaus (1851–1927) 90-ąsias mirties metines.

Parodoje supažindinama su dr. J. Basanavičiaus veiklą bei atminimą įamžinusiomis muziejinėmis vertybėmis iš Trakų istorijos muziejaus, raštijos, foto, istorijos, filokartijos, dailės bei numizmatikos rinkinių. Šie eksponatai atskleidžia tik mažą dalelę istorinės atminties apie unikalaus žmogaus interesus bei veiklos sritis, supažindina su J. Basanavičiaus bendražygiais, domėjimusi tautos praeitimi, folkloru, identiteto geneze ir raida, kova už nepriklausomybę. Tikėtina, kad kaip tik tai pastūmėjo dr. J. Basanavičių imtis vieno iš lietuvių tautinio sąjūdžio lyderių vaidmens. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Vasario 16-osios minėjimų užsienyje istorija 1940–1990 m.“

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, skelbiantį, kad „Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, buvo sunaikinta egzistavusi valstybė ir jos švenčių tradicijos. Sovietmečiu Lietuvoje drausta švęsti valstybės atkūrimo dieną, tad Vasario 16-osios minėjimai užsienio lietuvių bendruomenėse įgavo ypatingą reikšmę. Skaityti toliau »

Vasario 16-ąją – žygis į Kurnėnų mokyklą

Valstybės atkūrimo diena yra puiki proga aplankyti Kurnėnų mokyklą ir įsitikinti, kiek daug gali vieno žmogaus iniciatyva ir gebėjimas dalytis. Kurnėnų mokyklą, kurios bokšte iš tolo matomas šuoliuoja Vytis, yra bene vienintelė Lietuvoje, pastatyta privačiomis lėšomis. Jos mecenatas amerikietis inžinierius Laurynas Radziukynas išvyko gyventi į JAV, ten sukūrė verslą ir gimtinei padovanojo mokyklą.

Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas yra Kultūros vertybių registre. Šis kultūros paveldo objektas mena unikalią istoriją ir sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Išlikusi autentiška pastato išorė ir interjeras. Beveik visos statybinės medžiagos iki langų užraktų, baldai Kurnėnų mokyklai atvežta iš JAV ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje. Skaityti toliau »

Vasario 16 – ąją Lazdijų hipodrome – tradicinės tarptautinės ristūnų žirgų lenktynės „Lazdijai 2017“


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas