Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Nepriklausomybės kovos, jų įamžinimas

Kpt. Prano Gudyno 88-ųjų žūties metinių paminėjimas Kaune

2017 m. gegužės 6 d.   Kaune prie Muzikinio teatro vyko šaulio, Vyčio kryžiaus kavalieriaus kpt. Prano Gudyno, 88-ųjų žūties metinių paminėjimas, kurį organizavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubas.  Skaityti toliau »

Nepriklausomybės Akto paieškos dar nebaigtos

Viktoras Jencius – Butautas

Domėjimasis 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktu niekada mūsų visuomenėje nebuvo sumažėjęs, tik, deja, istorikų elitas su Alfredu Bumblausku priešakyje tai ignoravo. Iki šiol esama daug neįmintų paslapčių, iš jų paminėtini ir slaptieji patruliai prie Lietuvos Tarybos, saugoję ją 1918 metų vasario 16 dieną.[1] Nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto suradimo 2017 03 29 Vokietijos diplomatinės tarnybos archyve praėjo ne tiek jau daug laiko, tačiau nežiūrint to, tinkamai nėra įvertintas profesoriaus Alfredo Bumblausko piktybiškas nenoras ieškoti svarbiausio XX amžiaus Lietuvos valstybės dokumento. Sveiku protu sunku suvokti, kodėl Signatarų namų, Lietuvos istorijos instituto darbuotojai, Vilniaus universiteto istorikai, neieškojo Nepriklausomybės Akto. Tiesa, Signatarų namai dėjo pastangas išsiaiškinti Akto pasirašymo aplinkybes. Didieji istorikai į Signatarų namuose iškeltas problemas nereaguodavo, gal dėlto, kad tai jiems buvo neįdomu, o gal dėlto, kad tiesiog ten retai teužsukdavo. Ir viskas susiklostė taip, kaip susiklostė. Seniai galima buvo pradėti Akto paieškas Vokietijoje, bent tada, kai tapo aišku, kad Aktas buvo parašytas ne tik lietuvių, bet ir vokiečių bei rusų kalbomis. Bet didesnė problema – kodėl neieškomas spausdintas Nepriklausomybės Aktas, kuris pradingo tariamai be pėdsakų po sovietų okupacijos 1940 metais. Skaityti toliau »

PARAMA – Knygos „Daugų ežeras: legendos ir faktai“ leidybai

PARAMA – Knygos „Daugų ežeras: legendos ir faktai“ leidybai 

Ežerai, lyg veidrodis, atspindi mūsų požiūrį į mus supančią aplinką. Prie vandens ieškome dar žmogaus nepaliestų vietų poilsiui ar atsipalaidavimui nuo kasdieninių rūpesčių. Čia mes leidžiame savo laisvalaikį maudydamiesi ar plaukiodami valtimi, ar tiesiog džiaugdamiesi ramybe. Skaityti toliau »

Trakų salos pilyje atidaroma paroda dr. J. Basanavičiui atminti

Vasario 15 d., trečiadienį, 16 val. Trakų salos pilies vakarinių kazematų 16-oje salėje vyks parodos „Vasario 16–oji. Jonas Basanavičius“ atidarymas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus ir kviečia paminėti Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo dieną bei žymaus lietuvių visuomenės veikėjo, tautos patriarcho, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko ir gydytojo Jono Basanavičiaus (1851–1927) 90-ąsias mirties metines.

Parodoje supažindinama su dr. J. Basanavičiaus veiklą bei atminimą įamžinusiomis muziejinėmis vertybėmis iš Trakų istorijos muziejaus, raštijos, foto, istorijos, filokartijos, dailės bei numizmatikos rinkinių. Šie eksponatai atskleidžia tik mažą dalelę istorinės atminties apie unikalaus žmogaus interesus bei veiklos sritis, supažindina su J. Basanavičiaus bendražygiais, domėjimusi tautos praeitimi, folkloru, identiteto geneze ir raida, kova už nepriklausomybę. Tikėtina, kad kaip tik tai pastūmėjo dr. J. Basanavičių imtis vieno iš lietuvių tautinio sąjūdžio lyderių vaidmens. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Vasario 16-osios minėjimų užsienyje istorija 1940–1990 m.“

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, skelbiantį, kad „Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, buvo sunaikinta egzistavusi valstybė ir jos švenčių tradicijos. Sovietmečiu Lietuvoje drausta švęsti valstybės atkūrimo dieną, tad Vasario 16-osios minėjimai užsienio lietuvių bendruomenėse įgavo ypatingą reikšmę. Skaityti toliau »

Vasario 16-ąją – žygis į Kurnėnų mokyklą

Valstybės atkūrimo diena yra puiki proga aplankyti Kurnėnų mokyklą ir įsitikinti, kiek daug gali vieno žmogaus iniciatyva ir gebėjimas dalytis. Kurnėnų mokyklą, kurios bokšte iš tolo matomas šuoliuoja Vytis, yra bene vienintelė Lietuvoje, pastatyta privačiomis lėšomis. Jos mecenatas amerikietis inžinierius Laurynas Radziukynas išvyko gyventi į JAV, ten sukūrė verslą ir gimtinei padovanojo mokyklą.

Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas yra Kultūros vertybių registre. Šis kultūros paveldo objektas mena unikalią istoriją ir sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Išlikusi autentiška pastato išorė ir interjeras. Beveik visos statybinės medžiagos iki langų užraktų, baldai Kurnėnų mokyklai atvežta iš JAV ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje. Skaityti toliau »

Vasario 16 – ąją Lazdijų hipodrome – tradicinės tarptautinės ristūnų žirgų lenktynės „Lazdijai 2017“

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena Alytuje

Vasario 16 d. – Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – alytiškiai kviečiami  pradėti netradiciškai. 11 val. miestelėnai bėgs miesto gatvėmis ir bėgimo maršrutu parašys žodį Lietuva. Prisijunkite prie bėgimo mėgėjų grupės Prasibėgam ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuojamo 10 km bėgimo ir kartu įprasminkim Lietuvos vardą kitaip.

12 val. Šv. Angelų Sargų bažnyčioje (Savanorių g. 14) bus laikomos Šv. Mišios, po kurių 13 val. pakvies Alytaus kultūros ir komunikacijos centro choro „Varsa“ koncertas „Vardan tos“ (Šv. Angelų Sargų bažnyčioje). 13.30 val. visi kartu atidengsime 1919–1920 m. nepriklausomybės kovų Alytaus valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierių ir savanorių įamžinimo lentas prie Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriaus. Iš čia tradiciškai prasidės eisena link Laisvės Angelo aikštės. Skaityti toliau »

Lietuvos vėliavos diena paminėta Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje Kaune

2017 01 01 Kaune septintus metus iš eilės Kovo 11-osios gatvės bendrija su Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga organizavo ir paminėjo Lietuvos vėliavos dieną šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje. Minėjimo metu buvo pašventintos Lietuvos trispalvės

Prieš 98-erius metus, 1919 metų sausio 1 d. Vilniuje Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos simbolį pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys vadovaujamas karininko Kazimiero Škirpos.

Saugokime ir gerbkime Lietuvos trispalvę!

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras

Vyčio Kryžiaus kavalierius Jonas Daukša

Arūnas Amšiejus

 

Tėvynė mano – arimai, gėlės…

Iš kraujo klano jaunutė kėlės

Kėlės ir augo kaip žalia rūta,

Vargą pasmaugė nešus rekrūtą…

 

Šiaudų bakužė, mėlynas linas

Ją žygin ruošė, žygin masino.

Močia, ratelis, vargas be krikšto…

Linų kuodelis išmokė rašto…

 

Sermėgos milo, karninės vyžos…

Ėjo, sukilo ir laisvė grįžo.

Dubysa gili, Nemunas, Venta

Nunešė mylias jų kraują šventą!

 

K. Kunca, „Tėvynė“, 1939 m.

 

Jonas Daukša

Prieš 120 m., 1896 m. rugsėjo 2 d. zanavykų krašte – Surgučių k. Sasnavos vls. Marijmpolės apskr. – gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio Kryžiaus kavalierius, vienas gabiausių, uoliausių bei ilgiausiai ištarnavusių Alytaus apskrityje pasienio policijos vadų Jonas Daukša, s. Andriaus. 1918 m. jis baigė Marijampolės gimnazijos 6 klases. 1919 m. vasario mėn. 5 d. įstojo į Marijampolės savanorių būrį (vėliau sujungtą su Lietuvos kariuomenės 2-uoju pėstininkų pulku). Tarnavo žvalgų komandoje. Kovojo su bermontininkais , lenkais. 1919 m. už parodytą ryžtą bei narsą kovose su bolševikais savanoris apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę“, vėliau pavadintą Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu (Nr. 613), Savanorių kūrėjų (liud. Nr. 3087) bei Nepriklausomybės medaliais.1921 m. J. Daukša baigė Lietuvos karo mokyklos IV laidą. Jam suteiktas leitenanto laipsnis bei paskirtas į Lietuvos kariuomenės 12-ąjį pėstininkų pulką. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas