Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Nepriklausomybės kovos, jų įamžinimas

Virtuali paroda „Vasario 16-osios minėjimų užsienyje istorija 1940–1990 m.“

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, skelbiantį, kad „Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, buvo sunaikinta egzistavusi valstybė ir jos švenčių tradicijos. Sovietmečiu Lietuvoje drausta švęsti valstybės atkūrimo dieną, tad Vasario 16-osios minėjimai užsienio lietuvių bendruomenėse įgavo ypatingą reikšmę. Skaityti toliau »

Vasario 16-ąją – žygis į Kurnėnų mokyklą

Valstybės atkūrimo diena yra puiki proga aplankyti Kurnėnų mokyklą ir įsitikinti, kiek daug gali vieno žmogaus iniciatyva ir gebėjimas dalytis. Kurnėnų mokyklą, kurios bokšte iš tolo matomas šuoliuoja Vytis, yra bene vienintelė Lietuvoje, pastatyta privačiomis lėšomis. Jos mecenatas amerikietis inžinierius Laurynas Radziukynas išvyko gyventi į JAV, ten sukūrė verslą ir gimtinei padovanojo mokyklą.

Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas yra Kultūros vertybių registre. Šis kultūros paveldo objektas mena unikalią istoriją ir sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Išlikusi autentiška pastato išorė ir interjeras. Beveik visos statybinės medžiagos iki langų užraktų, baldai Kurnėnų mokyklai atvežta iš JAV ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje. Skaityti toliau »

Vasario 16 – ąją Lazdijų hipodrome – tradicinės tarptautinės ristūnų žirgų lenktynės „Lazdijai 2017“

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena Alytuje

Vasario 16 d. – Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – alytiškiai kviečiami  pradėti netradiciškai. 11 val. miestelėnai bėgs miesto gatvėmis ir bėgimo maršrutu parašys žodį Lietuva. Prisijunkite prie bėgimo mėgėjų grupės Prasibėgam ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuojamo 10 km bėgimo ir kartu įprasminkim Lietuvos vardą kitaip.

12 val. Šv. Angelų Sargų bažnyčioje (Savanorių g. 14) bus laikomos Šv. Mišios, po kurių 13 val. pakvies Alytaus kultūros ir komunikacijos centro choro „Varsa“ koncertas „Vardan tos“ (Šv. Angelų Sargų bažnyčioje). 13.30 val. visi kartu atidengsime 1919–1920 m. nepriklausomybės kovų Alytaus valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierių ir savanorių įamžinimo lentas prie Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriaus. Iš čia tradiciškai prasidės eisena link Laisvės Angelo aikštės. Skaityti toliau »

Lietuvos vėliavos diena paminėta Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje Kaune

2017 01 01 Kaune septintus metus iš eilės Kovo 11-osios gatvės bendrija su Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga organizavo ir paminėjo Lietuvos vėliavos dieną šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje. Minėjimo metu buvo pašventintos Lietuvos trispalvės

Prieš 98-erius metus, 1919 metų sausio 1 d. Vilniuje Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos simbolį pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys vadovaujamas karininko Kazimiero Škirpos.

Saugokime ir gerbkime Lietuvos trispalvę!

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras

Vyčio Kryžiaus kavalierius Jonas Daukša

Arūnas Amšiejus

 

Tėvynė mano – arimai, gėlės…

Iš kraujo klano jaunutė kėlės

Kėlės ir augo kaip žalia rūta,

Vargą pasmaugė nešus rekrūtą…

 

Šiaudų bakužė, mėlynas linas

Ją žygin ruošė, žygin masino.

Močia, ratelis, vargas be krikšto…

Linų kuodelis išmokė rašto…

 

Sermėgos milo, karninės vyžos…

Ėjo, sukilo ir laisvė grįžo.

Dubysa gili, Nemunas, Venta

Nunešė mylias jų kraują šventą!

 

K. Kunca, „Tėvynė“, 1939 m.

 

Jonas Daukša

Prieš 120 m., 1896 m. rugsėjo 2 d. zanavykų krašte – Surgučių k. Sasnavos vls. Marijmpolės apskr. – gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio Kryžiaus kavalierius, vienas gabiausių, uoliausių bei ilgiausiai ištarnavusių Alytaus apskrityje pasienio policijos vadų Jonas Daukša, s. Andriaus. 1918 m. jis baigė Marijampolės gimnazijos 6 klases. 1919 m. vasario mėn. 5 d. įstojo į Marijampolės savanorių būrį (vėliau sujungtą su Lietuvos kariuomenės 2-uoju pėstininkų pulku). Tarnavo žvalgų komandoje. Kovojo su bermontininkais , lenkais. 1919 m. už parodytą ryžtą bei narsą kovose su bolševikais savanoris apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę“, vėliau pavadintą Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu (Nr. 613), Savanorių kūrėjų (liud. Nr. 3087) bei Nepriklausomybės medaliais.1921 m. J. Daukša baigė Lietuvos karo mokyklos IV laidą. Jam suteiktas leitenanto laipsnis bei paskirtas į Lietuvos kariuomenės 12-ąjį pėstininkų pulką. Skaityti toliau »

Lapkričio 30-oji – Mažosios Lietuvos diena

Lapkričio 30-oji yra paskelbta Mažosios Lietuvos diena. Taip prisimenamas 1918 metais Tilžės aktu deklaruotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimas.

mltt-aktasMažosios Lietuvos Tautinės Tarybos AKTAS

Atsižvelgdami į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyvuoti, ir tai, kad mes Lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų dauguomenę, reikalaujame mes remdamies ant Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti.

Tilžėje, lapkričio 30 d. 1918 mt.

Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba.

Pasirašė: Jonas Vanagaitis, Viktoras Gailius, Martynas Jankus, Mikelis Deivikas, Mikas Banaitis, A. Smalakys, Kristupas Paura, Mikelis Lymantas, D. Kalniškys, Fridrikas Zubaitis, Kristupas Kiupelis, Enzys Jagomastas, Jurgis Arnašius, Jurgis Lėbartas, Liudvikas Deivikas, Jonas Užpurvis, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, Emilis Bendikas, Mikelis Reidys, Valteris Didžys, Jokūbas Juška, Mikelis Klečkus, Jurgis Margys.

SU LIETUVOS KARIUOMENĖS 98-OSIOMIS METINĖMIS!

11-23Viskas prasidėjo nuo šių vyrų, daugiausia paprastų kaimo gyventojų, prieš 98 metus, atsiliepusių į kvietimą, drąsiai kovojusių su bolševikais, lenkais, bermontininkais.

Brigados generolo, Kariuomenės vado Stasio Raštikio knygose “Kovose dėl Lietuvos” (4 tomai) pateiktais duomenimis, apie 4 000 Lietuvos savanorių padėjo savo gyvybes ant Lietuvos laisvės aukuro.

Žuvo kovose, mirė dėl sužeidimų, ligų.

Visa tauta juos rėmė.

Prisiminkim savanorių ryžtą, drąsą ir pasiaukojimą.

Būkime jų verti.

Su Švente!

Dim. kpt. dr. Jonas Andriuškevičius,

LAKS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas

Likimo atblokštas į Dzūkiją – Jokūbas Liaudinskis-Liauda (1904-1941)

Arūnas Amšiejus

Dar tik dabar nakties baidyklės sutemas nusinešė,

Dar vis lopais tamsos prarūgęs kvapas sklinda…

Prakuto Lietuva, bet kur visa Didingoji,

Kadais nuo Azijos ir nuo Europos atsigynusi? –

Ji žengs dar kartą žingsniais dideliais

Per savo pergalių ir pralaimėjimų kapus;

Atsegs Traidenio paliktus takus,

Nušėls audra senaisiais Algirdo keliais.

Barbarams kris iš rankų mūsų žemės,

Pavergtieji broliai jų pačių krauju

Nusimazgos jų raugą senąjį.

Prašvis nauji laikai gyvenimu nauju:

Pax Lituana suklestės ant viso Nemuno

Ir išbujos lietuvio genijus šaunus.

J.Liauda „Rytas“, 1936 m.

 

Jok8bas Laudinskis-Liauda

Jokūbas Laudinskis-Liauda

1904 m. balandžio 30 d. Liepojoje, Latvijos Respublikoje, lietuvių išeivių šeimoje gimė Jokūbas Liaudinskis, s. Jokūbo. 1940 m. tautinių jausmų vedamas jis susilietuvino pavardę į Liauda. Liepojoje baigė lietuvių-lenkų mokyklą. 1920 m. parvyko į Lietuvą. Kaune baigė keturias suaugusiųjų gimnazijos klases. Tarnavo Lietuvos kariuomenės husarų pulke. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose, buvo sužeistas. 1927 m. labai gerais pažymiais baigė Lietuvos karo mokyklą. Jam suteiktas leitenanto laipsnis. Vėliau tarnavo 5-ajame pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulke, 1-oje kulkosvaidžių kuopoje. Pasižymėjo plačia erudicija, kūrybiniais gabumais, daug skaitė. J. Liaudinskis rašė bei skaitė vokiečių, lenkų, latvių, rusų kalbomis, mokėjo jidiš kalbą. 1928 m. įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinio fakulteto filosofijos skyrių. Studijos sekėsi gerai, tačiau universiteto nebaigė. Tais pačiais metais jam pačiam prašant, iš Lietuvos kariuomenės išleistas į atsargą. Skaityti toliau »

Kaune pagerbti žydų kariai, kovoję už Lietuvos valstybę 1919-1923 m.

zl18602882016 m. rugsėjo 16 d. Kaune, A. Mapu g.  ant namo Nr. 18, atidengta atminimo lenta (skulptorius Gediminas Pašvenskas) tarpukariu (1937-1940) čia veikusiai Žydų karių, dalyvavusių kovose už Lietuvos nepriklausomybę, sąjungai.

Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas kun. Saulius Paulius Bytautas OFM, LR Seimo narys A. Dumčius, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas V. Popovas, Kauno m. savivaldybės tarybos narė G. Skaistė, Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas S. Šliažas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas, disidentas,Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius R. Žemaitis, Lietuvos žydų bendruomenės ir Kauno sąjūdžio atstovai, šauliai, kauniečiai bei miesto svečiai. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas